a. veryga

Skamba keistai, tačiau gali būti, kad po trijų nepriklausomybės dešimtmečių iš tiesų turėsime sveikatos priežiūrą be sistemos. Jau pats žodis sistema, sisteminti ir pan. reiškia, kad egzistuoja tam tikri dėsningumai, tvarka, organizacija. Trumpai apibūdinsiu, ką aš šiuo metu matau sveikatos sistemoje. Dvi jos dalys iš sistemos buvo paleistos gerokai anksčiau. Tai – farmacija ir odontologija.

Nors partnerystės įstatymo pavadinimą valdančioji dauguma pakeitė, diskusijos dėl LGBTQ bendruomenei priklausančių asmenų teisių toli gražu netyla. Homoseksuali moteris atvirai kreipėsi į valdžios atstovus klausdama, kodėl Lietuvoje ji negali jaustis pilnaverčiu žmogumi. Moteris teigė jau ilgą laiką gyvenanti Austrijoje, nes vos grįžusi į Lietuvą turi įrodinėti, kad turi lygias teises, kaip ir heteroseksualūs asmenys.

Beveik 20 metų – tiek Lietuva atsilieka nuo Vakarų valstybių, kuriose įteisintas medikamentinis abortas. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad ledai pralaužti – projektas procedūrai įtvirtinti jau paruoštas. Kai kurie politikai baiminasi, kad atsiradus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, Lietuvoje prastės demografinė situacija, kils pavojus moterų sveikatai. Medikai tokias prognozes neigia ir tikina, kad medikamentinis abortas žymiau saugesnis nei chirurginė intervencija.

Kai kurios Europos šalys nusprendė atsisveikinti su koronaviruso ribojimais ir jau bando grįžti į normalų gyvenimą. Ten gyvenantys lietuviai pasakoja, kad didžioji dalis vietinių šią žinią pasitiko džiugiai, tačiau vis tiek yra tokių, kurie laisvinimų baiminasi. Dalis gyventojų netgi spėja, kad laisvinimai yra susiję su bandymu patikti rinkėjams. Vis dėlto šalių vadovai pabrėžia, kad ribojimai laisvinami dėl omikron atmainos išplitimo, o situacija akylai stebima, tad ribojimai gali grįžti.

Europos šalys viena po kitos atšaukia koronaviruso ribojimus. Kai kurie Lietuvos parlamentarai svarsto, kad ir mums jau būtų laikas dėti tašką ir pandemiją paleisti savieigai. Jų teigimu, kai kasdien COVID-19 užsikrečia 10 tūkst. ir daugiau gyventojų, dabartinės priemonės yra praktiškai neveiksmingos, tad kokia esmė jas turėti? Danija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Norvegija, Airija.

Visą pasaulį apėmusios pandemijos pradžia buvo iššūkis visiems, o ypatingai tiems, kurie nedelsdami turėjo priimti neeilinius sprendimus. Kokiomis priemonėmis kovoti su nematomu ir nepažįstamu priešu bei kaip įtikinti žmones, kad nuo šiol reikės gyventi kitaip – šie ir panašūs klausimai nedavė ramybės visiems. Tuometiniam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai – taip pat.

Prie buvusio premjero Sauliaus Skvernelio buriamos partijos jungiasi ir buvęs aplinkos ministras, valstietis Kęstutis Mažeika, kuris šeštadienį atvyko į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamąjį suvažiavimą, o išvakarėse savo sprendimą gana mįslingai aprašė socialiniame tinkle. Pasak K. Mažeikos, kovo mėnesį prasidėjus Seimo pavasario sesijai jis ketina jungtis prie frakcijos Seime, o per tą laiką išstos iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

Kova su pandemija tęsiasi, vakcinacija įsibėgėja, o dėl skirtingo požiūrio į skiepus neretai kyla barnių šeimose. Pasigirsta ne vienas atvejis, kai paaugliai, nesulaukę 18 metų, skiepijasi nuo COVID-19 be tėvų žinios. Grupė Seimo narių nusprendė išspręsti šį galvosūkį – pateikė įstatymo pakeitimo projektą, siekdami, kad iki pilnametystės visi vaikai ir paaugliai medicinos paslaugas gautų tik su tėvų sutikimu.

Kontaktą su omikron atmaina užsikrėtusiais asmenimis turėjusiems pedagogams ir medikams netrukus nebereikės izoliuotis, kitą savaitę spręs dėl visų gyventojų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Valdančiųjų atstovas, konservatorius Linas Slušnys sprendimą sveikina ir užsimena, jog tai galėtų būti pirmieji žingsniai link galimybių paso atsisakymo.