Oligarchas ir korupcijos nusikaltimais pagarsėjęs Andrejus Bokarevas yra žinomas ne tik Rusijoje. Jis yra svarbus veikėjas kalbant apie Rusijos gamtinių išteklių gavybą ir prekybą, taip pat yra neblogai žinomas ir sporto pasaulyje.

Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis. 

Andrejus Bokarevas yra žinomas Rusijoje kaip „Transmashholding“ ir valdymo įmonės „Kuzbassrazrezugol“ bendrasavininkis ir direktorių valdybos pirmininkas, „Ural Mining and Metallurgical Company“ ir „Altai-koks“ valdybos narys. Rusijos laisvojo stiliaus imtynių federacijos prezidentas.

Andrejus Bokarevas gimė 1966 m. spalio 23 d. Maskvoje. 1990-ųjų pradžioje mokėsi Maskvos finansų institute, 1995 m. baigęs studijas laikinai ėjo Nacionalinio investicijų banko valdybos pirmininko pareigas, 1997 m. tapo „Roseksportles“ generalinio direktoriaus pavaduotoju.

Per visą savo karjerą jis bendradarbiavo su savo vyresniuoju partneriu, uzbekų ir rusų oligarchu Iskanderiu Machmudovu. 1998 m., kai įmonę įsigijo Machmudovas, jis pradėjo prižiūrėti „Kuzbassrazrezugol“ eksporto pristatymus generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigose. Tais pačiais metais jis vadovavo Austrijos įmonei Crutrade AG (pagrindinis beneficiaras – Iskander Machmudov).

Nuo 1999 m. yra „Ural Mining and Metallurgical Company“ (UMMC) direktorių tarybos narys. 1999–2000 m. buvo holdingo bendrovės „Kuzbassrazrezugol“ valdybos nariu. 1999-2004 m. ėjo „Management Company STIN Holding“ generalinio direktoriaus pavaduotojo užsienio rinkai pareigas. 2000–2005 m. buvo holdingo bendrovės „Kuzbasrazrezugol“ valdybos pirmininku.

2001-2006 metais buvo „Altai-Koks“ valdybos nariu. Nuo 2003 m. – „Transmashholding“ ir „UMMC-Holding“ direktorių valdybos narys. 2004 m. Machmudovas ir Bokarevas sujungė skirtingas technikos gamybos gamyklas į „Transmashholding“. Nuo 2004 m. yra „Rosterminalugol“ direktorių tarybos narys.

Nuo 2004 m. rudens iki 2006 m. kartu su Machmudovu jam priklausė 50% Rodionovo leidyklos akcijų. Nuo 2005 m. – „Coal Company Kuzbasrazrezugol“ direktorių valdybos pirmininkas ir „Novosibirskenergo“ direktorių tarybos narys.

Nuo 2007 m. iki 2010 m. kovo mėn. – Rusijos kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos prezidentas. 2007 m. rugsėjį buvo paskirtas Kūno kultūros ir sporto plėtros tarybos prie Rusijos Federacijos prezidento 2014 m. Sočio XXII žiemos olimpinių žaidynių ir XI žiemos parolimpinių žaidynių, rengimo ir vykdymo kuratoriumi.

2008 m. jis tapo „Transmashholding“ direktorių tarybos pirmininku. 2008-2009 m. – Tarpregioninės visuomeninės organizacijos „Rusijos biliardo federacija" valdybos pirmininkas. Nuo 2010 m. birželio mėn. – Rusijos laisvojo stiliaus imtynių federacijos prezidentas. 2010 m. spalio mėnesį kartu su Machmudovu jis perregistravo 25 proc. „Aeroexpress LLC“ nuosavybės teisę sau.

2014 metų gegužę kartu su Aleksejumi Krivoručko įsigijo 49% koncerno „Kalašnikov“ akcijų, išpirkęs papildomą akcijų emisiją. Po metų Bokarevas pasidalino savo dalimi su Machmudovu. 2017 metų pabaigoje Bokarevas paskelbė pasitraukiantis iš ginklų verslo.

Nuopelnai Rusijos režimui

Kremliaus režimui jis naudingas dėl sąsajų su organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimo, tarpvalstybinės korupcijos, artumo Putinui.

„Valstybės ordino karaliaus“ Bokarevo praeitis yra balta dėmė. Ką jis veikė prieš įstodamas į vieną prestižiškiausių 1990-ųjų universitetų, būdamas 24 metų, ir kodėl iškart po studijų buvo paskirtas Nacionalinio investicijų banko valdybos pirmininku – nėra žinoma. Tačiau yra žinoma, kad 1995 metų gegužę jo pavardė iškilo byloje, susijusioje su nusikalstamumo boso Silvesterio (Sergejaus Timofejevo), Orechovskajos organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderio, nužudymu.

