a. lukašenka

Praėjus maždaug dviem mėnesiams po Europos Sąjungos diplomatinio demaršo, trečiadienį į Baltarusiją grįžo pirmieji iš atšauktųjų Europos Sąjungos valstybių pasiuntinių.

Lietuvos užsienio politikos prioritetas turi būti siekis tapti tarpininke tarp JAV, Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos skatinant jų tarpusavio bendradarbiavimą ir padedant siekti bendrų interesų, mano Nepriklausomybės akto signataras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis. „Tiek suomiai, tiek šveicarai, tiek švedai, tiek danai – visi jie puikiai supranta, kad kuo daugiau pas juos susipina interesų ir kuo geriau jie sugeba tuos interesus pristatyti, tuo daugiau ir tuo stipresni jie tampa.

Vienas iš žymiausių Baltarusijos politinių kalinių Andrejus Sannikovas išdrįso papasakoti apie šalies pataisos stovyklas, kuriose atsidūrė šimtai opozicionierių. Pragariškos sąlygos A. Sannikovas buvo paleistas iš vienos pataisos darbų stovyklos Baltarusijoje, kurios jau yra pramintos baltarusiškais „gulagais“, ir pasiryžo papasakoti apie ten patirtą siaubą: „Man skyrė ypatingą dėmesį, tai buvo speciali operacija, skirta diskredituoti mane ir sukurti nežmoniškas gyvenimo sąlygas.

Baltarusija, anot prezidento Aliaksandro Lukašenkos administracijos vadovo Vladimiro Makejevo, nepasiduos Europos Sąjungos (ES) spaudimui paleisti iš kalėjimų politinius kalinius, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Tai turi būti visiems aišku“, – pabrėžė jis.

Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos metinis pranešimas, kurį jis parlamente turėjo skaityti balandžio 19 dieną, atidėtas neapibrėžtam laikui. Prezidento spaudos tarnybos vadovas Pavelas Liochkijus sako, kad prezidentas atmetė įvairių valstybės tarnybų parengtą pranešimo projektą ir grąžino jį tobulinti.

Šiandieninė Europos Sąjunga panaši į projektą, kurio autoriai neapsisprendžia, kaip jį baigti: bandyti tobulinti ar leisti pamažu numirti. 2008 – ųjų ekonominė krizė išryškino milžinišką prarają tarp Briuselio biurokratijos ir daugelio ES šalių nuotaikų. Net Didžioji Britanija, atrodo, yra nepatenkinta, kaip klostosi įvykiai šioje Sąjungoje.

Aliaksandrui Lukašenkai valdant, niekas nevyksta be prezidento palaiminimo, rašo Vlast. ru. Europos Sąjunga plečia nepageidaujamų svečių iš Baltarusijos sąrašą ne tik valdininkų, teisėjų ir specialiųjų tarnybų darbuotojų sąskaita. Griežtinamos sankcijos ir prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai artimiems verslininkams. Kaip gali egzistuoti milijardierius Baltarusijos diktatūros sąlygomis ir kas pamokančio Vladimiro Peftijevo – paties turtingiausio šios šalies žmogaus istorijoje.

Baltarusijoje išliekant gana stabiliai ekonominei padėčiai, prezidento Aleksandro Lukašenkos populiarumas šalyje ėmė didėti, o politinės opozicijos pastangos didesnio poveikio gyvenimui šalyje neturi. Tai matyti iš Nepriklausomo socialinių-ekonominių ir politinių tyrimų instituto kovą atlikto tyrimo. Baltarusijoje prieš 20 metų įkurtas institutas dabar įregistruotas Lietuvoje kaip viešoji įstaiga, jos vykdomasis direktorius yra humanitarinių mokslų daktaras Algirdas Degutis.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka patvirtino, kad valdžia sudarė asmenų, kuriems neleidžiama išvykti iš šalies, sąrašą. Apie tai jis pasakė interviu Rusijos propagandiniam televizijos kanalui „Russia Today“. Paklaustas apie tokį sąrašą, A. Lukašenka tai patvirtino: „Mes padarėme. Tačiau dar jo nenaudojame. Visa jėga dar nenaudojame. Tačiau naudosime“. Opozicijos veikėjus jis apkaltino kurstant Vakarus skelbti sankcijas baltarusių valdininkams ir verslininkams.

