Anot jo, ukrainiečių kuriami dronai perėmėjai gali numušti ir 1000 rusų „Shahed“ bepiločių orlaivių per dieną, o pati technologija gaminama jau daugiau nei 6 mėnesius.
Per rusų ataką Kyjive apgadinta Vatikano ambasada
Per rusų ataką Kyjive buvo apgadinta Vatikano ambasada, teigiama ambasados pranešime, rašo „Reuters“.
„Per dar vieną ataką Kyjivo mieste šioms Apaštališko nuncijaus patalpoms buvo padaryta žala“, – teigiama pranešime, kuriame vartojamas oficialus katalikų terminas, reiškiantis Vatikano diplomatinę misiją.
Vatikano ambasadorius Ukrainoje arkivyskupas Visvaldas Kulbokas atskirai oficialiam naujienų portalui „Vatican News“ sakė, kad naktį matė aplink ambasados teritoriją skraidančius dronus ir girdėjo kelis sprogimus.
V. Kulbokas sakė, kad per išpuolį buvo apgadintas ambasados stogas ir automobilių stovėjimo aikštelė.
„Surinkome apie dešimt gana didelių fragmentų, ir manau, kad tai buvo dronas, o ne raketa, – sakė arkivyskupas. – Laimei, niekas iš mūsų nenukentėjo. Bet baisu stebėti sprogimus, kurie vyksta visai šalia.“
Įdomu tai, kad incidentas įvyko dieną po to, kai popiežius Leonas XIV trečiadienį susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pareiškė, kad Vatikanas būtų pasirengęs surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas.
Zelenskis atskleidė, kas gali tapti Ukrainos ambasadoriumi JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad pagrindinis kandidatas tapti Ukrainos ambasadoriumi JAV – dabartinis Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, rašo UNIAN.
R. Umerovas pakeistų Oksaną Markarovą. Šis pokytis sukeltų rimtų pokyčių Ukrainos ministrų kabinete, sakė Ukrainos prezidentas.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad Ukrainos ambasadoriaus JAV pasikeitimas įvyks.
Syrskis: Ukraina medicininei evakuacijai fronte naudos dronus
Atsižvelgiant į šiuolaikinio karo realijas, medicininei evakuacijai iš fronto linijos Ukrainoje bus naudojamos nepilotuojamosios sistemos
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
O. Syrskis surengė specialų posėdį, kuriame buvo aptarti dabartiniai karinės medicinos iššūkiai ir apibrėžti galimi sprendimai.
„Vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų – tobulinti karo lauko mediciną, ypač medicininę evakuaciją iš priešakinių mūšio lauko pakraščių. Šiuolaikinio karo sąlygomis šiam tikslui turime naudoti nepilotuojamąsias sistemas“, – pabrėžė O. Syrskis.
Posėdžio metu vyriausiasis karinių pajėgų vadas išklausė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų medicinos pajėgų vado ir aukšto rango medikų iš įvairių kariuomenės padalinių pranešimus.
O. Syrskio teigimu, nors šiuo metu medicinos daliniai yra pakankamai aprūpinti personalu, kad galėtų vykdyti savo užduotis, stabilizacijos punktuose medikų visgi trunka. Jaunesniesiems medicinos darbuotojams ir ypač karo medikams skubiai reikia pastiprinimo.
Siekdamas išspręsti aprūpinimo personalu problemą, O. Syrskis nurodė, kad nuo gegužės 2 procentai bazinių karinių mokymų absolventų bus atrenkami į karo medikų mokymus.
„Bet to nepakanka. Būtent todėl ieškome veiksmingų sprendimų ir svarstome medicinos dalinių vadų ir institucijų vadovų siūlymus, kaip būtų galima išspręsti šį klausimą“, – pridūrė vyriausiasis karinių pajėgų vadas.
Posėdžio metu taip pat buvo analizuojama medicinos pajėgų štabo koordinavimo ir mokymų skyriaus veikla bei pažanga, padaryta formuojant atskirų kariuomenės korpusų medicinos batalionus.
