albertas gapšys

Nors Seimas atmetė siūlymą mažinti PVM maisto produktams, Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys svarsto, gal verta nukopijuoti broliukus latvius ir įvesti PVM lengvatą lietuviškiems vaisiams bei daržovėms. Teigiama, esą atpigus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms, tautiečiai imtų jų daugiau vartoti. Tačiau tuo abejoja net patys ūkininkai – pasak jų, daržovių ir vaisių kainas lemia derliaus gausumas, o ne PVM dydis.

Dėl Lietuvos žemdirbius alinusios sausros šiemet derlius bus mažesnis nei pernai, tačiau ar dėl to kils produktų kainos, nėra vieningos nuomonės. Mokslininkai mano, jog grūdų produktų kainos kilti neturėtų, nes Lietuvos rinką veikia pasaulinės tendencijos, tuo metu maisto pramonės atstovai sako, jog šios kainos neabejotinai augs. Pasak Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininko Mindaugo Snarskio, natūralu, kad mažėjant pasiūlai, o paklausai išliekant stabiliai, kainos kyla.

Iki kol prekė pasiekia mūsų namų stalus, laukia ilgas kelias. Ties kiekviena stotele – gamyba, sandėliavimu, pateikimu – auga ir kaina. Tačiau tiesa ar mitas, kad didžiausia dalis atitenka prekybininkams? Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) sudaro įvairiausių produktų kainų grandinę, kurioje pavaizduoja, kokia galutinės kainos dalis atitenka prekybininkams, gamintojams, žemdirbiams ir kiek tenka mokesčiams.

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie antkainiai ir nuo ko jie priklauso. Antkainius skaičiuoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tačiau tai – atskirų prekių grupių statistika.

Pasaulio rinkose sumažėjus pieno gamybai, padidėjus pieno produktų paklausai bei jiems brangstant tai gali nutikti ir Lietuvoje. Tačiau ekspertai teigia, kad kainų augimas neturėtų būti didelis dėl aršios aplinkinių šalių konkurencijos. Pieno perdirbėjai jau derasi su prekybos tinklais dėl kainų didinimo iki 10 proc., o rinkos ekspertai mano, jog kainos neturėtų augti daugiau nei dešimtadaliu.

Diskusijos dėl maisto kainų padalino Lietuvą į dvi dalis: vieni buriasi socialiniuose tinkluose ir ruošiasi boikotuoti prekybos centrus, kiti skaito ekonomistų vertinimus ir statistinius duomenis, kurie rodo, jog brango ne visos prekės. Vis dėlto nemaža dalis žmonių skelbiamais duomenimis nepasitiki ir teigia, jog parduotuvėje kainos visai kitokios. Maisto produktų kainas skelbia Statistikos departamentas ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslas.

Artėjant didžiosioms šventėms tv3.lt domisi, kaip keitėsi maisto kainos ir ar šiais metais už tą pačią sumą galėsime įsigyti daugiau kūčių stalo gėrybių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų lapkričio mėn. vidutinė metinė infliacija buvo neigia ir sudarė -0,7 proc.. Pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija taip pat buvo neigiama ir sudarė –0,9 proc. Tai reiškia, kad kainos šiais metais nekilo, o krito.

 Didžiuosiuose prekybos centruose mėgstantys apsipirkti lietuviai gali džiūgauti – statistikos departamentas skelbia, kad, nepaisant pesimistinių prognozių prieš įsivedant eurą, Lietuvoje jau trečią mėnesį iš eilės mažėja maisto kainos. Labiausiai atpigo daržovės – pavyzdžiui, svogūnai, palyginus su pernykštėmis kainomis, atpigo per pusę, morkos ir bulvės penktadaliu.

Maisto kainos Lietuvoje sudaro 75 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio kainų, tačiau pieno produktų – jau 90 proc. ES vidurkio, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys, komentuodamas „Eurostato“ tyrimo duomenis. „Lietuvos kainos sudaro 75 proc. ES kainų. (...) Pieno produktų kainos jau yra 90 proc. to lygio, tai yra panašu kaip Vokietijos – ten yra 92 proc. – ir Olandijos – 93 proc. (ES vidurkio – red.

 Dauguma žaliavų Lietuvai svarbiai maisto pramonei šiais metais pigo dėl kritusių žemės ūkio produktų supirkimo kainų. Kokią įtaką tai turėjo maisto pramonės konkurencingumui ir kokios svarbiausių žaliavų maisto pramonei – grūdų, pieno, mėsos – kainos bus 2015-aisias metais? Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys „Žinių radijo“ laidoje „Žaliavų rinkos pulsas“ sutinka, kad besibaigiantys metai mūsų žemdirbiams nebuvo sėkmingi: „Ir g...

Lietuvą iš Honkongo pasiekė gera žinia – Lietuvos įmonės galės eksportuoti paukštienos produktus į šią rinką. ,,Daug dirbame, kad Lietuvai atsivertų naujos rinkos, tad žinios iš Honkongo išties džiugina. Nors Lietuva eksportuoja nedaug paukštienos, tačiau tai puiki galimybė plėsti bendradarbiavimą ir užmegzti glaudesnius santykius“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

 Maisto produktų kainos Lietuvoje auga ir todėl, kad vartotojai yra stebėtinai kantrūs: dejuoja, keikia valdžią, tačiau ir toliau perka pabrangusius produktus. Kai žaliavų supirkimas iš ūkininkų pabrangsta, perdirbėjai nedelsdami praneša apie gatavų produktų kainų augimą. Ir atvirkščiai, kai supirkimo kainos mažėja, apie produktų kainų mažinimą perdirbėjai nenori kalbėti.

