a. anušauskas

Įslaptinti dokumentai teisėtai patekti pas asmenį negali, nes tik žmogus, turintis teisę susipažinti su ta informacija, gali disponuoti tokiais dokumentais, „Žinių radijui“ sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas. Papirkimu ir prekyba poveikiu įtariamo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui pareikšti papildomi įtarimai – neteisėtas disponavimas valstybės paslaptimi.

Kovo 11-osios išvakarėse – propagandos žiupsnis internete. Trys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai, parlamentarai – Kęstutis Masiulis, Arvydas Anušauskas ir Rasa Juknevičienė – įtraukti į Rusijos priešų sąrašą. Minėtų konservatorių pavardės pasirodė internetinis puslapio, pavadinimu „Smersh 2.0 Stop russophobe“, paskelbtame Rusijos priešų, rusofobų sąraše.

Iki Seimo rinkimų belikus mažiau negu metams, opozicinės – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio (TS) – partijos jau paruošė savo favoritus, kurie, politinių jėgų manymu, galėtų pakeisti dabartinius ministrus. Vis dėlto politikos apžvalgininkai pastebi, jog toli gražu ne visi abiejų partijų šešėliniai ministrai žiba kompetencija ir autoritetu, o tai parodo ir jų biografijose buvę skandalai.

 Praėjus beveik ketvirčiui amžiaus vis dar svarstoma apie Sovietų Sąjungos KGB įtaką Lietuvai ir pasauliui. Atlygis verčia tylėti Istorijos mokslų daktaras, politikas Arvydas Anušauskas, 25 metus tyrinėjęs komunistinės slaptosios tarnybos veiklą, panevėžiečiams pristatė savo knygą „KGB. Visiškai slaptai“. Autorius rašo apie tai, ką visi žinojome, bet nematėme.

 Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba antradienį spręs Žaliojo tilto skulptūrų likimą. Posėdyje, kuris vyko sausio viduryje, paveldosaugininkai sprendimą atidėjo. Tai paaitrino visuomeninių organizacijų, paveldo specialistų ir politikų aistras. Ant Žaliojo tilto skulptūros „Kariai išvaduotojai“ puikuojasi sovietinės ideologijos simbolika, kuri kultūros ministro įsakymu neturėtų būti saugoma kaip vertinga.

 Algirdas Igorius, Jevgenijus Bardauskas, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Jungtinių Valstijų Senato Žvalgybos komitetui paviešinus ataskaitą, kad Centrinė žvalgybos valdyba, siekdama išgauti informacijos, kankino įtariamus teroristus ir tai darė kai kuriose Europos šalyse įkurtuose sulaikymo centruose, Lietuvoje atgijo spėlionės, ar tikrai tokie centrai buvo, kas leido juos steigti ir kas apie juos žinojo.

Vis daugiau įrodymų, kad Lietuvoje beveik prieš dešimtmetį buvo nelegaliai kalinami terorizmu kaltinami asmenys, sulaikyti Jungtinių Valstijų. Ką tai keičia ir kokias pasekmes sukelia? Apie tai pokalbis su Seimo nariu Arvydu Anušausku, kuris prieš penkerius metus vadovavo specialiajai Seimo komisijai, tyrusiai CŽV kalėjimų egzistavimo Lietuvoje galimybę ir Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu, kuris minimu laikotarpiu ėjo krašto apsaugos ministro ir Ministro Pirmininko pareigas.

Būti ar nebūti Žaliojo tilto skulptūroms? Trečiadienį, jau nežinia kelintą kartą, diskutuoti dėl jų ir kitų sovietmečio paminklų likimo, o gal ko nors pagaliau ir nuspręsti, renkasi politikai, ekspertai, kultūros paveldo ir kiti specialistai.

Internete pasirodė raginimai Lietuvos rusams pasirašyti peticiją, pagal kurią Klaipėdos kraštas būtų atimtas iš Lietuvos ir prijungtas prie Rusijos. Apie šių dienų provokacijas „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ trečiadienį kalbėjo profesorius Vytautas Landsbergis bei buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, istorikas Arvydas Anušauskas.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Laidos „Dėmesio centre“ šaltinių duomenimis, prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė apklausta kaip speciali liudytoja tiriant, kas naujienų agentūrai BNS nutekino slaptą VSD pažymą. Tai reiškia, kad netrukus jai gali būti pareikšti įtarimai. Pati D. Ulbinaitė šios informacijos nekomentuoja. Anot jos, teisę dirbti su slapta informacija ji vis dar turi.

  Seimo narys, buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, kad tarptautinių nevyriausybinių organizacijų prašymas Lietuvos prokurorams atnaujinti tyrimą dėl galimo įtariamųjų terorizmu kalinimo Lietuvoje yra pagrįstas interpretacijomis, o ne faktais.

Vilniaus miesto tarybos daugumos vykdoma viešojo transporto pertvarka neatitinka gyventojų lūkesčių. Tuo įsitikinęs Seimo narys, konservatorius Arvydas Anušauskas. Pasak antradienį susirinkusių Artūro Zuoko inicijuojamos reformos priešininkų, pertvarka gali privesti prie visiško chaoso sostinės viešojo transporto sistemoje. Liepos 1 d. – chaosas Vilniuje? Trečiadienį Vilniaus savivaldybės taryboje turėtų būti svarstoma A. Zuoko inicijuojama sostinės viešojo transporto reforma.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko, potencialus JAV sprendimas atsisakyti priešraketinės gynybos etapo Lenkijoje ir Rumunijoje nereiškia, kad amerikiečiai traukiasi iš Europos. Pasak konservatoriaus, tai labiau simbolizuoja Rusijos pergalę, pasiektą melagingomis manipuliacijomis.   JAV iš Europos nesitraukia Seimo narys A. Anušauskas tvirtina, kad JAV jokiais būdais neatsisako visos priešraketinės gynybos Europoje.

