adolfo ramanausko

Skulptūra A. Ramanauskui-Vanagui sukurta pagal garsiąją 1947 metais netoli Merkinės Bingelių kaimo pakraštyje darytą Lietuvos partizanų vado fotografiją, kur tuometis Merkio rinktinės vadas Vanagas nusifotografavęs su vanagėliais ant pečių. Šiandien ši skulptūra pristatoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune ir bus eksponuojama iki birželio 10 dienos. Vėliau skulptūra bus pervežta į Merkinę.

Vilniaus Antakalnio kapinėse antradienį, minint antrąsias partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metines, visuomenei pristatytas jam skirtas paminklas. „Šis paminklas A. Ramanauskui-Vanagui – paminklas ir visiems jo bendražygiams (...) Šiandien galime išreikšti amžiną padėką ir pagarbą partizanų vadui“, – iškilmingoje ceremonijoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Rugsėjo 20 dieną Kryžkalnyje atidengus Lietuvos partizanams atminti memorialą, 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę, tarsi buvo žengtas dar vienas žingsnis – užrašyti dar neišaiškintą istoriją – surasti pavardes tų, kurie kovojo ir žuvo už Lietuvos laisvę, kurių kūnai dar nesurasti, kurių pavardės dar neįrašytos memorialo atminimo sienoje.

Klaipėdos tarybos narė Ela Andrejeva šnipinėjimo byloje apklausta kaip specialioji liudytoja, ji duoda parodymus, tačiau neigia veikusi prieš Lietuvą, BNS sakė jos advokatė. „Politinėje erdvėje ji kalbėjo, bet jokiu būdu ne rinko pagal užduotį kažkokio slapto pobūdžio informaciją ar apskritai informaciją, kuri gali paveikti Lietuvą. Ji prieš Lietuvą neveikė“, – pabrėžė advokatė Natalja Fočenkova.

Sostinės Antakalnio kapinėse šeštadienį buvo palaidotas paskutinis ginkluotoje kovoje su sovietais žuvęs partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas. „Aš išlydėjau su džiaugsmo mintimi, vien dėl to, kad mes jį radom ir jis dabar turės savo vietą, ir mes žinosime, kur ateit, uždegt žvakutę, pasimelst. Tai nuostabu, tai šventė“, – po ceremonijos žurnalistams sakė A. Kraujelio-Siaubūno sesuo Janina Šyvokienė.

Šį vakarą – aštuntoji „Aplink Lietuvą. Žmonės“ laida, kurioje TV3 televizijos laidos žiūrovai išvys, kaip keliautojams Martynui Starkui ir Vytarui Radzevičiui sekėsi Merkinėje ir Klaipėdoje. Laidos vedėjai Varėnos raj. esančioje Merkinėje aprodys vietas, susijusias su partizanų kovomis už laisvę, o ypač – su Adolfo Ramanausko-Vanago veikla. M. Starkus ir V. Radzevičius leisis į 22 kilometrų pėsčiųjų žygį, kur aplankys svarbiausias Lietuvos partizanų vado kovos vietas, rašoma pranešime spaudai.

Našlaičių kapines tiriantys archeologai įtaria radę dviejų partizanų palaikus, ketvirtadienį pranešė LRT televizija. Archeologai pavardžių kol kas neatskleidžia ir sako, kad įtarimus turi patvirtinti arba paneigti genetiniai tyrimai. „Įtariam, kad aptikome dar poros partizanų palaikus, bet kol neatliktas tyrimas, negaliu atskleisti nei vardų nei pavardžių. Reikia luktelti pora dienų.

Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį sumažino uostamiesčio politikui Viačeslavui Titovui skirtą baudą už partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago paniekinimą. Šių metų gegužę Klaipėdos apylinkės teismas V. Titovui už partizanų vado paniekinimą skyrė 12 tūkst. eurų baudą, tačiau apeliacinės instancijos teismas ją sumažino iki 10 tūkst. eurų.

Vyriausybė skelbia konkursą partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklui ir antkapiui sostinės kapinėse. Vyriausybė penktadienį pranešė, kad kanceliarija tikisi atrinkti geriausią idėją partizanų vadui įamžinti Vilniaus Antakalnio kapinėse ir paminklą pastatyti iki kitų metų vasaros, projektui skirta 50 tūkst. eurų.   „Turime ypatingai pagarbiai įprasminti Lietuvos laisvės kovų vado, nepriklausomybės simbolio A. Ramanausko-Vanago amžinojo poilsio vietą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė inicijuosiąs legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto palaikų paieškas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pranešimu spaudai paskelbė, kad tiek Juozo Lukšos-Daumanto, tiek kitų partizanų palaikų paieškos vykdomos jau du dešimtmečius, tačiau tam reikalingas papildomas finansavimas. Prezidento minimoje vietoje – Kauno Marvelės priemiestyje – 2007-2008 m. vykdytos J. Lukšos-Daumanto paieškos buvo nesėkmingos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį atmetė prašymą peržiūrėti istorinį sprendimą, kad sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus gali būti pripažintos genocidu. Penkių teisėjų kolegija nusprendė, kad šis sprendimas turi įsigalioti, o pagrindo perduoti jį Didžiajai kolegijai nėra. Peržiūrėti sprendimą buvo pateikęs partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio Stanislovo Drėlingo gynėjas Kęstutis Rakauskas.

Paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikus Vilniuje, Našlaičių kapinėse aptikę ir identifikavę mokslininkai sako susidūrę su periodišku bandymu klaidinti jų paieškas.

Prieš mažiau nei savaitę JAV Čikagos priemiestyje buvo atidengtas paminklas Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago garbei. Toks veiksmas sulaukė Rusijos kritikos ir atsakomųjų Lietuvos veiksmų. Rusijos ambasada JAV ir Simono Wiesenthalio centras kritikavo partizanų vadą pagerbusį veiksmą, o Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) dėl tokios kritikos pliūpsnio iškvietė Rusijos ambasados atstovą ir pasiūlė geriau susipažinti su A. Ramanausko-Vanago biografija, paskelbė BBC.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad sovietų represijas prieš partizanus Lietuvos teismai pagrįstai pripažino genocidu. Strasbūro teismas atmetė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio buvusio KGB pareigūno Stanislovo Drėlingo skundą. Istorinėje byloje Europos teismas sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.

Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago šmeižimo, ketvirtadienį pranešė dienraštis „Lietuvos rytas“. Tyrimas pradėtas dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos neteisingos informacijos apie civilių žudymą. Po Antrojo pasaulinio karo A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, o 1949 metais su kitais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.

Kremliaus propagandos ruporo – Rusijos užsienio reikalų ministerijos – atstovė Marija Zacharova pasipiktino Lietuvos sprendimu šiuos metus paskelbti „Miško brolių“ vado Adolfo Ramanausko-Vanago metais.

Vilniuje penktadienį prasidėjo su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago iškilminga valstybinių laidotuvių ceremonija. Atsisveikinti su partizanų vadu atvyko ir aukščiausi šalies vadovai, tarp jų ir prezidentė D. Grybauskaitė. Trispalve apdengtas laisvės kovotojo karstas ryte buvo atvežtas į Vilniaus universiteto Šventųjų Jonų bažnyčią.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų ekspertizė nustatė tris naujus faktus. Jau po paskelbto mirties nuosprendžio Adolfui Ramanauskui-Vanagui buvo sužalotas kaktikaulis. Tai nutiko iki mirties nuosprendžio įvykdymo likus maždaug trims-keturioms savaitėms. Tiksliau pasakyti, koks tai buvo sužalojimas ir kuo jis padarytas, nėra galimybės, nes jo požymiai išnyko gijimo proceso metu.

Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje, archeologai rado partizano Albino Ivanausko palaikus. Jie aptikti šalia birželį rastų partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų, pranešė LNK. Pasak televizijos, laboratorija patvirtino 1957-aisiais KGB kalėjime sušaudyto A. Ivanausko palaikų autentiškumą, nuo A. Ramanausko-Vanago palaikų juos skyrusi viena kapavietė.

Pirmadienio naktį vandalai nusiaubė Vilniuje, Lukiškių aikštės viduryje, būsimo memorialo centre užkastas relikvijas. Jos susijusios su Lietuvos laisvės kovomis.  „Šiąnakt įvykdytas vandalizmo aktas laisvės kovotojų memoriale. Sausio 12 ir vasario 16 dieną buvo pašventintos ir į memorialo centrą įleistos 111 relikvijų. Šiąnakt buvo išdaužytas viršus, ištrauktos kapsulės, bet iš keturių pavogta tik viena.

Mokslininkai sako, kad partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų radimas yra didžiulio ankstesnio įdirbio rezultatas. Specialistai taip pat atskleidžia, kad geras institucijų bendradarbiavimas leido labai greitai identifikuoti palaikus, kurie atkasti tik praėjusį penktadienį.

Žinia apie rastus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus sukėlė stiprių emocijų, sako jo dukra buvusi parlamentarė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ano jos, prieš akis stojo laisvės kovų vado ir jo šeimos patirtos kančios, kartu išsipildė ilgametė viltis turėti pašventintą tėvo kapą.

Vyriausybė sudarys komisiją dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago palaikų perlaidojimo, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Tai svarbus įvykis, kad atrasta palaidojimo vieta. Vyriausybė darys viską, kas priklauso, kad būtų tinkamai palaidotas“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas. „Bus sudaryta Vyriausybės komisija, taip pat tarsimės su dukra, giminaičiais, kaip geriausia įamžinti ir perlaidoti“, – pridūrė S. Skvernelis.

Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje, archeologai rado su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus, ketvirtadienį BNS patvirtino Vilniaus universiteto atstovai.

2017 m. šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą baigtas. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba informuoja, jog šiais metais tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose pradėjo 3507 karo prievolininkai, iš jų – 127 merginos.

Šiemet vyksta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 60-ųjų žūties metinių minėjimai.

2018-uosius Seimas paskelbė laisvės kovų dalyvio Adolfo Ramanausko-Vanago, Sąjūdžio ir Tėvo Stanislovo metais. 2018-uosius paskelbiant A. Ramanausko-Vanago metais, siekiama pabrėžti Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo – partizaninio karo svarbą kovojant su sovietų okupacija ir pagerbti šią Lietuvai bei jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę. Vyriausybei siūloma parengti ir patvirtinti A. Ramanausko-Vanago metų programą, skirti lėšų jai įgyvendinti.

Praėjusią savaitę leidykla „Alma littera“ pranešė, kad nutraukia bendradarbiavimą su rašytoja Rūta Vanagaite ir išima visas jos knygas iš prekybos dėl jos nepriimtinų pasisakymų apie su sovietų okupacija kovojusį partizanų vadą Adolfą Ramanauską - Vanagą.

Istorikai viliasi atradę laisvės kovotojų kapus - tarp jų ir partizano Adolfo Ramanausko - Vanago kapą. Spėjama, kad partizanų palaikai guli vadinamosiose Našlaičių kapinėse, už Antakalnio kapinių tvoros. „Galim konstatuoti faktą, kad aptikome sušaudytų asmenų kapelius. Tai jau tam tikras pasiekimas, išsiaiškinome, kaip jie buvo laidoti, tai mesti po vieną, po du, tris - taip, kaip buvo sušaudyti.

Pamatę žiniasklaidoje užvirusias diskusijas ir įplieskusį skandalą dėl partizano Adolfo Ramanausko-Vanago, muzikai taip pat nusprendė netylėti. „Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas mums yra didvyris. Tokia Lietuva, kurioje mes šiandien gyvename, išliko tik tų žmonių dėka, kuriems laisvos šalies idėja buvo svarbesnė už gyvybę“, – perskaitęs R. Vanagaitės viešus pareiškimus apie A. Ramanauską kalbėjo dainininkas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas.

Žinomas Švedijos politikas Carlas Bildtas (Karlas Biltas) sako, kad su sovietų okupantais kovojusių Lietuvos partizanų istorija yra per menkai žinoma kitiems Europos gyventojams. Anot buvusio Švedijos premjero ir užsienio reikalų ministro, Baltijos šalių pasipriešinimo istorija buvo per ilgai slepiama. „Miško brolių istorija yra mūsiškės Europos dalies naujausių laikų istorijos dalis. Ji per ilgai buvo slepiama“, – socialiniame tinkle „Twitter“ daugiau kaip 600 tūkst.

Kauno apygardos teismas pirmadienį vėl padarė pertrauką vienoje iš partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago nužudymo bylų – nepavykstant nustatyti, ar kaltinamasis gyvas, byla nepradedama nagrinėti. Teismas prokurorui buvo pavedęs išsiaiškinti, ar šioje byloje kaltinamas Stasys Šimkus tebėra gyvas – devyniasdešimtmetis vyras yra Baltarusijos pilietis, ten jam siunčiami ir šaukimai į teismą. Vietos teisėsauga su Lietuva nebendradarbiauja, o kaltinamasis šaukimų neatsiima.

Partizano vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje 1956 metais dalyvavęs buvęs sovietų saugumo pareigūnas Stanislovas Drėlingas turės kalėti penkerius metus. Bausmė skirta minimali, taikyti švelnesnę nėra pagrindo, penktadienį paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs 84 metų nuteistojo genocido byloje gynėjo skundą. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėja, tačiau jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Partizano vado Adolfo Ramanausko - Vanago sulaikymo operacijoje 1956 metais dalyvavusį buvusį sovietų saugumo pareigūną Stanislovą Drėlingą Kauno apygardos teismas ketvirtadienį pripažino kaltu dėl genocido ir nuteisė kalėti penkerius metus.

 Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Radviliškio rajone Minaičiuose pagerbti su sovietų okupantais kovoję partizanai ir jų vadai, 1949 m. paskelbę Lietuvos nepriklausomybės deklaraciją. Istorikai pabrėžia, kad laisvės kovotojai savo drąsa įrodė, jog 1940 m. Lietuva į Sovietų Sąjungą buvo įjungta prieš tautos valią.