a. paulauskas

Buvęs laikinasis Lietuvos Respublikos prezidentas Artūras Paulauskas rėžė, ką galvoja apie ketvirtadienio rytą prasidėjusį Rusijos karą prieš Ukrainą. Buvęs politikas sako, jog bandant sustabdyti Putiną padaryta nemažai klaidų, o dabar jį sustabdyti gali tik viena kliūtis. „Gaila ukrainiečių, iš kitos pusės, tas nuolatinis nuolaidžiavimas, tikėjimas, kad su Putinu galima susitarti gražiuoju, buvo visiškai nevaisingas. Visi kalba tik apie sankcijas, dar kažką.

Policijos reforma vyksta toliau – Vilniuje bus naikinami trys policijos padaliniai ir jungiami į vieną – Reagavimo valdybą.  Policijos vadovybė sako, kad šiais pokyčiais norima dar labiau sumažinti vadovaujamų pareigybių skaičių, kabinetuose dirbusius pareigūnus siųsti į nusikaltimų vietas nukentėjusiems žmonėms padėti ir ieškoti įtariamųjų, taip pat kelti pareigūnų kvalifikaciją, tuo pačiu – darbo užmokestį.

Policija praneša pradėjusį įvairių ikiteisminių tyrimų dėl vagysčių, plėšimų ar kūno sužalojimų neteisėtų migrantų stovyklose. Taip pat pareigūnai pastebi stovyklų viduje besiformuojančias kastas, iškylančius lyderius. Išbandyta pora strategijų, kaip juos suvaldyti. „Tie neigiami procesai stovyklose vyksta. Tai nėra geras dalykas, bet tai turbūt natūralu. Neturime galimybių gauti visavertę informaciją apie tai, kas vyksta viduje.

Pirmadienį Rūdninkuose įvykus policijos ir protestuotojų susirėmimui, visuomenėje kilo nemenka pasipiktinimo banga. Keliami klausimai, ar policija pasielgė tinkamai nuo kelio jėga nustumdama susirinkusius protestuotojus. Nors Vidaus reikalų ministerija teigia, kad protestuotojai buvo agresyvūs ir pareigūnų veiksmai esą buvo pagrįsti, politologai įžvelgia problemą – protestas ne tik dar labiau paaštrino situaciją, bet ir turės įtakos Lietuvos paveikslui Baltarusijos akyse.

Pirmadienį vakare dėl Rūdninkuose planuojamų apgyvendinti migrantų kilo policijos ir protestuojančių žmonių susistumdymas. Policijos generalinis komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas sako, kad pirmadienį surengtas mitingas primena gerai organizuotą akciją, į kurią protestutoojai atvyko iš įvairių Lietuvos kampelių. Todėl ir policijos panaudotos priemonės esą buvo adekvačios. Pirmadienį Rūdninkuose kilo susistumdymas.

Duomenys rodo, jog pandemija Lietuvoje atnešė ir naują smurto artimoje aplinkoje bangą. Pranešimų, kad nukentėjo nuo smurto, gaunama tiek iš vyrų, tiek iš moterų. Didžioji dalis smurtavusiųjų buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tačiau Vidaus reikalų ministerija (VRM) jau turi planą, kaip mažinti smurto protrūkius. Nuo šių metų pradžios iki spalio mėnesio, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, nuo smurto dažniausiai nukentėjo moterys – tai yra 76,4 proc.

Nusikalstamas organizuotas susivienijimas „Vilniaus brigada“ su Borisu Dekanidze priešakyje prieš keletą dešimtmečių valdė ne tik Vilnių, bet ir turėjo svarų žodį kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje. Todėl kitoms sostinės nusikalstamoms grupuotėms įprastai likdavo tik nusikalstamo pyrago trupiniai. Viena tokių grupuočių, tais laikais antra po „Vilniaus brigados“ pagal įtaką laikyta „Smauglių“ grupuotė.

„Laisvė ir teisingumas“ – nauja partija, susibūrusi prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partija visiškai nauja, jos gretose – gerai pažįstami politiniai veikėjai, o paskui dalį jų velkasi ir senos skandalingos istorijos. Kartu su „Laisvės ir teisingumu“ šiemet rinkimuose dalyvauja ir teisti, dėl alkoholio ar korupcijos postus praradę politikai.

„Laisvės ir teisingumo“ partija pirmadienį paskelbė kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą. Jame yra buvęs Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius, buvusi Visagino merė Dalia Štraupaitė, parlamentaras Kęstutis Bartkevičius.