Europos Parlamentas padarė išvadą, kad didžiausią įtaką žemės ūkio ir maisto produktų kainų šuoliams turi ne rinkos veiksniai, o spekuliantų veikla biržose. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Žemutinės Saksonijos (Vokietija) žemės ūkio ministras Gertas Lindemannas „AgroBalt 2012“ parodoje neatsitiktinai kalbėjo apie spekuliacinio kapitalo įtaką ES žemės ūkiui, nes to nepastebėti jau neįmanoma.

Europos ūkininkai stato naujas fermas ir ruošiasi naujam etapui – pieno gamybos kvotų naikinimui nuo 2015 m., o Lietuvos gamintojai toliau ant tvartų durų kabina spynas. Europos Parlamentas patvirtino pieno sektoriaus reformos, kuri, kaip teigiama, turėtų sustiprinti pieno gamintojų derybų galias siekiant teisingesnių pieno supirkimo kainų ir paruošti ūkininkus pieno gamybos kvotų sistemos panaikinimui nuo 2015 m., projektą.

Besibaigiantys Kiškio metai, vienu metu jau žadėję krizės pabaigą, vasarą netikėtai priminė, kad sunkmetis dar nesitraukia – bus ir kitais metais. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ pasidomėjo, kokių naujų mokesčių ir būtiniausių produktų kainų pokyčių galime tikėtis kitąmet. Kitais metais Finansų ministerija žada nekelti akcizo degalams, taigi panašu, kad valstybė neinicijuos degalų kainų didinimo.

Ekspertai ir ekonomistai įspėja, kad visuomenė turėtų dar labiau susiveržti diržus, nes maisto produktų kainų šuolį, ypač prieš didžiąsias metų šventes, pajus kiekvienas šeimos ūkis. Gyventojai, vis daugiau pajamų priversti skirti maisto produktams įsigyti, netrukus bus nustebinti dėl pakilsiančių pieno produktų kainų. Sūrių kainos pasaulinėje rinkoje jau pasiekė 3 metų rekordą ir nekrinta jau dvi savaites iš eilės.

Žemės ūkio ministerija informavo, kad gegužę vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina, palyginti su balandžiu, sumažėjo. Kodėl tuomet parduotuvėse kai kurie produktai ne pigo, o brango? Ar iš tiesų pieno produktai mūsų šalyje yra vieni brangiausių Europoje, „Respublika“ teiravosi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, rašo „Respublika“. „Lietuvoje maisto kainos aukštos, nes vidaus rinkoje dominuoja oligopolinės įmonės, jos ir diktuoja savo ...

Pasaulinės maisto kainos siekia naujus rekordus. Tokių pranešimų girdime kone kasdien. Vartotojai, išvarginti išaugusių energetikos kainų, piktus žvilgsnius vis kreipia į augintojus, perdirbėjus, prekybininkus – vis ieško kaltininkų. Kaip įveikti šį košmarą? Ekonomika.

Atrodo, kainų didėjimui mūsų šalyje nėra galo. Pagrindinių maisto produktų kainos, palyginti su praeitais metais, pakilo apie 20 procentų, o kai kurių – net 50 procentų ir daugiau. Brangsta pieno produktai, daržovės, duona, praktiškai viskas. Kodėl taip yra? Kokios šio nuolatinio maisto produktų brangimo priežastys? Į šiuos ir kitus susijusius klausimus pabandėme atsakyti šioje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskusijoje.

Per pusmetį beveik ketvirčiu aptirpusios maisto produktų kainos Lietuvoje jau ima prilygti daug mažesnėms maisto kainoms turtingose Europos šalyse. Tačiau dabartinis kainų lygis pirkėjams vis sunkiau įveikiamas, nes yra nerealus, atsižvelgiant į žaliavų kainas ir vartotojų pajamas. Mažėjantis pardavimas rodo, kad taupymas maisto sąskaita Lietuvoje užėmė tvirtas pozicijas kone kiekvienoje šeimoje.

Padidinus Pridėtinės vertės mokestį (PVM), šalies turguose įsivyrauja lenkiška mėsa ir daržovės, nors oficialus šių produktų importas iš Lenkijos mažėja. Taigi, Lietuvoje klesti šešėlinė prekyba, teigia PVM maisto gamybos sektoriuose klausimams svarstyti sudarytos grupės atstovai. Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei šimtas turgaviečių, kuriose vyrauja prekyba mėsa ir mėsos gaminiais (57 proc.) bei daržovėmis ir vaisiais (33 proc.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) duomenimis, dėl pieno perdirbėjų ketinimų sumažinti žaliavinio pieno supirkimo kainą ūkininkams bankrotai negresia. LAEI duomenimis, šiuo metu ūkininkams už žaliavinį pieną mokama šiek tiek mažiau nei Lenkijoje ir Estijoje bei apie 30 proc. pigiau nei Europos Sąjungos (ES) šalyse senbuvėse, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“. Pieno supirkimo kainos Lietuvoje, dėl brangstančių pieno produktų ES, buvo padidėjusios 50 procentų.