agrochemos

Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „agrochemos“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „agrochemos“.
REKLAMA
Augalų tręšimas (nuotr. Shutterstock.com) Augalų tręšimas (nuotr. Shutterstock.com)

Augalų tręšimas pavasarį: kokia to nauda ir nuo ko pradėti?

Pavasariui įsibėgėjant pats laikas pasirūpinti augalų daigais, sodinukais, iš žiemos miego bundančiais dekoratyviniais augalais, vaismedžiais bei kambarinėmis gėlėmis. Sodininkai neslepia, norint, kad augalas augtų gražus ir sveikas, būtina laiku ir tinkamai jį patręšti. Nors dažnai įsivaizduojama, kad augalus patręšti užtenka kelis kartus per metus, vis dėlto tręšimo procesas turėtų būti atliekamas reguliariai ir yra ypatingai svarbus pavasarį.
2022-03-24
REKLAMA
Daržovės (nuotr. Shutterstock.com) Daržovės (nuotr. Shutterstock.com)

Norintiems gausaus ir kokybiško daržovių derliaus: šie patarimai tai užtikrins

Šviesa bei pakankama temperatūra ir drėgmė – vieni pagrindinių faktorių, lemiančių gausų ir kokybišką daržovių derlių. Tačiau be vandens ir šilumos daržovėms, kaip ir visiems augalams, dar reikia ir maisto medžiagų, kurių dirvožemyje užtenka ne visada. Pavyzdžiui formuojantis šakniavaisiams itin svarbus kalis, kurio dirvožemyje daugiau negu azoto ar fosforo, tačiau jis lengviau išplaunamas, todėl augalai gali greitai pajusti jo stygių.
2021-05-14
REKLAMA
Veja (nuotr. Shutterstock.com) Veja (nuotr. Shutterstock.com)

Samanos vejos nepuošia – kaip jas išgyvendinti visiems laikams?

Išpuoselėta, tanki ir ryški veja – kiekvienos sodybos ir namų kiemo puošmena. Vienas didžiausių vejos augintojų galvos skausmų – samanos. Šie nereiklūs augalai labai greitai įsimeta į veją ir ją užgožia, pagadindami pastarosios dekoratyvumą ir grožį. Kad taip neatsitiktų, reikia pasitelkti visas priemones ir panaikinti sąlygas, dėl kurių samanos auga ir plinta vejoje. Dauguma įsitikinę, kad pagrindinė priežastis, kodėl veją išdarko samanos – rūgštus dirvožemis.
2021-05-04

„Agrochemos“ grupė gavo 23 proc. daugiau pajamų

Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti agroverslo bendrovė „Agrochema“ ir jos grupės įmonės 2008-aisiais gavo 1,231 mlrd. litų pajamų – 23 proc. daugiau nei 2007-aisiais, kai grupės įmonių pajamos siekė 947,8 mln. litų. „Bendra praėjusiųjų metų apyvarta viršijo planuotas apimtis net ir po nuostolingos metų pabaigos, tačiau šiuos rezultatus užgožia pasaulinės suirutės padariniai, - sakė „Agrochemos“ generalinis direktorius Liudas Mediekša.
2009-03-30

Trąšų kainų karuselė nelėtėja

Lietuvos trąšų gamintojai tikina, kad kol brangsta žaliavos, laukti laikų, kai žemės ūkiui būtinos trąšos pigs, neverta. Apie 60 proc. visų pasaulyje naudojamų trąšų sudaro azoto trąšos. Lietuvoje jos sudarytų dar daugiau. Žemdirbiai pripažįsta, kad kalio ir fosforo trąšų vienus kitus metus, iš bėdos, dar galėtų atsisakyti, tačiau be azotinių trąšų jie neišsiverstų. Gero derliaus be šių trąšų nebūtų. Bet pastaruoju metu jos labiausiai ir brangsta.
2008-08-25

„Agrochema" pradėjo prekiauti šildymui skirtu dyzelinu

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma bendrovė „Agrochema“, viena pirmųjų tarp agroverslo įmonių pradėjusi tiekia žemdirbiams žymėtą dyzelinį kurą ir degalus, nuo gegužės mėnesio pradėjo tiekti ir šildymui skirtą žymėtą dyzeliną.
2008-05-26

Sėkmės receptas - investicijos į mokslą

Šalies verslininkai konkurencingumą rinkose didina bendradarbiaudami su mokslininkais, remia specialistus rengiančias mokslo įstaigas, savo lėšomis įrengia modernias auditorijas, gerindami studentų mokymosi sąlygas. UAB „Agrochema“ investavo 100 tūkst.
2008-04-07

Sėkmės formulė – mokslo ir verslo bendradarbiavimas

Šalies verslo lyderiai konkurencingumą rinkose didina bendradarbiaudami su mokslininkais, remia specialistus rengiančias mokslo įstaigas, savo lėšomis įrengia modernias auditorijas, gerindami studentų mokymosi sąlygas. UAB „Agrochema“ investavo 100 tūkst.
2008-04-07

Lietuviškas trąšas labiau apsimoka eksportuoti

Lietuviškų trąšų kainas didina pasaulinės tendencijos ir nuolat brangstančios pagrindinės žaliavos. Tačiau pasaulinėse rinkose lietuviškų trąšų kainos dar nesiekia vakarietiškų gaminių kainų, tad jos sėkmingai eksportuojamos, rašo „Lietuvos žinios“ (LŽ). Šiuo metu laukuose jau grūdines kultūras sėjantys ūkininkai LŽ guodėsi, kad netręšti laukų neįmanoma, o trąšų kainos šiemet pakilo.
Į viršų