adamas michnikas

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) pirmajame valstybės vadovo rinkimų ture pralaimėjo menkai žinomam 42 metų Europos Parlamento nariui, sukeldamas didžiausią sukrėtimą šalies vidaus politikoje per daug metų. Komunistinių laikų disidentas viešosios nuomonės apklausose ilgą laiką buvo tarp didžiausią visuomenės pasitikėjimą turinčių politinių lyderių, todėl manyta, kad sekmadienį jis nesunkiai surinks daugiau nei 50 proc.

Po keturių šalių susitikimo Minske Adamas Michnikas nusiteikęs pesimistiškai: jis mano, kad Europoje susidarė 1938-ųjų Miuncheno atmosfera, rašoma “La Repubblica”. Adamas Michnikas, vienas iš žymiausių Lenkijos visuomeninių ir „Naujosios Europos“ veikėjų, Darbininkų apsaugos komiteto, o vėliau ir „Solidarumo“ strategas ir istorinis lyderis, „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas, pareiškė, kad dėl Minsko susitarimų yra nusiteikęs gana pesimistiškai.

 Lietuvos ir Lenkijos etninio pobūdžio konfliktai yra puiki dovana Vladimiro Putino Rusijai, sako 2014 metų Laisvės premijos laureatas, Lenkijos buvęs disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas. „Prisiminkime, kad V.Putino ideologas Aleksandras Duginas suformulavo mintį labai aiškiai - jis rašo, kad etninės įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos ypač vertingas elementas, kurį reikia panaudoti ir, jei įmanoma, gilinti.

„Lenkija buvo, yra ir bus su jumis, nepaisant nesutarimų“, – minint Laisvės gynėjų dieną Kryžių kanelyje, prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, sakė Adamas Michnikas, Lenkijos visuomenės veikėjas, buvęs disidentas, vienas iš Lenkijos opozicinio judėjimo „Solidarumas“ lyderių, įtakingo dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius.   Prieš 24-erius metus, iš karto po kruvinosios Sausio 13-osios, Lietuvos Seime jis kalbėjo tą patį visos Lenkijos vardu.

Reda Gilytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje viešintis žinomas Lenkijos laikraščio vyriausias redaktorius Adamas Michnikas įsitikinęs, kad Ukrainos ateitis daug kuo priklauso nuo Europos sąjungos. Jis neatmeta, kad pavojus iš Rusijos gresia ir Baltijos šalims, ypač Latvijai ir Estijai. Jose gausiausios rusų bendruomenės. Maskvos mokslinio informacinio centro „Memorialas“ vienas iš vadovų Nikita Petrovas tikisi, kad Ukrainos tauta įveiks sunkumus.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas sako, kad įvykių Ukrainoje kontekste, Lietuvos ir Lenkijos ginčai yra absurdiški, o Vilniaus ir Varšuvos santykių griovimas naudingas tik Maskvai. Jis kartu su Baltijos šalių politikais, akademikais ir visuomenininkais Vilniuje diskutavo apie Baltijos kelio reikšmę ir dabartinius įvykius Ukrainoje bei Rusijos politiką.

Vienas buvo elektrikas, kuris didžiavosi savo darbininkiškomis šaknimis. Kitas – intelektualas, rašęs apie laisvės prigimtį. Nors abu labai skirtingi, Lechas Walesa (Lechas Valensa) ir Adamas Michnikas tapo Lenkijos demokratinio judėjimo didvyriais. Praėjus ketvirčiui šimtmečio po istorinių rinkimų, atnešusių laisvę jų šaliai, jiedu stebisi demokratijos „stebuklu“, nors ir jaučia tam tikrą nusivylimą dabartine Lenkija.

Amerikiečių žurnalas "Foreign Policy" sudarė didžiausių išminčių šimtuką. Į jį patekę veikėjai - nuo liberalios demokratijos triumfą išprognozavusio Franciso Fukuyamos iki išaukštinto JAV prezidento Baracko Obamos - įvertinti už reikšmingas idėjas ir veiksmus, kurie leidžia keisti pasaulį.

