Specialistai akcentuoja, kad kremavimo populiarėjimą lemia ne tik pasikeitęs žmonių požiūris, bet ir praktiniai aspektai – paslaugų kaina bei paprastesnis procesas. Pasak jų, kremacijų dalis šalyje šiuo metu sudaro apie pusę visų laidotuvių, o kainos per pastaruosius metus išaugo maždaug dešimtadaliu.
Laidotuvių organizavimo finansinę pusę kiek sušvelnina valstybės parama. Pagal įstatymą laidojimo pašalpa šiuo metu siekia 8 bazines socialines išmokas (BSI).
Nuo kitų metų ji turėtų didėti nuo 560 iki 592 eurų. Tuo metu parama palaikams parvežti lygi faktinėms išlaidoms, bet neviršija 54 BSI. Tai reiškia, kad maksimali šios išmokos suma didės nuo 3780 iki 3996 eurų.
Kremavimo kainos – nuo 380 iki 420 eurų
Kremavimo paslaugų kainos Lietuvoje priklauso nuo miesto ir pasirinkto paslaugų paketo. Pavyzdžiui, Vilniaus laidojimo namuose „Ritualas“ kremavimo paslauga be papildomų paslaugų šiuo metu kainuoja 405 eurus.
„Į šią sumą įskaičiuota kapsulė ir visų reikalingų dokumentų parengimas, tačiau neįtrauktas transportas“, – nurodo Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė.
Kiek didesnės kainos fiksuojamos Panevėžyje. Čia, skaičiuojant tas pačias paslaugas – kapsulę ir dokumentų paruošimą – mokama 420 eurų.
„Įmonė laikosi nuosaikios kainodaros politikos, siekdama užtikrinti, kad pagrindinės paslaugos išliktų prieinamos kiekvienam žmogui“, – teigia Panevėžio laidojimo namų „Ramybės takas“ direktorė Ramutė Leščinskienė.
Tuo metu Vakarų Lietuvoje situacija kitokia – ten kremavimo paslaugos šiuo metu kainuoja mažiausiai. Vakarų Lietuvos krematoriumo vadovas Stasys Gvažiauskas tikina, kad jų kainos išliko stabilios visą įmonės veiklos laiką.
„Kremavimas plius pradinė draugiška aplinkai urna, kur žmogus jau galėtų laidoti, kainuoja 380 eurų. Tačiau jeigu žmogus nori pasirinkti kažkokią gražesnę, pavyzdžiui, medinę, akmeninę ar dar kažkokią, tai čia jau eina papildomai.
Kainos nesikeitė jau daug metų, sakyčiau, 6–7 metus, kai mūsų įmonė teikia paslaugas jau 4 metus“, – sako Vakarų Lietuvos krematoriumo vadovas Stasys Gvažiauskas.
Už visą paslaugų paketą sostinėje – apie 2 tūkst. eurų
Nors pats kremavimas kainuoja kelis šimtus eurų, visas paslaugų paketas su kūno paruošimu, transportu, šarvojimo sale ir kapo duobe atsieina gerokai daugiau.
Vilniuje, kaip pastebi specialistai, kainos išlieka aukščiausios.
„Vilniuje įprasto kremavimo su visomis būtinosiomis paslaugomis kaina siekia 2 tūkst. eurų. Ši suma paprastai apima palaikų paėmimą iš įvykio vietos, medinį karstą kremavimui, nuvežimą į krematoriumą ir urnos parvežimą, kremavimą, kapsulę, urną, dokumentų parengimą, šarvojimo salės nuomą, kapo duobės paruošimą“, – vardija J. Sprainaitienė.
Tuo metu Panevėžyje už mažesnę sumą galima surengti tokio pat lygio atsisveikinimą. Už maždaug 1,7 tūkst. eurų čia galima organizuoti pilnas, solidžias laidotuves – į kainą įeina kremacija, kūno paruošimas, karstas, transportas, šarvojimo salė, duobės kasimas ir dekoracijos.
„Pasiūlymai visada derinami pagal žmogaus galimybes, o kiekviena situacija vertinama individualiai. Svarbiausia – užtikrinti pagarbų atsisveikinimą, atitinkantį šeimos finansines galimybes“, – tikina R. Leščinskienė.
Vakarų Lietuvos krematoriumo atstovas pabrėžia, kad čia galima rasti ir visą laidotuvių infrastruktūrą vienoje vietoje.
„Pas mus yra visas laidojimo centras, pas mus yra trys šarvojimo salės, giedulingi pietūs, kūno paruošimas, gėlės, atvežimas, viskas nuo A iki Z“, – pasakoja jis.