Europos Sąjungos (ES) diplomatai artimiausiu metu apsvarstys, ar grąžinti ES valstybių ambasadorius į Minską, iš kurio jie išvyko vasario pabaigoje. Penktadienį ES įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovė paneigė ankstesnius pranešimus, kad ambasadoriai grįš iki kovo 23 dienos.

Baltarusijos valdžią remiančių analitikų nuomone, Radvilos, Sapiegos, Oginskiai neturi nieko bendra su baltarusių tauta. Filosofijos mokslų daktaras Levas Krištapovičius siūlo atsisakyti idėjos, kad baltarusių tapatybės šaknys – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Europos Parlamentas nusprendė atidėti rezoliucijos dėl padėties Baltarusijoje priėmimą kitam plenariniam posėdžiui, kuris įvyks kovo 28-29 dienomis Briuselyje. Atitinkamas sprendimas buvo priimtas ketvirtadienį EP sesijoje Strasbūre. Deputatai pritarė bulgaro Kristiano Vigenino iš Pažangiojo socialistų ir demokratų aljanso grupės pasiūlymui.

Naktį į ketvirtadienį ir ketvirtadienio rytą Baltarusijos valdžia iš šalies neleido išvykti dar trims asmenims, ir jų skaičius jau pasiekė dešimt. Ketvirtadienio rytą iš Minsko į Varšuvą pasieniečiai neleido išskristi Baltarusijos žurnalistų asociacijos pirmininkei Žanai Litvinai, o naktį iš traukinio, vykusio į Varšuvą, išlaipintas žmogaus teisių gynėjas Andrejus Bondarenka. Be to, naktį neleista išvykti televizijos kanalo „Belsat“ žurnalistui Michailui Jančiukui.

Baltarusijos pasieniečiai prie sienos su Lietuva trečiadienio vakarą iš traukinio išlaipino Jungtinės piliečių partijos (JPP) pirmininko pavaduotoją Aleksandrą Dobrovolskį, kuris vyko į Vilnių. Patikrinę dokumentus iki traukinio išvykimo likus kelioms minutėms pasieniečiai paprašė A. Dobrovolskį išlipti, kad būtų atliktas išsamesnis patikrinimas. Apie tai pranešė JPP pirmininkas Anatolijus Lebedka, kuriam trečiadienio rytą pasieniečiai taip pat neleido kirsti Baltarusijos-Lietuvos sienos.

Vokietijos vyriausybės ir užsienio reikalų ministerijos atstovai, komentuodami pastaruosius Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimus, pastebi, kad jis nustojo neigti esąs diktatorius. „Tai įdomu tik tiek, kad A. Lukašenka pats save laiko diktatoriumi, o apie tai Vokietijos vyriausybė kalba jau seniai, ir kad Baltarusijos prezidentas kasdien pateikia to įrodymus“, – sakė vyriausybės spaudos atstovas Steffenas Seibertas.

Sekmadienį išsirengęs į slidžių trasą ir įkvėpęs gryno oro, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka atgavo jam būdingą stačiokišką iškalbą ir Vakarams pažėrė naujų kaltinimų. „Tai visiška isterija, ir, kaip matote, priešakyje stovi du politikų tipai arba apskritai du tipai politikoje. Vienas gyvena Varšuvoje, antras - Berlyne“, - taip A. Lukašenka ėmėsi komentuoti praėjusią savaitę Europos Sąjungos išplėstą „juodąjį“ su jo režimu susijusių pareigūnų sąrašą.

