A. Krupavičius

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Senatas nusprendė, kad politologui Algiui Krupavičiui nepratęsti Socialinių mokslų fakulteto dekano darbo sutarties. Tokį įsakymą VDU rektorius pasirašė pirmadienį. Taip universitetas reagavo į teismo sprendimą dėl pažeistos akademinės etikos. Žinomą politologą po dviejų metų tylos ir teisminių procesų pasivijo nemalonumai dėl neetiško citavimo. Politologas A. Krupavičius teigė, kad šį sprendimą skųs Europos žmogaus teisių teismui.

„Aukštas ir gražus“, „tylos prezidentas“ – tokie ir kiti apžvalgininkų ir internautų sukurti epitetai pirmųjų prezidentavimo metų pabaigoje vainikavo prezidentą Gitaną Nausėdą. Taip pat ir komiškai kartu visur iš paskos jį lydintys paslaptingi berniukai. Tačiau ar šiais komunikaciniais liapsusais galima apibūdinti visus iš ekonomikos į politiką žengusio G. Nausėdos pirmuosius darbo metus? Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitys savo pirmąjį metinį pranešimą.

Iš valdančiųjų pusės nesiliauja skrieti priekaištai Prezidentūrai. Susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių ginantis valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis tikina, kad Prezidentūra per patarėjus veikė prieš ministrą J. Narkevičių. Tačiau šalies vadovas G. Nausėda puolė ginti savo komandą. Politologai šioje istorijoje taikiniu mato ne prezidento patarėjus, o patį G. Nausėdą ir įvardijo versiją, kodėl tarp Prezidentūros ir valdančiųjų kilo nesutarimai.

Liko vos pusmetis iki Seimo rinkimų ir politikai tikrai to nepamiršo. Jie kaip įmanydami bando gauti dėmesio ir krautis papildomus karmos taškus. Pasak politologų, į akis krenta ir valdančiųjų sprendimas skirti žmonėms 200 eurų siekiančias išmokas, kurios juos galėtų pasiekti rugpjūtį, prieš pat rinkimus. Visgi, ekspertai vieningi, kad valdančiųjų dar laukia sunkiausias išbandymas prieš rinkimus – tai ekonominių ir socialinių problemų sprendimas, kuris sudėlios visus taškus.

Artėjantys Seimo rinkimai dalį politikų, o ypač mažesnes politines jėgas, skatina burtis į koalicijas ir vienytis dėl įvairių priežasčių. Vieni ieško sąjungininkų bendriems tikslams, kiti bet kokia kaina nori įsitaisyti valdžioje. Vis dėlto politologai atkreipia dėmesį, kad kartais bandymas rinkimuose suburti koaliciją politikams gali atsisukti kitu galu ir uždaryti duris į Seimą.

Ginčai dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus netyla ištisus mėnesius. Žibalo į ugnį konflikte dėl ministro ateities dar įpylė prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius, pasakęs, kad premjero Sauliaus Skvernelio kaltinimai dėl diskriminacijos tautiniu pagrindu yra nepagrįsti. Panašu, kad mūšyje tarp Gitano Nausėdos ir S. Skvernelio viešai ima kovoti ir jų patarėjai. Kuo baigsis ši kova? Savaitės pradžioje premjeras S. Skvernelis interviu portalui delfi.

Bus ar nebus – skils ar liks kartu kaip ištikimi bendražygiai valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis. Ne tik pikti liežuviai ne vienerius metus plakė, kad šie politikai neišvengiamai pasuks skirtingais keliais. Tokios kalbos vis aštrėja artėjant Seimo rinkimams ir S. Skverneliui viešojoje erdvėje kritikuojant valstiečius ar net registruojant naujos partijos prekės ženklą.

Liko viso labo pora dienų iki Seimas apsispręs, ar ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius – tinkamas kandidatas tapti eurokomisaru. Tiesa, galutinį sprendimą priims Europos Parlamento nariai. Vis dėlto politologai, narstydami V. Sinkevičiaus biografiją, vis garsiau kelia klausimą, ar mūsų kandidatas turi šansų tapti Europos Komisijos dalimi.

Vos prieš kelias dienas keturių Seimo frakcijų atstovai pasirašė sutartį dėl naujos valdančiosios koalicijos. Susivienijus keturioms frakcijoms, Seime jos su 76 parlamentarų balsais sudaro daugumą. Nauja koalicija reiškia ir postų persidalijimą, naujų ministrų atėjimą. Kas bus naujieji ministrai paaiškės netrukus, bet jau dabar žinoma, kad keli gerai dirbantys ministerijų vadovai turės palikti savo postus.