Kalbėdami apie besikeičiantį klimatą, pirmiausia pagalvojame apie klimato atšilimą. Visgi globalinis atšilimas tėra viena iš klimato kaitos pusių. Mokslininkai teigia, jog besikeičiantis klimatas lemia naujų ligų atsiradimą ten, kur jų anksčiau nebuvo, daro įtaką jas pernešančių gyvūnų migravimui.

Nusikalstamas organizuotas susivienijimas „Vilniaus brigada“ su Borisu Dekanidze priešakyje valdė ne tik Vilnių, bet turėjo svarų žodį ir kituose miestuose bei užsienyje. Tad nieko keisto, kad kitoms sostinės nusikalstamoms grupuotėms likdavo tik trupiniai. Viena tokių grupuočių, tais laikais antra po „Vilniaus brigados“ pagal įtaką laikyta „Smauglių“ grupuotė. Informacijos apie „Smauglių“ (iš pradžių vadinta „Udavų“, kas išvertus iš rusų kalbos reiškia smauglių rūšį – aut. past.

Artėjantys Seimo rinkimai dalį politikų, o ypač mažesnes politines jėgas, skatina burtis į koalicijas ir vienytis dėl įvairių priežasčių. Vieni ieško sąjungininkų bendriems tikslams, kiti bet kokia kaina nori įsitaisyti valdžioje. Vis dėlto politologai atkreipia dėmesį, kad kartais bandymas rinkimuose suburti koaliciją politikams gali atsisukti kitu galu ir uždaryti duris į Seimą.

Švietimo ministru antradienį paskirtas ir priesaiką Seime davęs akademikas Algirdas Monkevičius sugrįš į jau pažįstamą kabinetą – mokytojas iš Rietavo ankstesnėse Vyriausybėse daugiau nei ketverius metus užėmė ministro pareigas. Laisvai žemaičiuojantis 62 metų socialinių mokslų daktaras poste pakeis Jurgitą Petrauskienę, prieš mėnesį atleistą neslopstant įtampai dėl mokytojų streikų.

Iki Seimo rinkimų belikus mažiau negu mėnesiui, politinės partijos skuba pristatyti savo programas, supažindina su politikais, kurie esą turėtų pakeisti dabartinius ministrus. Ne paslaptis, kad vienu geidžiamiausių postų yra ne tik premjero, bet ir Seimo pirmininko kėdė, mat šias pareigas užėmęs politikas tampa antruoju pagal svarbą asmeniu valstybėje, galinčiu pavaduoti ir patį prezidentą.

Lietuvos tarnybos sureagavo laiku ir tinkamai, sakė premjeras Algirdas Buktevičius, paklaustas apie galimą neteisėtą rusų išsilaipinimą Juodkrantėje.  „Negaliu (pasakoti), tai yra slapta informacija. Tarnybos sureagavo laiku ir tinkamai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas interviu portalui lrt.lt pranešė, kad Juodkrantėje per pratybas galėjo būti išsilaipinę rusų diversantai.

Politinėms partijoms baigiant tvirtinti kandidatų į Seimą vienmandatėse apygardose sąrašus, ima aiškėti intriguojančios akistatos. Viena jų – kova dėl parlamentaro mandato Fabijoniškių apygardoje tarp Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) partijos frontui atstovaujančio disko metiko Virgilijaus Aleknos ir „darbiečio“ Artūro Paulausko.

Seimo nariui, liberalui Gintarui Steponavičiui paskelbus sąrašą su tam tikriems Seimo nariams esą skiriamomis pinigų kvotomis mokyklų renovacijoms, parlamentarai neslepia „pramušinėjantys“ lėšas kai kurioms švietimo institucijoms ir tame nieko blogo nemato, tačiau neigia, jog egzistuoja tam tikros tautos išrinktiesiems skirtos kvotos.

Generalinio prokuroro Dariaus Valio vadovavimo prokuratūrai laikotarpis buvo pažymėtas darbuotojų išpeikta sistemos reforma, įvairiais skandalais, sistemos stagnacija, patyrusių specialistų išėjimu iš prokuratūros. Naujojo generalinio prokuroro paieškos užsitęsė beveik pusę metų, taigi prokuratūros problemos tik gilėjo. Tik iš trečio karto paskirtas naujasis generalinis prokuroras – Ukmergės teismo teisėjas Evaldas Pašilis.

Nuo organizuotai veikusių nusikaltėlių ar jų samdytų žudikų kulkų krito buvęs „Mažeikių naftos“ vadovas Gediminas Kiesus, jo sūnus Valdas ir vairuotojas Alfonsas Galminas, taip pat kauniečiai – koncerno „Agora“ prezidentas Sigitas Čiapas ir jo vairuotojas Vincas Varnas, Gintaras Pluščiauskas bei bendrovės „Italiana International“ vadovas Valdas Jakutis.