Lenkijos Seimo deputatai reikalauja tučtuojau paleisti politinius kalinius Baltarusijoje ir pradėti šalies demokratizavimo procesą. Atitinkamas nutarimas buvo priimtas penktadienį per Lenkijos parlamento žemųjų rūmų posėdį. „Mes raginame ES šalių parlamentus imtis aktyvių veiksmų Baltarusijos pilietinei visuomenei ir demokratizavimo procesui remti, taip pat stiprinti solidarią Europos valstybių poziciją Aleksandro Lukašenkos režimo atžvilgiu“, – sakoma Seimo pareiškime.

Baltarusijos valdžia svarsto galimybę neleisti iš šalies išvykti tiems asmenims, kurie užsienio šalis ar institucijas ragino paskelbti Baltarusijai sankcijas. Apie tai naujienų svetainei „tut.by“ pranešė Baltarusijos valdžiai artimas šaltinis.

Baltarusijos pasieniečiai antradienį į šalį neįleido šešių Lenkijos parlamento narių, kurie vyko su diplomatiniais pasais. Apie tai pranešė Lenkijos Seimo komisijos ryšiams su tautiečiais užsienyje pirmininkas Adamas Lipinskis. „Mums į pasus įspaudė įrašus su draudimu įvažiuoti. Jokių paaiškinimų mes negavome“, – sakė A. Lipinskis.

Nuteistasis Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas Aleksis Beliackis iš tardymo izoliatoriaus perkeltas į pataisos darbų koloniją Babruiske, pranešė jo žmona. Babruiskas yra maždaug už 140 kilometrų į pietryčius nuo Minsko. Pataisos darbų kolonijoje Babruiske laikoma apie tūkstantį nuteistųjų, praneša „BelaPAN“. Nuteistieji kolonijoje gamina medinę tarą, darbo drabužius, taip pat jėgos struktūrų uniformų antpečius, antsiuvus ir kitas dekoratyvines detales.

Baltarusijos valstybės saugumo komitetas KGB pernai išaiškino 23 užsienio žvalgybos agentus ar bendradarbius ir nutraukė jų veiklą, taip pat atskleidė 33 bandymus užverbuoti Baltarusijos piliečius. Informacija paskelbta, antradienį Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai dalyvaujant Baltarusijos KGB kolegijos susirinkime, praneša šalies žiniasklaida.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka demonstruoja save kaip taktikos specialistą. Jis ketina, kaip rašo austrų leidinys „Die Presse“, išprašyti iš Rusijos pinigų savo kariuomenės finansavimui ir tuo pačiu sukiršinti Rusiją su Vakarais, praneša „Inopressa“. Lukašenka dar kartą pasirinko savo mylimiausią taktiką – spaudimą Maskvai, apeliuojant į tai, kad Baltarusija yra paskutinis bastionas prieš vartus į NATO.

Palaukęs trejus metus Aliaksandras Lukašenka patvirtino Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl Sąjunginės valstybės sienos oro erdvėje bendros apsaugos ir dėl Baltarusijos Respublikos bei Rusijos Federacijos Priešlėktuvinės gynybos Bendros regioninės sistemos (PG BRS) kūrimo. Atitinkamas A. Lukašenkos įsakas buvo pasirašytas vasario 13 dieną, praneša naujienų agentūra BELTA.

Sekmadienį Baltarusijos valstybinė televizija apkaltino Lenkiją finansavus protesto akcijas po Baltarusijos prezidento rinkimų 2010 metais ir nekreipus dėmesio į korupciją išduodant Lenkijos vizas šioje šalyje.

Slovakijos ministrė pirmininkė Iveta Radičova oficialiai pasiūlė, kad baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Beliackiui būtų skirta šių metų Nobelio taikos premija. Savo laiške Nobelio komitetui I. Radičova įkalintąjį opozicijos veikėją apibūdina kaip sąžiningą ir drąsų žmogų, kuris nepabėgo iš savo šalies gresiant suėmimui, praneša „The Wall Street Journal“. „A. Beliackis žinojo apie jam rengiamus kaltinimus.