Seime tebevykstant deryboms dėl naujos valdančiosios koalicijos, vieno iš derybininkų – tvarkiečių – gretos ėmė eižėti. Vis dėlto frakcija nenuleidžia rankų, nes valstiečiai žada mesti jiems gelbėjimosi ratą. Svarbiausias klausimas – kas iš valstiečių papildys tvarkiečių gretas? Praėjusią savaitę Darbo partija iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nutarė atšaukti „darbietį“ Valentiną Bukauską. Pats Seimo narys prašymą išeiti iš frakcijos ketina pateikti kitą savaitę.

Gitanui Nausėdai laimėti padėjo atvirumas, nuosaikumas ir noras diskutuoti su visais, o Ingridai Šimonytei pakenkti galėjo ryšiai su konservatoriais. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai tvirtino, kad kandidatės aplinkos agresyvi komunikacija po pirmojo rinkimų turo taip pat galėjo kišti koją I. Šimonytei. Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, ekonomistas G. Nausėda surinkto 65,86 proc.

Paskutinę rinkimų savaitę desperatiški bandymai mobilizuoti premjero Sauliaus Skvernelio rinkėjus neišdegė. Premjerą išdavė kone visos savivaldybės, kuriose palaikymą deklaravo jų vadovai. Kaune po ilgo laiko mobilizavosi konservatorių rinkėjai, į antrą turą išstūmę Ingridą Šimonytę, Šiaulių rajonas meilę „valstiečiams" išmainė į Gitano Nausėdos pažadus. Prarastas ir dešimtmečius tvirtai rankose laikytas Ignalinos bastionas. „Valstiečių“ keltas S. Skvernelis gavo 19,72 proc.

Kol Lietuvos piliečiai ne tik renka būsimą šalies prezidentą, bet ir reiškia nuomonę dviejuose referendumuose arba juos boikotuoja, politologai prognozuoja, kokios referendumo dėl Seimo narių mažinimo baigties galime tikėtis. 82,3 proc.

Pristatydamas praėjusių metų Vyriausybės darbus, premjeras Saulius Skvernelis buvo išskirtinai optimistiškas ir neminėjo ministrų kabineto ir savo paties darbo klaidų. Tačiau šios pro akis neprasprūdo politikos ir ekonomikos specialistams, kurie, nors ir nesiginčija su dalimi gerų Vyriausybės pasiekimų, išskiria ir didžiausius darbo trūkumus. S. Skvernelis Seimui ketvirtadienį pristatė antrąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitą.

Bent kol kas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) karaliavimas Seime aprimo – frakcijos gretas palikus būreliui Seimo narių, valdančioji koalicija nebeturi daugumos. Ir nors valstiečius Seime palaiko ir socialdarbiečiai, ir „tvarkiečiai“, politologai prognozuoja, kad netrukus valstiečiai gali likti vieni. Valstiečiui Broniui Markauskui Seimo nario mandatą iškeitus į Klaipėdos rajono mero postą, Gargždų apygardoje vyks nauji Seimo rinkimai.

Kad ir kokiomis prognozėmis prieš rinkimus dalinasi sociologai ir politologai, nebūna rinkimų be intrigų, net tada, kai viskas atrodo aišku kaip dieną. Todėl ir šiųmečiai savivaldos rinkimai pažėrė toli gražu ne vieną netikėtumą. Portalas tv3.lt politologų teiravosi, kas juos labiausiai nustebino šiuose rinkimuose. Daugiausiai mandatų per savivaldos rinkimus gavo konservatoriai ir socialdemokratai – po 274, dar kelis mandatus konservatoriai prisidūrė dalyvaudami koaliciniuose sąrašuose.

Atstatydindamas iš karto tris ministrus, premjeras Saulius Skvernelis pavojingai arti priartėjo prie ribos, kai netrukus gali tekti keisti visą ministrų kabinetą. Politologai tokią premjero rokiruotę Vyriausybėje vadina S. Skvernelio mestu gelbėjimosi ratu, klausimas – kiek laiko premjerui pavyks išsilaikyti vandens paviršiuje.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio visuomeninis patarėjas Algis Krupavičius pažeidė reikalavimą laiku deklaruoti interesus, trečiadienį konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Jis papildė daugiau nei dvidešimties V. Matijošaičio patarėjų gretas, kuriuos VTEK jau anksčiau buvo pripažinusi pažeidus įstatymus. Šis tyrimas, kaip ir ankstesni, pradėtas po Kauno savivaldybės opozicinės Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos kreipimosi.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas Algis Krupavičius ir Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytoja Vitalija Simonaitytė neetiškai citavo buvusio doktoranto tekstą, paskelbė akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas.