Kruvinuoju penktadieniu vadinamas teroro išpuolis Paryžiuje pasiglemžė mažiausiai 129 žmonės, o dar 352 buvo sužeisti. Paaiškėjus, kad tarp išpuolį įvykdžiusių teroristų buvo du prie kelias savaites į Prancūziją atvykę pabėgėliai, Latvija ir Lenkija atsisakė priimti papildomas migrantų kvotas. tv3.lt domėjosi, kaip keisis Europos sąjungos ir Lietuvos politika pabėgėlių klausimu.

Į Lietuvą po sulaikymo Kipre trečiadienį atskrido Rusijos opozicijos žurnalistas Andrejus Nekrasovas, kurį, nevyriausybinių organizacijų teigimu, Maskva persekioja dėl politinių motyvų. A. Nekrasovas praėjusį mėnesį Kipre buvo sulaikytas Rusijos prašymu, ir netrukus pasiprašė politinio prieglobsčio.

Įsilaužėliams KGB veiklą viešinančioje interneto svetainėje paskelbus šmeižikišką informaciją apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad šiuo metu sudaromas saugomų nuo kibernetinių atakų objektų sąrašas. „Vidaus reikalų ministerija atsakinga už koordinavimą visų šitų reikalų ir ji turėtų patvirtinti svarbiausius infrastruktūros objektus. Dar kol kas to neturime.

Diskusijos dėl šauktinių kariuomenės sugrąžinimo įnešė neramumo į darbo rinką. Verslą turintys, darbdaviais tapę jaunuoliai sako, kad, išėjus tarnauti, po 9 mėnesių viską tektų pradėti iš naujo. Jaunųjų ūkininkų teigimu, jie ne tik bankrutuotų, bet dar ir baudas turėtų Briuseliui mokėti. Neramu ir samdomą darbą dirbantiems žmonėms – esą, jei darbo vieta ir išliktų, gali būti, kad tik formaliai.

 Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę Greitojo reagavimo pajėgose ir kai kuriuose Taikos meto užduočių operacinių pajėgų vienetuose buvo įvestas aukštesnis parengties lygis, kuris atšauktas penktadienį. Aukštesnis parengties lygis paskelbtas reaguojant į padidėjusį Rusijos karinį aktyvumą šalia Baltijos šalių ir Baltijos jūroje.

„Labai negerai. Negalima sakyti, kad jie nesirūpina, nes išleisti dideli pinigai. Bet nežinau, kaip jie vykdė mūsų nurodymus“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

A. Paulauskas. Kur kiekvienas eitume mobilizacijos metu? Prasidėjus svarstymams ir kalboms apie galimą agresiją Lietuvos atžvilgiu, daugelis patriotiškų Lietuvos piliečių ėmė kelti labai aktualų ir reikalingą klausimą — kur mums reikės eiti mobilizacijos atveju? Žmonėms, kuriems niekada neteko susidurti su krašto apsauga, kariuomene ar kitomis sukarintomis organizacijomis, šis klausimas ypač aktualus.

Rita Miliūtė, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas teigia rimtai vertinantis Rusijos URM įgaliotinio pareiškimą, kad tarptautinė bendruomenė turi reaguoti į nuolatinius rusakalbių žmonių teisių pažeidinėjimus Baltijos šalyse. Konstantinas Dolgovas taip kalbėjo praėjusį šeštadienį Rygoje, susitikęs su rusų organizacijų atstovais.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo lyg ir suprantama: Rusija po 20-ies metų, kai žlugo Sovietų Sąjunga, nusprendė teisti tuos, kurie vengė tarnybos sovietų kariuomenėje ir kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl tokių mūsų šalies piliečių.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Vienintelis būdas išsiaiškinti, ar teisėjos Lidijos Valentukonytės duotas leidimas klausytis 17 BNS žurnalistų pokalbių buvo adekvatus, – kreiptis į teismą. Taip LRT radijo laidoje „60 minučių“ teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. „Aš manau, kad tai [kreiptis į teismą, – LRT.lt] vienintelis būdas patikrinti, ar sprendimai žurnalistų klausyti buvo teisėti.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Krašto apsaugos biudžetas dar šiemet turėtų didėti 130 milijonų litų – maždaug šeštadaliu. Kitais metais išlaidos krašto gynybai išaugs dar daugiau, kol padidės dvigubai. Kam Lietuvos kariuomenei tiek daug pinigų? Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Artūru Paulausku ir prezidentės patarėja Jovita Neliupšiene.