Trečiadienį Baltarusija neįsileido Vokietijos vyriausybės įgaliotinio žmogaus teisėms Markuso Loeningo. Tai pranešė VFR užsienio reikalų ministerija. M. Loeningas per trijų dienų vizitą Minske turėjo susitikti su daugeliu disidentų. Jis taip pat ketino aplankyti žmogaus teisių gynėją, kuris praėjusių metų lapkritį buvo nuteistas kalėti ketverius su puse metų, ir perduoti Vokietijos diplomatijos vadovo Guido Westerwelle's laišką Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai.

Buvęs Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas, kuris jau beveik dvejus metus gyvena Baltarusijos teritorijoje, gavo šios šalies pilietybę, o neseniai dar ir įsigijo nekilnojamojo turto Minsko pakraštyje. Kaip sužinojo TUT.BY, Baltarusijos piliečio pasas K. Bakijevui buvo išduotas dar 2010 metų rugpjūtį viename iš Minsko rajonų vidaus reikalų skyrių. Priminsime, kad sprendimą dėl Baltarusijos pilietybės suteikimo priima šalies prezidentas, atsižvelgdamas į asmeninį prašymą.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad įkalintasis buvęs kandidatas į šalies prezidentus Andrejus Sanikovas gruodžio 23 dieną pateikė malonės prašymą. Lygiai po mėnesio, šios savaitės pirmadienį, jo prašymas su visais kitais reikiamais dokumentais persiųstas Baltarusijos prezidento malonės ir pilietybės reikalų komisijai, naujienų agentūrai „BelaPAN“ pranešė VRM.

Aktyvus diskursas apie ekonominę posovietinės erdvės integraciją Muitų sąjungos, Vieningosios ekonominės erdvės, o dabar jau ir Eurazijos sąjungos sukūrimo rėmuose tik didėja. Baltarusijos Respubliką su šiais procesais tiesiogiai susijusi.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirengęs reformuoti šalies politinę sistemą, praneša naujienų agentūra „BelTA“. „Mes tai darysime, nors šiuo požiūriu Baltarusijoje katastrofos nėra. Bet visada reikia žingsniu lenkti tuos procesus, kurie vyks šalyje“, – pareiškė prezidentas sausio 17 d. interviu Kinijos žiniasklaidai. „Mes šiandien nagrinėjame tam tikras tendencijas pasaulyje.

Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas pavadino savo didžiausiu pralaimėjimu Europos politikos Baltarusijos atžvilgiu žlugimą. Kaip praneša Lenkijos radijas, J. Buzekas tai pareiškė Varšuvoje sekmadienį, likus dienai iki EP vadovo rinkimų. EP pirmininko kadencija – dveji su puse metų. Pasak J. Buzeko, nors buvo dedamos didelės pastangos, padėtis Baltarusijoje smarkiai pablogėjo.

JAV prezidentas Barackas Obama įteisino 2011 metų Baltarusijos demokratijos ir žmogaus teisių aktą, kuriame numatytos naujos sankcijos Baltarusijai, informavo Baltųjų rūmų atstovas Jay'us Carney, praneša „RIA Novosti“. Gruodžio viduryje Senato patvirtintame įstatymo projekte praplėstas Baltarusijos pareigūnų ir įstatymo vykdytojų, kuriems bus įvesti vizų apribojimai ir finansinės sankcijos, sąrašas.

2011 metų gruodžio 21 dieną oficialus Baltrarusijos valdžios tinklalapis, skirtas naujų įstatymų publikavimui, paviešino šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos aktą „Nacionalinio interneto segmento naudojimo taisyklių papildymai“. Publikuojamame akte pateikiami nauji užsienio interneto tinklalapių lankymo ir naudojimo apribojimai.