Ką tik lietuviškai pasirodęs Naomi Klein bestseleris „Šoko doktrina“ (leidykla „Kitos knygos“, 2009) – apie tai, kaip šokas paverčia mus mulkiais. Autorė parodo, kaip gimė ir brendo tie ekonominio šoko ir pelningo krizių valdymo metodai, kuriais šiandien sėkmingai naudojasi ir A.Kubiliaus Vyriausybė. Visose šalyse, kuriose per pastaruosius tris dešimtmečius buvo diegiama Čikagos ekonominė programa, tarp jų – ir Lietuvoje, padariniai buvo panašūs.

„Balsas.lt savaitėje“ teigiama, kad komunistinės diktatūros žlugimas ir ideologinio monopolio panaikinimas neišsprendė gausybės žiniasklaidos problemų. Dar labiau užslėpta cenzūra Žiniasklaida turi tapti vieta, kurioje žmonės bendrauja ir kurioje nustatoma viešųjų debatų kalba bei įtvirtinamos vertybės. Taip teigė žymus Lenkijos disidentas ir politinis kalinys Adamas Michnikas, pastaruoju metu einantis vieno populiariausių dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas.

„Bernardinai.lt“ skaitytojams pateikia Leonido Donskio pokalbį su Andrejumi Piontkovskiu LRT laidoje „Be pykčio“. Andrejau Andrejevičiau, labai malonu Jus matyti. Mums garbė, jog sutikote ateiti į studiją. Praėjusį kartą su Jumis kalbėjomės apie tai, kaip, subyrėjus Sovietų Sąjungai, sudužo kai kurios svajonės, viltys. Šiandien norėčiau pakalbėti apie kitą fenomeną.

Niekada neužmiršiu didžiojo rusų disidento ir žmogaus teisių gynėjo Sergejaus Kovaliovo kalbos Varšuvoje, 2005 m. rugpjūčio 29-31 d. minint Solidarumo sąjūdžio dvidešimt penkerių metų jubiliejų. Tyliai, lėtai, su pauzėmis ir neišraiškingai kalbantis, nedidelio ūgio ir drovus žmogus privertė nuščiūti didžiulę salę retoriškai paklausdamas, kas nuo Šaltojo karo laikų pasikeitė Vakarų šalių moralinėje laikysenoje ir oficialiojoje politikoje destruktyvių ir agresyvių šalių atžvilgiu.

Vytauto Didžiojo universitete vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Europa - senoji ir naujoji: laisvė, solidarumas ir socialinė kritika“ dalyvavo vienas Lenkijos išsivadavimo judėjimo „Solidarumas“ kūrėjų, buvęs disidentas, o dabar didžiausio Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas. Pateikiame A.Michniko mintis apie euroskepticizmo pavojų jaunos demokratijos valstybėms.

Lenkų euroskeptikai nedaug tesiskiria nuo Putino šalininkų Rusijoje. Tokią nuomonę Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusiame seminare išreiškė lenkų laikraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius, vienas iš judėjimo „Solidarnosc“ („Solidarumas“) Lenkijoje įkūrėjų Adamas Michnikas.

Vakar Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusioje apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje filosofo Aleksandro Štromo atminimui, apie naująją bei senąją Europą, jos laisvę, solidarumą bei ateitį diskutavo įžymūs Rusijos disidentai, mokslininkai, demokratai.

Naujausia rusų politologo ir publicisto Andrejaus Piontkovskio knyga „Nemylima šalis“ daug ką pasako apie paties autoriaus itin nemėgstamą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, dar daugiau – apie šioje šalyje susiklosčiusią politinę situaciją bei atmosferą, bet bene daugiausia ji pasako apie patį Andrejų Andrejevičių ir jo tipo nepriklausomus politikos komentatorius bei dabartinio Rusijos režimo kritikus. Žinoma, apie Rusiją galima rašyti įvairiai.

Balandį sukanka 10 metų, kai Lenkijoje pirmą kartą buvo priimtas Liustracijos įstatymas, tačiau ir šiandien vis ieškoma naujų būdų, kaip atskleisti komunistinio saugumo archyvuose paslėptą tiesą, kaip kalbėti apie anų laikų didvyrius, aukas ir budelius. Pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad tai labai sudėtingas dalykas.