Mafijozai buvo susprogdinti Bokarevui priklausiusiame „Mercedes“ automobilyje. Manoma, kad Bokarevas iki tam tikro momento atstovavo komerciniams Orechovo organizuoto nusikalstamumo grupės interesams, tačiau po jos lyderio mirties jam teko ieškoti naujų globėjų. Maždaug tuo metu tęsėsi Andrejaus Bokarevo ir Iskanderio Machmudovo, siejamo su Izmailovo organizuota nusikalstama grupuote ir apkaltinto pinigų plovimo Ispanijoje byloje, partnerystė.

Manoma, kad Machmudovo, Bokarevo ir kitų UMMC savininkų kapitalas atsirado glaudžiai bendradarbiaujant su organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis, dalyvaujant Rusijos nusikalstamų grupuočių lyderiams per nelegalaus kapitalo perdavimo ir laikymo visame pasaulyje schemas.

Vienas iš Izmailovo organizuotos nusikalstamos grupuotės bylos liudininkų, davęs parodymus Ispanijoje ir Vokietijoje, pasakojo, kaip per Machmudovo ir Bokarevo įmones įplaukia neteisėti pinigai. Anot jo, yra du srautai. Pirmasis srautas yra pinigai, gaunami iš Izmailovo grupuotės nusikalstamos veiklos, ypač iš reketo, kazino, prostitucijos ir kitų veikų. Egzistuoja ir antrasis finansinis srautas – per Europos įmones „UMMC“ ir „Kuzbassrazrezugol“ buvo slepiamos pajamos, gautos iš Rusijos gamtos išteklių pardavimo, o vėliau padalintos tarp grupės narių.

Be to, Bokarevas ir Machmudovas yra susiję su „Rusijos mafijos Ispanijoje“ byla prieš organizuotos nusikalstamos grupuotės „Tambov-Malyševskaja“ lyderius. Per kratą iš grupuotės lyderio Genadijaus Petrovo buvo paimti dokumentai, kuriuose buvo informacija apie pinigų plovimo operacijas per Machmudovo ir Bokarevo Uralo kasybos ir metalurgijos įmonės antrinę įmonę „Vera Metallurgica“.

Dosni Bokarevo parama Sočio olimpiniams projektams priartino jį prie Putino. Įvedus sankcijas Rusijai ir asmeniškai Putino aplinkai, kurios sudėtyje yra oligarchai palaikantys Krymo aneksiją ir ginkluotą kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus, Kremliui pasirodė labai naudingi „antrojo ešelono“ oligarchai, pavyzdžiui – Bokarevas.

Pirmaisiais sankcijų metais Bokarevo ir Machmudovo struktūros, viešųjų pirkimų rėmuose, iš Rusijos geležinkelių ir Maskvos metro gavo 130,7 mlrd. rublių ir pirmą kartą išstūmė Putino dziudo partnerį Arkadijų Rotenbergą, kuris 2014 metais gavo 102,8 mlrd. rublių. 2015 metų balandį Bokarevo ir Machmudovo struktūros išpirko 30 proc. „Kolmar“ anglies įmonės akcijų iš naftos prekybos įmonės „Gunvor“, kuri priklausė kitam Putino dziudo partneriui Genadijui Timčenkai. Pirkimas buvo įvykdytas prieš asmeninių sankcijų Timčenkai įvedimo

Bokarevo įžengimas į prezidento „vidinį ratą“ paaiškinamas siekiu, kad Putino per savo draugus valdomam turtui nebūtų pritaikytos sankcijos, taip pat, atsižvelgiant į jo biografiją, noru atlikti subtilius prašymus valdančiojo režimo labui, pavyzdžiui, investicijų į aneksuotą Krymą ir užsienio politinius Kremliaus žaidimus. Machmudovo, Bokarevo ir kitų UMMC bendrasavininkių finansinė imperija apima daugiau nei 10 Europos Sąjungos šalių, tačiau Bokarevo ir Machmudovo struktūros aktyviausią lobistinę veiklą pradėjo Prancūzijoje, kur pagrindinis jų partneris yra prancūzų milijardierius ir banko savininkas – Martin Bouygues, kuris yra laivų statyklos „Alstom“, įsigijusios 25% „Transmashholding“ akcijų, savininkas.

Būtent „Alstom“ laivų statyklose buvo pastatyti liūdnai pagarsėję Rusijos laivyno sraigtasparnių vežėjai „Mistral“. Pasak Aukštosios ekonomikos mokyklos eksperto Matveičevo, specialiosios tarnybos teikia didelę paramą Bokarevo projektams.

1990-aisiais „siautėjęs“ Andrejus Bokarevas puikiai jaučiasi Putino Rusijoje, įkūnydamas nusikalstamumo ir Kremliaus oligarchijos simbiozę. Jam Putino režimas yra jo paties nebaudžiamumo garantija, o režimui jis yra visiškai kontroliuojama sandorio šalis, kuri turi ką prarasti. Savalaikis tokių asmenų įtraukimas į sankcijų sąrašus padės Vakarams aplenkti spaudimą Kremliui, užkirsti kelią toksinio turto perpardavimui iš vieno turėtojo kitam, taip pat sukels netikrumo ir panikos jausmą artimuose valdžiai verslo sluoksniuose.