Rusijoje žinoma politinė veikėja, Rusijos televizijoje dažnai matoma „RT“ žurnalistė Marija Butina yra itin naudingas įrankis Putino režimo arsenale. Kuo ji ypatinga ir ką veikia?

Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas spisok-putina.org su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Marija Butina – nuteista JAV, grąžinta į Rusiją

Profesinė sritis / oficialios pareigos / biografija:

Rusijos politinė aktyvistė, publicistė ir visuomenės veikėja, vyriausybės remiamo televizijos kanalo „RT“ žurnalistė.

Maria Butina gimė 1988 m. lapkričio 10 d. Barnaule. Ji gana anksti parodė susidomėjimą politika ir į ją įsitraukė. 2006-2007 metais ji buvo partijos „Fair Russia“ Altajaus skyriaus jaunimo darbo specialistė. 2008 m. ji buvo išrinkta Altajaus krašto visuomeninių rūmų nare ir šias pareigas ėjo iki 2010 m., kartu vadovavo jų spaudos tarnybai. Tais metais ji buvo žurnalistė, rašė straipsnius Altajaus regiono laikraščiams ir periodiniams leidiniams. Ji pasisakė už neteisėtos ginklų prekybos legalizavimą, kuris vėliau tapo pagrindine jos socialinės ir politinės veiklos tema ateityje.

2010 metais Altajaus valstybiniame universitete ji baigė politikos mokslų ir pedagogikos studijas. Tais pačiais metais ji tapo visuomeninės organizacijos „Teisė į ginklus“ įkūrėja. Nuo 2011 m. ji studijavo politinius procesus, institucijas ir technologijas universitete. Savo disertaciją ji pavadino „Probleminiai judėjimai kaip aktualus reiškinys šiuolaikinėje Rusijoje“. Tuo pačiu metu ji bandė gerinti santykius su valdžia, tampant V. Putino sistemos dalimi. Tais metais M. Butina laimėjo Vieningosios Rusijos jaunosios gvardijos (valdančiosios partijos jaunimo skyriaus) jaunimo pradines pirmenybes.

2012–2016 m. ji dirbo Rusijos Federacijos tarybos pirmininko pirmojo pavaduotojo Aleksandro Toršino specialiąja padėjėja, „darydama neišdildomą įspūdį garbingam pagyvenusiam senatoriui“. A. Toršinas prisijungė prie M. Butinos judėjimo „Teisė į ginklus“, teikdamas socialiniam judėjimui finansinę ir informacinę paramą. M. Butina buvo eksperto ataskaitos „Dėl Rusijos ginklų teisės aktų reformos klausimo“, paskelbtos vadovaujant senatoriui A. Toršinui 2012 m., bendraautorė. Vėliau su A. Toršinu ji išvyko į JAV, kur susitiko su Federalinės rezervų sistemos (FRS) ir JAV iždo atstovais Stanley Fisheriu ir Nathanu Sheetsu.

Kaltinama:

Lobistine ir propagandine veikla V. Putino režimo naudai, korupcijos skandalais su Amerikos pareigūnais, tyčiniu informacijos iškraipymu, faktų klastojimu ir antiputiniškos Rusijos opozicijos atstovų, pirmiausia Aleksejaus Navalno, šmeižimu. Taip pat Rusijos politinių kalinių ir JAV įkalinimo įstaigose įkalintų nusikaltėlių padėties de facto išlyginimu jų pranešimuose ir viešuose pasisakymuose, žurnalistikos ir propagandos sutapatinimu.

2015 m., dar vienos kelionės į JAV metu, M. Butina susipažino su respublikonais, kurių pažiūros į ginklų savininkų teisių apsaugą buvo panašios į jos. 2015 metų liepą M. Butina dalyvavo kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo kampanijos mitinge, klausdama būsimo prezidento apie jo politinius ketinimus Rusijos atžvilgiu ir sulaukusi teigiamo atsakymo.

2015 m. birželį amerikiečių žurnale „The National Interest“ ji paskelbė straipsnį „Meška ir dramblys“, pagal kurį, siekiant pagerinti Vašingtono ir Maskvos santykius, Amerikos rinkimus turėjo laimėti respublikonų kandidatas (straipsnis publikuotas D. Trumpo paskyrimo išvakarėse). Verta pažymėti, kad nuo 2002 m. žurnalo redakcijos kolega yra kitas Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas.

Nuo 2016 m. iki 2018 m. ji gyveno JAV su studento viza. Viešėdama Jungtinėse Valstijose M. Butina, anot „The New York Times“, bent du kartus bandė surengti slaptą D. Trumpo ir V. Putino susitikimą per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją. Amerikos žiniasklaida paskelbė kritikuojančius straipsnius apie V. Butiną, todėl keli senatoriai pareikalavo ištirti jos veiklą. Amerikos spauda sužinojo, kad 2018 metų pavasarį M. Butina, dalyvaujant advokatui, „aštuonias valandas uždarame posėdyje savanoriškai kalbėjosi su JAV Senato specialiojo žvalgybos komiteto atstovais, jiems pateikė tūkstančius dokumentų“.