Premjeras Algirdas Butkevičius tiki, kad socialdemokratų kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis artimiausią savo konkurentą „darbietį“ Artūrą Paulauską pralenks 5 proc. Ministras pirmininkas teigia, kad kol kas su kitais kandidatais nesitarta dėl Z.Balčyčio palaikymo antrajame ture. „Aš esu įsitikinęs, nuo pat pradžių, kad jis bus antras. (...) Aš tikėjausi, kad skirtumas bus kokių 5 proc.

Prezidento posto siekiantis valdančiosios Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas tikisi antro turo. „Aš galvoju, kad antrame ture viskas prasideda nuo balto popieriaus lapo, daugelis visiškai kitaip vertins tą situaciją. Dabar daug kas nori (būti) galbūt su nugalėtojais, galbūt nori su savo favoritais, po to reikės rinktis tarp dviejų“, - sekmadienio rytą žurnalistams sakė A.Paulauskas, atidavęs savo balsą Fabijoniškių rinkimų apylinkėje Vilniuje.

Vytauto Didžiojo universiteto savanorių studentų iniciatyva buvo surengti kandidatų į prezidentus debatai. Iš visų 7 kandidatų atvyko vos trys – Artūras Zuokas, Artūras Paulauskas ir Bronis Ropė. Žadėjęs dalyvauti Zigmantas Balčytis universitete nepasirodė. Pirmiausia kandidatams buvo pasiūlyta trumpai prisistatyti, papasakoti apie savo planus, išsikeltus uždavinius. B. Ropė ir A. Zuokas pasakodami prisiminė studentiškus laikus Kaune.

Reaguodamas į savaitgalį pasirodžiusį kandidato į prezidentus Artūro Paulausko rinkimų kampanijos klipą, kuriame viešai naudojamos juodosios reklamos technologijos, negarbingai ir neatsiklausus panaudojant vienos iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderių Irenos Degutienės iš konteksto paimtus žodžius, TS-LKD partijos pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius tuo pernelyg nesistebi. „Koks kandidatas, tokia ir rinkimų kampanija.

Tarp kandidatų į prezidento postą ryškiai pirmauja dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, o antroje vietoje įsitvirtina socialdemokratas Zigmantas Balčytis, vis labiau lenkiantis „darbietį“ Artūrą Paulauską. Balandžio 7–15 dienomis portalo delfi.lt užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad už D.Grybauskaitę balsuoti norėtų 46,4 proc. respondentų, kurie ketina dalyvauti rinkimuose, už Z.Balčytį – 13,5 proc., už A.Paulauską – 10,8 proc. respondentų.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Jei socialdemokratas Zigmantas Balčytis ir toliau imituos rinkimų kampaniją, tai pagrindinis jo konkurentas „darbietis“ Artūras Paulauskas turi galimybių Prezidento rinkimuose likti antras po dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės, mano politologai. „A. Paulauskas yra aktyvus, o Z. Balčytis tik reklamuoja partiją Europos Parlamento (EP) rinkimams“, – portalui LRT.lt teigia politologas Vytautas Dumbliauskas.

Matant Rusijos veiksmus Ukrainoje ir žinant jos kariuomenės modernizavimo užmojus, reikėtų pasirūpinti priešraketinės gynybos sistema Europoje, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas. „Mes sakome, kad reikėtų grįžti prie priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo. Turime pasirūpinti priešraketine gynyba“, - sakė jis po Šiaurės šalių, Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentų gynybos komitetų forumo Vilniuje.

Trečiadienio rytą Seime visiems kandidatams į prezidento postą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įteikė kandidato pažymėjimus. Ši procedūra pažymėjo oficialios rinkimų kampanijos pradžią. Pažymėjimai buvo įteikti daugiau negu 20 tūkst.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kandidatas į Prezidentus Artūras Paulauskas teigia buvęs šokiruotas Prezidentės žodžių, kad NATO bazių Lietuvoje būti negali. „Buvau šokiruotas Prezidentei pareiškus, kad NATO bazių Lietuvoje būti negali. Konstitucinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarime yra aiškiai pasakyta, kad Konstitucijos 137 str.

Kandidatai į prezidentus Valdemaras Tomaševskis ir Artūras Zuokas pirmiausia siūlo ieškoti atsakingųjų dėl Rusijos aneksuoto Krymo ir krizės Ukrainoje ieško Vakaruose ir Maidane. „Reikia kalbėti su Rusija, nereikia varyti ant Rusijos, juk ne ji pradėjo šią revoliuciją Maidane“, – teigia V. Tomaševskis. Tradiciškai už „dialogą“ ir „gerus santykius“ su Rusija pasisakančių Darbo partijos ir socialdemokratų kandidatai mano, kad sankcijos Rusijai dėl Krymo aneksijos turėtų būti stipresnės.