Premjero Sauliaus Skvernelio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio populiarumas blėsta. Politologai prognozuoja, kad valdančiųjų reitingus toliau smukdys rinkėjų lūkesčių nepateisinančios reformos, lėtas sprendimų priėmimas ir prasta komunikacija. Ministro pirmininko reitingas per mėnesį smuko 6 procentais. Balandį S. Skvernelį palankiai vertino 60 proc. šalies gyventojų. R. Karbauskio reitingas smuko nuo 51 proc. iki 46 proc.

Lietuviai nulenkę galvas priėmė naująjį Darbo kodeksą. Lygiai taip pat stebi žaibo greičiu kylančias kainas ir klusniai krapšto du eurus už vieną cukiniją. Paburba dėl politinės korupcijos skandalų. Bet toliau tyli. Tuo metu Rumunijoje pusės milijono žmonių protestas privertė valdžią atšaukti korupciją ginantį įstatymą. O protestuotojams nesitraukiant iš aikščių, galime sulaukti ir Vyriausybės atsistatydinimo. Ekspertai sako, kad protestai – sveikos demokratinės visuomenės išraiška.

Įsisiautęs kariuomenės „auksinių šakučių“ pirkimo skandalas perėjo į politinį konfliktą tarp socialdemokratų ir prezidentės Dalios Grybauskaitės. Patys socdemai kaip niekad aršiai atsikerta šalies vadovei ir tikina, kad kolegos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko neaukos. Tiesa, panašu, kad socdemai nėra vieningi. Tuo metu politologai atkreipia dėmesį į tai, kad artėjant Seimo rinkimams agresyvus valdančiųjų elgesys gali atsisukti prieš juos.

2015 m. tiesioginiai merų rinkimai, matyt, socdemų nenudžiugino, mat jų pozicijos šiam lygmenyje sumenko. Šiuo metu situacija dar suprastėjo – socialdemokratų vadovų skaičius regionuose dar sumažėjo. Politologai perspėja, jo šios neigiamos tendencijos gali pakenkti ir partijos, kurios populiarumas visai neseniai pradėjo aižėti, pasirodymui Seimo rinkimuose, mat tuo esą gali pasinaudoti kitos partijos, „pavogdamos“ valdančiųjų rinkėjus.

Kiti metai Lietuvos vidaus politikoje bus smarkiai paveikti artėjančių Seimo rinkimų, todėl didės populistinių sprendimų rizika, tačiau, nepaisant Europoje augančio radikaliųjų partijų populiarumo, Lietuvoje panašus scenarijus mažai tikėtinas, sakė BNS kalbinti politologai, vertindami kitais metais Lietuvos laukiančius svarbiausius įvykius ir iššūkius.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad mylimiausia šalies politinė figūra prezidentė Dalia Grybauskaitė prarado šį titulą ir pagal populiarumą nustumta net į trečią vietą. Kodėl taip nutiko? Dienraštyje „Lietuvos rytas“ šeštadienį paskelbtos Visuomenė nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, palankiausiai Lietuvos gyventojai vertina premjerą Algirdą Butkevičių – jį palankiai vertino 60,9 proc. apklaustųjų (lapkritį – 55,7 proc.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pareiškė apie atsistatydinimą. Politologai sutaria, kad nėra svarbu, ar šis žingsnis yra apgalvotas, ar spontaniškas, ministras jau dabar, dar nežinodamas, ar tikrai pasiliks Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo poste, susižėrė visą krūvą politinių taškų ir nusitiesė neblogą pagrindą tolimesnei politinei karjerai.

 Šį penktadienį į pirmąjį susitikimą susirinko visuomeninių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėjų komanda. Miesto vadovui iš viso neatlygintinai patarinės 26 savo sričių profesionalai. Miesto problemas Kauno vadovui padės spręsti ir visuomenei gerai žinomi asmenys. Viešosios politikos ir administravimo klausimais patarinės prof. dr. Algis Krupavičius, švietimo ir sveikatos apsaugos klausimais patars buvęs Švietimo ministras prof. dr.

Liberalų sąjūdis buria perteklinę – penkių partijų – koaliciją Vilniaus savivaldybės taryboje siekdami padidinti koalicijos stabilumą, „Žinių radijui“ antradienį sakė politologas Algis Krupavičius. Jis pažymi, kad koalicijai suburti užtektų ir trijų partijų, tačiau renkamasi platesnį variantą.   „Kuo daugiau partijų, tuo daugiau galimybių, kad jokių iššūkių iš opozicijos pusės nebus arba jų bus gerokai mažiau.