Kainos kyla, bet ne visur
Per pastaruosius metus kremavimo paslaugos daugelyje miestų brango. Tiek Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“, tiek Panevėžio laidojimo namuose „Ramybės takas“ kainos išaugo maždaug 10 proc. Tam įtakos turėjo tiekėjų paslaugų brangimas, darbuotojų atlyginimų pokyčiai, elektros ir kitos eksploatacinės išlaidos.
Pasak Vilniaus laidojimo rūmų direktorės J. Sprainaitienės, kai kur kainos kilo gerokai labiau.
„Kitose Vilniaus įmonėse kainos per tą laiką kai kur išaugo net du kartus, todėl gyventojai turėtų aktyviau domėtis ir lyginti pasiūlymus. Svarbu neskubėti priimti sprendimų ar mokėti avanso, kol nėra aišku, kokias paslaugas žmogus tikrai nori pasirinkti.
Patariame kreiptis į kelias įmones, įvertinus pasiūlymus ir kainas, pasirinkti tinkamiausią. Svarbu klausti ir domėtis, tai visiškai normalu ir priimtina. Skubėti jau nėra kur...“ – sako ji.
Įmonės „Paskutinė atgultis“ atstovai tikino, kad jų paslkaugų kainos pastaruosius metus išliko stabilios.
„Dirbame visoje Lietuvoje ir teikiame kremavimo paslaugas už vienkartinę išmoką. Per pastaruosius metus kainos pas mus nesikeitė – išliko tokios pačios, nors kitur šalyje paslaugos brango 1–2 kartus. Klientų turime daug, nes siūlome geriausią paslaugų ir kainos santykį“, – sako įmonės atstovai.
Kremacijų populiarumas auga visoje Lietuvoje
Pasak Vilniaus laidojimo rūmų direktorės, kremacijų skaičius per pastaruosius metus Lietuvoje pastebimai išaugo.
„Šiuo metu kremacijos sudaro apie 50 proc. visų laidotuvių. Vakarų šalyse tas procentas kai kur dar didesnis, tikėtina, kad toliau augs ir Lietuvoje“, – komentuoja J. Spranaitienė.
Anot pašnekovės, svarbiausia, kad augant kremavimo mastui, nepranyktų pagarbos ir orumo jausmas.
„Svarbiausia – išsaugoti pagarbą ir tradicijas, nepriklausomai nuo pasirinkto būdo. Nesvarbu, ar pasirenkamas kremavimas, ar tradicinis laidojimas – svarbu atsisveikinti ramiai, oriai ir su pagarba“, – pasakoja J. Sprainaitienė.
Augimą jaučia ir regionai. Panevėžyje kremacijų dalis taip pat didėja, nors, kaip sako miesto laidojimo namų direktorė, šį procesą kol kas stabdo infrastruktūros trūkumas.
„Šiuo metu „Ramybės take“ saugomos dvi urnos, laukiant, kol bus pastatytas kolumbariumas, nors projektas dar rengiamas“, – pasakoja R. Leščinskienė.
Skirtingų kartų požiūriai – priešingi
Skirtingų kartų pasirinkimai Lietuvoje vis dar gerokai skiriasi. Anot Vakarų Lietuvos krematoriumo vadovo Stasio Gvažiausko, kremavimą dažniau renkasi jaunesni žmonės.
„Čia dažniausiai yra įsitikinimas – jeigu žmogus nusprendęs nesikremuoti, reiškia, nusprendęs, kad nori būti palaidotas su kūnu ir viskas. Bet čia būna vyresnio amžiaus žmonės, o jau jaunesnio amžiaus arba jeigu sprendžia giminaičiai, tai dažniausiai kremuojasi“, – tikina jis.
Pasak vadovo, Lietuva po truputį vejasi Vakarų Europos tendencijas. Ten kremacijų skaičius kasmet auga po 10–15 proc.
„Ta paklausa kremavimui, sakyčiau, kiekvienais metais auga. Žmonės vis labiau linkę į kremacijas, nors labai atsiliekame nuo Europos Sąjungos procento, tačiau, sakyčiau, po truputį kiekvienais metais kaip ir vejamės“, – priduria S. Gvažiauskas.
Nepaisant kainų skirtumų ar skirtingų pasirinkimų, visi pašnekovai sutaria – svarbiausia išlieka pagarba žmogui.
„Kiekvienas atvejis yra individualus – galima surengti orų ir prasmingą atsisveikinimą tiek kukliai, tiek iškilmingai. Svarbiausia – nepasiduoti skubotumui, domėtis, klausti ir palyginti kelių įmonių pasiūlymus. Tik taip galima priimti sprendimą, kuris bus ir pagarbos ženklas artimajam, ir teisingas pasirinkimas šeimos atžvilgiu“, – apibendrina J. Sprainaitienė.