Seimo narys Arvydas Anušauskas sužibėjo sąžiningumu. Konservatorius savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad gavo „kyšio pasiūlymą“, tačiau tuojau pat kreipėsi į atitinkamas tarnybas ir tikisi, kad šio „korupcinio pasiūlymo autoriai arba autorius bus išaiškintas“. Seimo narys Arvydas Anušauskas antradienį kreipėsi Specialiųjų tyrimų komisiją (STT) su prašymu ištirti savo adresu gautą korumpuotą pasiūlymą farmacijos srityje.

Balandžio pradžioje plačiai nuskambėjo žinia apie nepavydėtiną Moldovos situaciją: pasibaigus energetinių išteklių tiekimo sutarčiai, Rusijos koncernas „InterRAO JES“ ir Ukrainos prorusiško oligarcho Rinato Achmedovo valdomos bendrovės pareikalavo iš Moldovos už tiekiamą elektros energiją mokėti maždaug penktadaliu daugiau nei iki tol. Kadangi Moldova yra beveik visiškai priklausoma nuo energetinių resursų importo (importuoja 75–80 proc. ūkyje suvartojamos energijos), ją įspraudė į kampą.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Žvalgybos įstatymo pakeitimo projektui. Už balsavo 66 parlamentarai, susilaikė 6. Prieš nebalsavo nė vienas iš užsiregistravusių 73 Seimo narių. Dabar įstatymo projektas bus svarstomas Seimo komitetuose. Pagrindiniu paskirtas nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Planuojama, kad į plenarinių posėdžių salę Žvalgybos įstatymo pataisų projektas grįš dar pavasario sesijoje. Apie Žvalgybos įstatymo pataisų tikslus bei nuostatas portalui Balsas.

Šiuo metu Krašto apsaugos sistemoje tarnauja 8 generolai. Penki generolai tarnauja Lietuvoje, trys atstovauja Lietuvai užsienyje. Dar keturių aukštų Lietuvos institucijų – Valstybės saugumo departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos – vadovų pečius puošia vidaus tarnybos  generolo laipsnį žyminčios žvaigždutės. Toks pats laipsnis buvo suteiktas ir atleistajam FNTT generaliniam direktoriui V. Gailiui.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Lietuvos ypatingajam archyvui nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. sausio 27 d. perdavė 75 KGB bylas ir beveik 400 atskirų KGB dokumentų. Tarp perduotų dokumentų buvo ir KGB agentų registracijos žurnalas, kuriame – apie 1700 KGB agentų pavardžių ir visi juos identifikuojantys duomenys bei 62 agentų kortelės, dar išsamiau juos apibūdinančios. „Dabar jau galima paskelbti, kad VSD perdavė svarbius istorinius dokumentus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Arvydas Anušauskas ketina kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, kad būtų viešai paskelbta apibendrinta statistika apie elektroninių ryšių kontrolę, kitaip tariant, kokiomis apimtimis valstybėje yra klausomasi pokalbių telefonu ir tikrinama interneto erdvė.

Penktadienį Signatarų namuose Vilniuje pristatyta Arvydo Anušausko knyga „Teroras 1940-1958 m.“ Joje autorius, remdamasis Lietuvos ir Rusijos archyvų dokumentais, kitais archyviniais šaltiniais, istorijos tyrimais bei liudytojų prisiminimais, pasakoja apie 1940–1958 metais sovietų  vykdytus nusikaltimus. Pasakodamas apie naująją knygą, Seimo narys A. Anušauskas atkreipė dėmesį į nuotraukas, kuriose užfiksuoti vaikai. „Tokių ištremtų vaikų buvo apie 40 tūkst.

Seimas pirmadienį neeilinėje sesijoje skubos tvarka pritarė opozicijos siūlymui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko „Snoras“ ir kitų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo.

Net ir būdama NATO nare, Lietuva privalo kurti nacionalinę programą valstybės gynybiniam potencialui atkurti, kad būtų apsisaugota nuo naujų grėsmių, spaudos konferencijoje „Ar Lietuva saugi po NATO skydu?“ kalbėjo Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė naują nacionalinės saugumo strategijos projektą, kuris šiuo metu pateiktas Seimui ir jį svarsto parlamentiniai komitetai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas naujienų portalą Balsas.lt patikino, kad šis projektas skiriasi nuo pirmo nacionalinio saugumo strategijos varianto, kadangi per dešimtmetį daug kas pasikeitė tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.

Ketvirtadienio popietę Seime vyko Lietuvos Kriminalinės policijos biuro dešimtmečiui skirtas minėjimas. Taip pat oficialiai paminėta kasmetė kriminalinės policijos diena. Renginyje dalyvavo aukščiausi šalies teisėsaugos pareigūnai, politikos, valdžios atstovai. Atvyko kriminalinės policijos, muitinės kriminalinės tarnybos, prokuratūros, teismų atstovai iš visos Lietuvos.

Vakar „WikiLeaks“ paviešintų slaptų dokumentų nauja porcija nepaliko abejingų pasaulyje. Didžioji dalis pasaulio lyderių buvo minimi slaptuose JAV ambasadorių laiškuose, kurie buvo siunčiami į Vašingtoną, į viešumą išlindo daug faktų, kurių neturėjo sužinoti plati pasaulio visuomenė. 882-uose WikiLeaks paviešintuose dokumentuose buvo minimas ir Lietuvos vardas.