Norėdami tapti didžiųjų miestų partija, socialdemokratai turi sugrąžinti labiau į kairę orientuotas vertybes, nesigręžioti į praeitį, vykdyti pažadus, skirti dėmesio jauniems rinkėjams ir atverti sąrašus naujai kartai, kuri būtų matoma. Tokius patarimus Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) dalija politologai Algis Krupavičius ir Lidija Šabajevaitė, politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas.

 Nors 60-yje savivaldybių mero posto siekia 500, o į tarybos kėdę pretenduoja 15 tūkst. kandidatų, lyderių tarp jų nėra, įsitikinę politologai. Todėl, anot jų, rinkėjai tiesiog gali balsuoti už žinomus veidus. Vytauto Didžiojo universiteto docento politologo Bernaro Ivanovo teigimu, dėl šios priežasties dažnai turime ne posto nusipelniusius, o tiesiog žinomus kandidatus. „Lyderių konkurencija – daugiau įsivaizduojama. [...] Turime ne tiek nusipelniusius užimti pareigas, kiek žinomus.

Socialdemokratinės ir konservatoriškos ekonominės, socialinės politikos skirtumai nedideli ir labiau pastebimi politinėje retorikoje, o ne realybėje, sako politologas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Vincentas Vobolevičius.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė nori išsaugoti stabilią Vyriausybės veiklą iki rinkimų, todėl vengia papildomų „bangų“ ir nusišalina nuo kritikos valdančiųjų lyderiams, sakydama, kad nekomentuos politikų pasisakymų. Taip portalui LRT.lt tvirtina politologai Lauras Bielinis ir Algis Krupavičius bei apžvalgininkas Virginijus Savukynas.

Praėjo dveji metai, kai Ministrų kabinetui pradėjo vadovauti Socialdemokratų partijos vedlys Algirdas Butkevičius. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus, socialinių mokslo daktaro Algio Krupavičiaus, tokių premjerų kaip A. Butkevičius, kurie pasitikėjimo reitinge užimtų stabilią antrąją vietą, buvo labai mažai. „Nepasirašęs sutarties su JAV bendrove „Williams“ populiarumo viršūnėje, būdamas ministru pirmininku, laikinai pabuvo tik Rolandas Paksas.

Gana palankūs kadenciją įpusėjusios Vyriausybės ir jos vadovo Algirdo Butkevičiaus reitingai – geras kapitalas būsimiems Seimo rinkimams, portalui LRT.lt tvirtina politologai ir apžvalgininkai. Tuo metu opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), pasak politikos apžvalgininko Virginijaus Savukyno, „turės sukti galvą dėl galimų koalicijos partnerių – kitaip nei 2008-aisiais, per 2016-ųjų Seimo rinkimus nebus Arūno Valinsko ir draugų.

  Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Jei Europos Parlamento (EP) rinkimai nesutaps su antruoju prezidento rinkimų ratu, rinkėjų aktyvumas Lietuvoje per šiuos rinkimus bus kritinis kaip ir 2009-aisiais, kai prie balsadėžių atėjo vos 21 proc. rinkėjų, portalui LRT.lt tvirtina politologas Algis Krupavičius. Jo manymu, ši institucija pati kalta, kad lietuviams ji neįdomi. Jei rinkimai sutaps, balsuos 50 proc. Gegužę Europos Sąjungos (ES) šalys rinks naują Parlamentą.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Finansinės krizės metu (2008-aisiais) sumažintos algos valstybės tarnautojams bei apkarpytos pensijos ir socialinės išmokos, kurias atstatyti turi dabartinė Vyriausybė, primena konservatorių Vyriausybės įsipareigojimą grąžinti rublinius indėlius 1996-aisiais, pastebi politologas Algis Krupavičius. „Situacijos skiriasi, tačiau tai galima pavadinti déjà vu.

Vytenis Radžiūnas Jei „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnei Neringai Venckienei tektų apleisti Seimą, ją galėtų pakeisti per rinkimus „už brūkšnio“ pagal reitingavimą likęs Gintaras Aleknonis arba Stasys Brundza. Tačiau, anot politologo Algio Krupavičiaus, neaišku, ar šie kandidatai tikrai prisijungtų prie „Drąsos kelio“ frakcijos. Pagal Seimo statutą, frakcijai suformuoti reikalingi bent septyni parlamentarai.