2018 metų balandį M. Butinos bute Vašingtone buvo atlikta krata. Vasarą M. Butina, negalėjusi įsidarbinti, pradėjo ruoštis grįžimui į Rusiją. Tačiau 2018 m. liepos 15 d., D. Trumpo ir V. Putino susitikimo Helsinkyje išvakarėse, FTB ją suėmė be išankstinio įspėjimo generaliniam prokurorui. Rusijos užsienio reikalų ministerija įvertino, kad M. Butinos suėmimas sutampa su Rusijos ir JAV prezidentų susitikimu Helsinkyje ir kuriuo siekiama „sumažinti jo poveikį“ bei sužlugdyti viršūnių susitikimo rezultatus.

JAV teisingumo departamento dokumentuose nurodyta, kad M. Butina palaikė ryšius su respublikonų politologu Paulu Ericksonu (2021 m. liepos 6 d. jis buvo nuteistas kalėti 7 metams už sukčiavimą ir pinigų plovimą), o per jį gavo kitų Amerikos politikų kontaktus. FTB rado M. Butinos siųstus laiškus ir SMS žinutes, kuriose ji nuolat prašydavo P. Ericksono atlikti kolegijoje užduotus namų darbus, redaguoti kursinius, atsakyti į egzamino klausimus ir pan. Iš šių faktų prokuratūra padarė išvadą, kad ji buvo fiktyvi magistrantė Amerikos universitete Vašingtone. O tikrasis jos buvimo JAV tikslas buvo šnipinėjimas ir lobizmas už V. Putino Rusijos interesus.

2018 m. liepą JAV teisingumo departamentas apkaltino M. Butiną sąmokslu dirbti užsienio agente, nepranešus to JAV valdžios institucijoms, „infiltravimu į organizacijas, turinčias įtakos JAV politikai, siekiant propaguoti Rusijos interesus“. 2018 metų rugpjūčio viduryje M. Butina buvo perkelta į Aleksandrijos kalėjimą Virdžinijoje. 2019 metų balandžio 26 dieną Vašingtono teismas nuteisė M. Butiną kalėti 18 mėnesių ir patvirtino deportaciją į Rusijos Federaciją atlikus bausmę. 2019 metų spalio 25 dieną M. Butina buvo paleista iš Talahasio federalinio kalėjimo, atlikusi dalinę 18 mėnesių bausmę. 2019 metų spalio 26 dieną „Aeroflot“ lėktuvas iš Majamio ją išskraidino į Maskvą, o M. Butina grįžo į Rusiją.

Grįžusi į Rusiją M. Butina išsprendė bedarbystės problemą, prisijungdama prie vyriausybės remiamos žiniasklaidos imperijos. 2019 m. gruodį M. Butina tapo propagandinio televizijos kanalo „RT“ laidos „Gražioji Rusija boo-boo-boo“ vedėja. Be M. Butinos, tarp laidų vedėjų – buvęs FBK darbuotojas Vitalijus Serukanovas ir „RT“ prodiuseris Dmitrijus „Mitya“ Leontjevas. Ji taip pat toliau dirbo valstybinėse įstaigose. Grįžusi į Rusiją, ji įstojo į Ekspertų tarybą prie Žmogaus teisių komisaro Rusijoje ir tapo Rusijos visuomeninių rūmų nare, kur jai skyrė specializaciją „Rusijos piliečių teisių ir interesų gynimas užsienyje ir Rusijos kalėjimo sistemoje“. Be to, ji tapo fondo „Savųjų neapleidžiame“, kurį „RT“ eteryje pristatė 2021 m. kovo 18 d., įkūrėja.

Naujas M. Butinos propagandinės veiklos raundas prasidėjo, kai 2021 m. balandžio 1 d. ji, kaip Rusijos visuomeninių rūmų narė, aplankė opozicijos politiką ir politinį kalinį Aleksejų Navalną pataisos namuose „IK-2“, Pokrovo mieste. Ji nufilmavo reportažą apie šį vizitą RT (ši istorija buvo rodoma „Russia Today“ vakarų auditorijai, taip pat per „NTV“ rusiškai) ir balandžio 2 d. paskelbė straipsnį.

Visų pirma, istorijos siužete ne kartą nuskamba kaltinimai, kad A. Navalnas atsisako valyti bendras patalpas, „plauti grindis“ (nors net ir žvelgiant į šį klausimą iš grynai formalios pusės, pagal Vidaus nuostatus nuteistieji neturėtų savarankiškai plauti grindų, jas turėtų plauti nuteistieji, kurie oficialiai įdarbinti „patalpų valytojais“ ir už šį darbą gauna minimalų atlyginimą). Pats A. Navalnas, kuris tuo metu jau skundėsi sveikatos problemomis ir įkalinimo įstaigos vadovybės nesuteikta būtinos medicinos pagalba (dėl šios priežasties paskelbė bado streiką), pasitiko M. Butiną su tokiais žodžiais: „Vietoj gydytojo šiandien atvyko apgailėtina propagandistė iš „RT“ kanalo, lydima vaizdo kamerų. Ji rėkė, kad čia pats geriausias ir patogiausias kalėjimas.“

Ji tęsė savo politinę veiklą partijoje „Vieningoji Rusija“. 2021 m. gegužės 31 d. Marija Butina laimėjo „Vieningosios Rusijos“ pirminius rinkimus, o 2021 m. birželio 19 d. 20-ajame politinės partijos „Vieningoji Rusija“ kongrese buvo patvirtinta kandidate į Valstybės Dūmą iš Kirovo srities.