adamas smithas

Klaipėdos „Neptūnas“ 2017–2018 metų FIBA Čempionų lygos sezoną pradėjo gražia pergale – Kazio Maksvyčio auklėtiniai savo žiūrovų akivaizdoje po dramatiškos kovos rezultatu 75:73 parklupdė Prancūzijos čempionus Šalono „Elan“ krepšininkus.

Šeštadienį paskutinėse Anglijos „Premier“ lygos rungtynėse įvarčių nepelnyta – „Southampton“ namie 0:0 baigė mačą su „Bournemouth“. Mačo pradžioje žaidimo persvarą turėjo šeimininkai. Itin aktyvus buvo Dušanas Tadičius. Sykį jis pataikė virpstą. „Bournemouth“ tenkinosi tolimais smūgiais ir standartinėmis padėtimis. Po kampinio kamuolį nuo vartų linijos teko išmušti „Southampton“ kapitonui Stevenui Daviui. Antrajame kėlinyje žaidimas išsilygino. Abi komandos turėjo progų.

Prisiminkime Adamą Smithą, ekonomikos teorijos klasiką, padėjusį pamatus mokymui apie rinkos ūkio optimalumą, ir jo tyrinėtus veikėjus - darbščius ir veiklius amatininkus, pirklius ir žemdirbius.

Laisvoji rinka mirė. Ją žudė bolševikų revoliucija, fašistinis dirižizmas, keinsizmas, didžioji depresija, 1945 m. leiboristų pergalė, nauja keinsizmo banga, arabų naftos embargas, Anthony Giddenso „Trečiasis kelias“, dabartinė ekonominė krizė. Praėjusiame amžiuje laisvoji rinka mirdavo bent 10 kartų.

Jie bando susitvarkyti su kapitalizmo krize lyg šundaktariai, kurie maro apkrėstus miestiečius gydo viralu iš numarinto šuns dvėsenos. Castoras ir Polluxas siūlo savitus problemos sprendimo būdus, kurie šokiruos (arba bent prajuokins) šiandieninius politologijos ir rinkodaros dogmatikus. Castor: Visame pasaulyje kyla nepasitenkinimas kapitalistine sistema. Krizės sukėlėjus kritikuoja net esamos sistemos šalininkai.

Adamas Smithas savo „Tautų turte“ pavadino paštą merkantiliniu projektu ir net pastebėjo, kad tai yra vienintelis merkantilinis projektas, kurį sėkmingai valdė visos vyriausybės, - dėl nedidelio reikalingo kapitalo, dėl paprastos verslo logikos ir grąžos, - ne tik neabejotinos, bet ir greit gaunamos. Deja, bendrovė „Lietuvos paštas“ gera grąža pasigirti negali ir nepaisant artėjančio rinkos liberalizavimo reformoms pasiryžta per lėtai.

Labai ilgas ir labai piktas V. Radžvilo rašinys „Aukštojo mokslo „reforma“: naikinantis globalizmo gūsis” palieka slogų įspūdį. Autorius pripažįsta, kad esama aukštojo mokslo sistema yra „atgyvenusi ir neefektyvi”, tačiau jis piestu stoja prieš mėginimus ją reformuoti artinant jos funkcionavimo būdą prie rinkoje vyraujančio principo. Tas principas yra visiškai paprastas: nori gauti paslaugą, mokėk jos kainą.

Žmogus, pasivadinęs Adamu Smithu (kiek vėliau įvertinsite ironiją) neseniai sumalė mane į miltus mano paties „bloge“. „Jūs pernelyg „materialistinis“ žmogus, kad suprastumėte, kokia yra gyvenimo prasmė. Jūs (plepiai iš žurnalų) randate pasekėjų tarp žmonių, kuriems nereikia nieko, išskyrus pinigus, neva suteikiančius galimybę nusipirkti laimę.

Turime rinkos ūkį ir galime nesunkiai pastebėti, kokį palaimingą vaidmenį atlieka jame jo šerdis - konkurencija. Faktiškai rinkos mechanizmas ir yra konkurencijos mechanizmas, veikiantis laisvo kainų svyravimo pagrindu. Adamas Smithas, savo “Tautų turte” pirmas išdėstęs rinkos ūkio teoriją, tiesiog netverdavo pasipiktinimu kiekvienąkart, kai jam tekdavo kalbėti apie feodalų privilegijas žemdirbystėje arba amatininkų cechų statutų išsigalvojimus, saugant savo monopolines teises.