Vytenis Radžiūnas, Savo metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė turėtų akcentuoti pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, pažerti pastabų dabartinei Vyriausybei bei skirti dėmesį teisminei valdžiai. Taip mano LRT.lt kalbinti politologai. Algio Krupavičiaus bei „Lietuvos ryto“ apžvalgininko Vytauto Bruverio nuomone, metiniai pranešimai tebeturi tik simbolinę prasmę.

Mėginimas per baudžiamąją bylą pričiupti Darbo partiją, o etika ir ideologija yra likusios politinio gyvenimo paraštėje – nesusipratimas, teigia Kauno Vytauto Didžiojo Univesiteto (VDU) dėstytojai politologai Antanas Kulakauskas ir Algis Krupavičius. Pasak A. Krupavičiaus, DP susijungus su kita organizacija (Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“ ar DP satelitine „Leiboristų partija“, - balsas.lt) Lietuvos demokratinis procesas nežlugs.

Vytenis Radžiūnas, Sekmadienį vyksiantys pakartotiniai rinkimai į Seimą sėkmingiausiai susiklostyti turėtų Socialdemokratų, Darbo partijai bei partijai „Tvarka ir teisingumas“. Tarp jų daugiausiai šansų turi socialdemokratai, mažiausiai – „darbiečiai“. Taip tinklalapiui LRT.lt tvirtina politologai Algis Krupavičius ir Ainė Ramonaitė.

Kiek paradoksalu, kad ketverius metus kovoję su šešėliu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šiuo metu bando save sieti su žodžiu „šešėlis“. Po rinkimų opozicijoje atsidūrę konservatoriai pasiryžo sukurti šešėlinę Vyriausybę, kuriai vadovautų buvęs premjeras Andrius Kubilius. Ilgai nedelsdami buvę valdantieji jau pasiskirstė ir kas už kokią sritį bus atsakingas. Iškart norėtųsi atkreipti dėmesį į tris dalykus.

 Vytenis Radžiūnas Pažangos strategija „Lietuva 2030“ buvo priimta be platesnio politinio susitarimo, o daugelis tokių strategijų yra pasmerktos žlugti. Taip naujienų portalui LRT.lt tvirtino Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas. Politiko nuomone, kur kas perspektyvesnės yra tokios strategijos kaip integracija į ES ar NATO, kai pasiekiamas išties platus politinis susitarimas.

Naujos valdančiosios koalicijos formavimas vyksta gana nepaprastomis ir neeilinėmis sąlygomis, tačiau politologai pastebi, kad kol kas partneriai gerai susitvarko.

Rinkimų rezultatai turėjo tam tikros įtakos ir visuomenės nuomonės svyravimams. Pasirodo, puikūs Socialdemokratų ir Darbo partijų rezultatai po pirmojo rinkimų turo sudavė smūgį dabartinės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės reitingams, vertinant tinkamumą užimti ministro pirmininko postą. Naujienų portalo delfi.

Populiarumo Olimpe įsitaisiusi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė leidžia sau atvirai meluoti į televizijos kameras ir nepagrįstai žeria kritiką atskiroms partijoms, pamiršdama paminėti ir tas, su kuriomis bičiuliavosi pastaruosius ketverius metus. Kreipimosi iniciatoriai nėrė į krūmus Artūro Zuoko sąjunga TAIP, Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų partija praėjusią savaitę sulaukė nemalonaus akibrokšto iš šalies vadovės Dalios Grybauskaitės.

Praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskaičiavo, kad artėjantys Seimo rinkimai – pirmieji, kai rinkėjų skaičius pradėjo mažėti. Ateina karta, kuri gimė po 1990-ųjų kovo 11-osios, kai sumažėjo gimstamumas. Įtakos taip pat gali turėti ir emigracija bei augantis nenoras eiti į rinkimus. Pasak politologų, net dėl kartu būsiančio referendumo veikiausiai nepavyks peržengti 50-ies procentų barjero.

Rinkimų kampanijų metu iš politikų lūpų pasigirsta įvairių pažadų, neretai prasilenkiančių su sveiku protu ir realybe. Šie rinkimai – ne išimtis. Balsas.lt bandė išsiaiškinti, kurie į Seimą kandidatuojančių partijų pažadai labiau primena fantastinio filmo scenarijų, o ne rimtai nusiteikusių dirbti visuomenės labui politinių jėgų planus. Į šį Balsas.lt klausimą pabandė atsakyti politologai Giedrius Kiaulakis ir Algis Krupavičius bei žinomi ekonomistai – Aušra Maldeikienė ir Nerijus Mačiulis.