Antradienį po pietų paaiškėjo, kad grupės „Femen“ aktyvistes iš Ukrainos Baltarusijos saugumiečiai suėmė, visą naktį vežiojo, sumušė, baugino, iš jų tyčiojosi, atėmė dokumentus ir galiausiai paliko miške Gomelio rajone. Apie tai pranešė „Femen“ judėjimo vadovė Ana Gucol. Atėjusios į artimiausią kaimą pagrobtosios merginos su ja susisiekė telefonu. Bendraminčiai iš Minsko išvyko jų pasiimti, praneša opozicijos tinklalapis charter97.org.

Pirmadienį Minske grupės „Femen“ aktyvistės iš Ukrainos prie Baltarusijos KGB pastato surengė protesto akciją, skirtą įvykių Nepriklausomybės aikštėje pirmosioms metinėms. Jos nusirengė ir išskleidė palakatus su užrašais „Laisvę politiniams kaliniams!“ ir „Tegyvuoja Baltarusija!“ Merginos nusipiešė ūsus, o ant vienos protestuotojos nugaros buvo pavaizduotas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigia nerengiąs sau įpėdinio. Anot jo, naujas lyderis atsiras tada, kai to pareikalaus situacija šalyje. A. Lukašenka tai pareiškė penktadienį interviu radijo stočiai „Russkaja služba novostei“. Prezidentas pažymėjo, jog atėjo į valdžią 1994 metais, kai subrendo atitinkama situacija. „Jeigu nebūtų buvę tos situacijos, aš niekada nebūčiau tapęs prezidentu“, – sakė A. Lukašenka.

Propaganda garsėjanti Baltarusija stebina tuo, kaip moka pateikti faktus ir formuoti neigiamą savo piliečių nuomonę apie Vakarus. Pasižiūrėjus vieną iš valstybinės televizijos laidų „Žmogaus teisės. Požiūris į gyvenimą“, susidaro įspūdis, kad blogiausia, kas gali nutikti žmogui – tai gimti ir gyventi Vakaruose. Balsas.lt pateikia įdomiausių reportažo vietų pažodinį vertimą: „Vakarai vis giliau pasineria į krizę, ateina vis labiau nerimą kelianti informacija.

Branduolinio ginklavimosi temą Maskva tampo kaip gumą. Kai reikia pagąsdinti Vašingtoną ar regiono šalis, ištraukiamas „adekvataus atsako“ į amerikietiškos priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) dislokavimo Rytų Europoje planus. Kai paspaudžiamas santykių su JAV „įkrovimo iš naujo“ mygtukas, iš Maskvos skamba užtikrinimai, kad branduolinės raketos dislokuotos nebus. Žaidimas branduoline ugnimi Šį kartą atėjo bauginimo metas.

Prieš kurį laiką Rusijos laikraštyje „Izvestija“ pasirodęs V. Putino programinis straipsnis „Naujas integracijos projektas Eurazijai – ateitis, kuri gimsta šiandien“ iš karto sulaukė didelio atgarsio visame pasaulyje. Iš esmės svarbiausias komentaras buvo tas, kad dabartinis Rusijos premjeras (artimiausiu metu turintis tapti prezidentu) ruošiasi atkurti Sovietų Sąjungą, nors jis pabrėžtinai pasakė: „Pirmiausia, nekalbama apie tai, kad vienu ar kitu pavidalu būtų atkurta SSRS.

Ekonominė krizė stipriai kerta dabartiniam Baltarusijos režimui, interviu Die Zeit kalba baltarusių politologas Valerijus Karbalevičius. Visuomenė jau pavargo nuo 17 metų trunkančios diktatūros. Paska, Karbalevičiaus, kuris savo bloge analizuoja ekonominę ir politinę Baltarusijos situaciją, Vakarų įsitikinimas, kad šalies opozicija yra gerokai susiskaldžiusi, realybę atitinka tik iš dalies. „Mums neužtenka realių lyderių.