Kandidatas į Prezidentus bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas mano, kad Rusija, rengdama kovinės parengties tikrinimą, demonstruoja savo jėgą ir dar labiau kelia įtampą Kryme. „Jau ne pirmą kartą rusai rengia karinio pobūdžio pratybas kitų šalių pašonėje. Tokius veiksmus stebėjome ir prie Lietuvos sienos, dabar tai daroma prie Ukrainos, ir tokios pratybos turi agresyvumo bei puolamąjį atspalvį.

Įsisiūbuojant prezidentinei rinkimų kampanijai verta prisiminti ankstesnes. Su visomis intrigomis, dramomis bei komiškais elementais. Prezidentą Lietuva ėmė tiesiogiai rinkti po to, kai 1992 metų spalio 25 dieną referendumu patvirtino iki šiol galiojančią šalies Konstituciją. 1993-ieji – galutinis komunistų revanšas Jau 1993 metais įvyko pirmieji Prezidento rinkimai.

Kandidatas į šalies Prezidentus Artūras Paulauskas šiandien pristatė savo rinkimų štabą. Kandidatui talkins kelios dešimtys bendraminčių. Štabo vadovu paskirtas Seimo narys Viktoras Fiodorovas, o komunikacijos bei organizaciniais klausimais konsultuos prof. Renaldas Gudauskas, Gediminas Vagnorius, Vidmantas Žiemelis ir kiti. Anot Artūro Paulausko, Lietuvai būtinos esminės permainos, nes susiklosčiusi situacija yra pavojinga šalies saugumui.

 LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Visi kandidatai į Prezidento postą įsivaizduoja, kad kuo geriau jie sukritikuos dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, tuo jų šansai laimėti kovą prieš ją bus didesni. Taip teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) socialinės psichologijos daktaras Visvaldas Legkauskas. „Kai esi čempionas, visi prieš tave žaidžia triguba jėga, nes vis labai nori laimėti.

Kandidatai į prezidentus Artūras Zuokas bei Artūras Paulauskas neabejoja, kad antras šalies vadovo rinkimų turas tikrai bus. Be to, abu šie kandidatai tvirtina, kad jame dalyvaus. Portalo LRT.lt kalbinti kandidatai į prezidentus – A. Zuokas, Linas Balsys bei A. Paulauskas – vieningai tvirtina, kad antro rinkimų turo neabejotinai prireiks. Pasak L. Balsio, tą patvirtina tiek žmonių nuotaikos, tiek visuomenės nuomonių apklausos.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius yra įsitikinęs, kad Lietuvai būtų geriausia, jei Dalia Grybauskaitė šiemet būtų dar kartą išrinkta šalies prezidente. Pasak jo, vienintelis solidus D. Grybauskaitės varžovas yra socialdemokratų iškeltas Zigmantas Balčytis. Tačiau jam, kaip teigia konservatorių lyderis, prezidentu tapti nelemta. Solidus kandidatas, bet šansų neturi A. Kubilius pirmadienį pareiškė, kad socialdemokratų prezidento rinkimuose iškeltas Z. Balčytis – rimtas kandidatas.

Vienas iš svarbiausių 2014-ųjų metų įvykių bus Lietuvos Prezidento rinkimai. Ir nors kol kas neaišku, kiek ir kokie politikai juose dalyvaus, kai kurios pavardės jau minimos. Kokie jų šansai laimėti, balsas.lt teiravosi estų aiškiaregės.

Artūras Paulauskas (Darbo partijos frakcija), Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kandidatas į prezidentus, „Laisvosios bangos“ laidoje „Iš esmės“ komentavo slaptos VSD pažymos nutekinimo reikalus. Jo žiniomis, „prokuroras pasakė, kad nusikaltimas yra išaiškintas“. „Aš žinau, kad Daivai Ulbinaitei yra pareikšti įtarimai dėl to, kad ji nutekino slaptą informaciją ir taip pat žinau, kad paprašyta iš jos atimti teisę dirbti su slapta informacija.

Seimo narys Artūras Paulauskas, komentuodamas Prezidentūros poziciją dėl Prokuratūros įstatymo pataisų, sako, kad būtų žymiai geriau subalansuotos valdžių galios, jeigu generalinis prokuroras būtų atskaitingas ne vienam žmogui ar vienai institucijai, o dviem institucijoms, šiuo atveju – Prezidentei ir Seimui. A. Paulauskas teigia, kad taip prokuroro nepriklausomumo garantijos ne silpnėtų, o tik sustiprėtų.