Tamsus šešėlis krito ant Lenkijos Katalikų bažnyčios kardinolo Jozefo Glempo įpėdinio arkivyskupo Stanislawo Wojciecho Wielguso, kurio ingresas į Varšuvos metropolito sostą planuojamas šį sekmadienį (sausio 7 d.). Autoritetingas lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“ bei savaitraštis „Wprost“ (internetinėje versijoje) rašo, kad aukštas Katalikų bažnyčios dvasininkas praėjusio amžiaus 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiais sąmoningai bendradarbiavo su komunistiniu saugumu.

Istorijos ironija: kadaise Rusija (TSRS) eksportuodavo revoliucijas į kaimynines Lenkiją ir Baltijos šalis, o dabar mes jas eksportuojame į Ukrainą, Baltarusiją, mintyse turėdami ir Rusiją. Pastaroji nelieka skolinga ir atsimušinėja informacinėje bei kultūrinėse erdvėse, transliuodama televizines laidas ir kurdama internetines svetaines. Santykiai lieka įtempti jau 16 metų ir niekam iš to nėra gerai - išskyrus kelias radikalias grupuotes tiek vienoje, tiek ir kitoje pusėje.

Algirdo Brazausko era baigiasi. Nežinau, kiek ji tęsis fiziškai ir juridiškai, bet šio politiko mitas ir vadinamoji "charizma" žlunga ir eižėja tiesiog akyse. Prieš mus jau - ne patriarchas, ne archetipinis lietuvis iš stuomens ir iš liemens marmuriniais veido bruožais, ne gaspadorius, globėjas ir guodėjas, o besiblaškantis žmogutis, besikabarojantis iš duobės, bet tik dar labiau jon grimztantis.

„Nepriklausomybė turėjo būti universalus vaistas visoms nelaimėms. Tačiau viešajame gyvenime nedingo skurdas, nedorėliai netapo padoriais žmonėmis, melagiai nepradėjo sakyti tiesos, o kyšininkai neatsisakė savo procedūrų. Veikla nepriklausomybės labui ir padorumas nebuvo atlyginti, o nusikaltimas liko nenubaustas.

Keletas žodžių nerinkimine, bet labai svarbia tema, susijusia su spalio 5 d., Prezidentūroje planuojamu pasirašyti politinių partijų susitarimu dėl pagrindinių valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2004-2008 m. Dokumentas buvo derintas, jis nėra blogas, ir mes jį pasirašysime, bet, manau, kai kurių akcentų jame iš tiesų trūksta.

Vyras, apkaltintas stambaus kyšininkavimo byloje, kuri sudrebino visą Lenkijos vyriausybę, pasiteisino tuomet buvęs girtas. Po keletą mėnesių trukusios tylos filmų kūrėjas Lewas Rywinas (Levas Ryvinas) tai atskleidė vietos bulvariniam laikraščiui. Anksčiau Lenkijos laikraščiui "Gazeta Wyborcza" apkaltinus L. Rywiną 17,5 mln. JAV dolerių kyšio reikalavimu, jis parlamentinio tyrimo metu atsisakė atsakinėti į klausimus. "Kam dar įdomi ta tiesa.

Lenkijos prezidento Aleksandro Kwasnewskio (Aleksandro Kvasnevskio) ir ministro pirmininko Leszeko Millerio (Lešeko Milerio) nesutarimai dar labiau paaštrėjo, kai premjeras pareiškė, kad šalies vadovas apie vadinamąją Lewo Rywino (Levo Rivino) bylą žinojo kur kas daugiau, negu pripažino.

Lenkijoje pirmadienį (01.06) prasidėjo tyrimas dėl korupcijos, kuria įtariami aukšti politikai ir žiniasklaidininkai, tarp jų - premjeras Leszekas Milleris (Lešekas Mileris) ir vieno populiariausių šalies dienraščių vyriausiasis redaktorius. "Gazeta Wyborcza" vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas buvo apklaustas dėl savo tvirtinimų, kad "Canal Plus Polska" stebėtojų tarybos pirmininkas, žinomas kino prodiuseris Lewas Rywinas (Levas Rivinas) premjero vardu paprašė jo 17,5 mln.