Po kelių dienų pertraukos Minsko teismas ketvirtadienį tęsia žmogaus teisių aktyvisto Alesio Beliackio bylos nagrinėjimą. Jis kaltinamas tuo, kad nuo 2007 iki 2010 metų nesumokėjo maždaug 41 tūkst. JAV dolerių mokesčių nuo lėšų, kurios įplaukdavo į jo sąskaitas Lietuvos ir Lenkijos bankuose. Už tai jis gali būti įkalintas septyneriems metams.

Nauru – vos 21 kv.km ploto sala-valstybė Ramiajame vandenyne, mažiausia pasaulio nepriklausoma respublika, turinti apie devynis su puse tūkstančio gyventojų. Nuo senų senovės saloje įsikūrę mikroneziečiai ir polineziečiai ilgus šimtmečius vertėsi žvejyba, maitinosi kokoso riešutais, kitais tropiniais vaisiais ir ramiai sau gyveno. 1798 m. pabaigoje į salą užklydo kapitono Johno Fearno vadovaujamas banginių medžiotojų laivas. Tai buvo pirmasis čiabuvių kontaktas su Vakarų pasaulio žmonėmis.

Prahos miesto teismas trečiadienį atsisakė tenkinti Baltarusijos prokuratūros prašymą išduoti buvusį kandidatą į Baltarusijos prezidentus Alesį Michalevičių, gavusį politinį prieglobstį Čekijoje.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad nesileis išprovokuojamas Lenkijos. Šiame kontekste jis paminėjo lenko kortą ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, vykusį praėjusią savaitę Varšuvoje. Baltarusijos prezidentas pažymėjo, jog neketina „muštis su lenkais“. Anot jo, Lenkijoje yra „didelių veikėjų, kurie karštai trokšta, kad jų šalies siena eitų netoli Minsko“. A. Lukašenka kalbėjo per spaudos konferenciją Rusijos žiniasklaidai.

Buvęs mokytojas Nikolajus Ulasevičius, gyvenantis Astravo rajone, kur ruošiamasi statyti atominę elektrinę, nutarė išmėginti visas galimybes kovoje prieš jos statybą. Spalio 6 d. jis įteikė skundą Aukščiausiajam Teismui, kuriame atsakovu turėtų būti tapti prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Baltarusija ties Venesueloje geležinkelius, statys traktorių ir plytų gamyklas bei 20 tūkst. namų. Atitinkamą sutartį Karakase pirmadienį pasirašė Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas ir Baltarusijos vyriausybės atstovai. Kalbėdamas su žurnalistais po susitikimo su Baltarusijos saugumo tarybos vadovu Viktoru Šeimanu H. Chavezas pareiškė, kad abi šalys aptarė dujotiekio tiesimo galimybes Venesueloje, turinčioje nemažai dujų atsargų.

Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas Alesis Beliackis – galimas pretendentas į Nobelio taikos premiją už nuopelnus žmogaus teisių gynimo srityje. Apie tai agentūrai „BelPAN“ pranešė jo kolega Valentinas Stefanovičius. Jis sakė, kad A. Beliackio kandidatūra įtraukta į „trumpąjį sąrašą“ labiausiai tikėtinų pretendentų į premiją.

Baltarusijos vyriausybė ketina imti 400 mln. dolerių paskolą iš Irano. Apie tai, kaip praneša „Interfax“, pareiškė šalies Nacionalinio banko valdybos pirmininkė Nadežda Jermakova. Pasak jos, Irane jau faktiškai pritarta šiai iniciatyvai. Kada ir kokiomis sąlygomis bus pasirašyta paskolos sutartis su Iranu, N. Jermakova nepatikslino. Ji, kaip praneša „RIA Novosti“, tik pridūrė, kad lėšos bus skirtos papildyti šalies valiutos rezervus. Pasak N. Jermakovos, dar 440 mln.

Baltarusija atsisakė dalyvauti Varšuvoje vykstančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime. „Susitikimo išvakarėse jo rengėjai ėmėsi beprecedenčių diskriminacinių priemonių Baltarusijos atžvilgiu, - sakoma penktadienį išplatintame Baltarusijos URM pareiškime.