Siekiant greičiau stiprinti ginkluotųjų pajėgų medicinos dalinių pajėgumus, O. Syrskis paragino karo medikus atvirai kalbėti apie sunkumus ir poreikius.
Kaip buvo pranešta pirmiau, O. Syrskis taip pat išleido konkrečius nurodymus dėl nepilotuojamųjų sistemų kūrimo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
Merzas: Vokietija pasirengusi nupirkti JAV sistemų „Patriot“ ir perduoti Ukrainai
Vokietija planuoja įsigyti JAV gamybos oro gynybos sistemų „Patriot“ ir perduoti jas Ukrainai, ketvirtadienį pareiškė kancleris Friedrichas Merzas, kadangi Kyjivas skubiai ieško papildomos oro erdvės apsaugos, Rusijai rengiant vis didesnes raketų ir dronų atakas.
„Praėjusį ketvirtadienį tai aptariau su prezidentu [Donaldu] Trumpu ir taip pat paprašiau jo tiekti šias sistemas“, – sakė F. Merzas Romoje vykusioje Ukrainos atstatymo konferencijoje.
Abiejų šalių gynybos ministrai derasi dėl galimo sandorio, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas, sakė F. Merzas.
Vokietijos vadovas pažymėjo, kad JAV reikia dalies turimų „Patriot“ sistemų savo gynybai, tačiau nenurodė, kiek sistemų Berlynas ketina įsigyti.
Naujienų agentūros dpa spėjimu, diskusijos vyksta dėl dviejų sistemų.
Šią savaitę D. Trumpas, reikšdamas nepasitenkinimą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsisakymo prasmingai dalyvauti taikos derybose, pareiškė, kad pritarė gynybinių ginklų tiekimui Ukrainai.
Vėliau jis pareiškė, kad Ukrainos pageidavimas gauti papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“ bus vertinamas.
Vokietija, kuri taip pat naudoja „Patriot“ sistemas, kelias oro gynybos sistemas yra perdavusi Ukrainai, tačiau „Patriot“ laikomos pačiomis moderniausiomis ir efektyviausiomis.
Sistema gali perimti orlaivius, balistines raketas ir kruizines raketas maždaug 100 km atstumu ir iki 30 km aukštyje.
Keiras Starmeris: Paryžiuje atidaryta „Norinčiųjų koalicijos“ būstinė
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį pareiškė, kad Paryžiuje atidaryta „Norinčiųjų koalicijos“ būstinė.
Jis pridūrė, kad šiuo metu planuojama Kyjive atidaryti koordinavimo centrą.
Ketvirtadienį K. Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmininkavo „Norinčiųjų koalicijos“ vaizdo susitikimui dėl Ukrainos iš NATO Nortvudo vadavietės į šiaurės vakarus nuo Londono.
Iš Romos prie jų prisijungė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV senatoriai Lindsey Grahamas bei Richardas Blumenthalis, o kiti Europos vadovai prisijungė prie susitikimo iš kitų šalių.
K. Starmeris pridūrė, kad kartu su Prancūzijos prezidentu baigia kurti 30 valstybių grupės, kuri planuoja siųsti taikdarius į Ukrainą, jei bus susitarta dėl paliaubų, vadovavimo ir kontrolės struktūras.
Ukraina mano, kad atstatyti šalį po karo kainuos 1 trilijoną JAV dolerių
Atitaisyti daugiau nei trejus metus trunkančio karo padarytą žalą per 14 metų kainuos daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių, ketvirtadienį Romoje vykstančioje atkūrimo konferencijoje pasakė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas.
Konferencijoje dalyvaudamas vaizdo ryšio priemonėmis, D. Šmyhalas sakė, kad Ukraina svarsto galimybę įsteigti du fondus, kurių bendra suma siektų apie 1 trilijoną JAV dolerių.
Vienas Kijevo administruojamas fondas turėtų būti finansuojamas iš užsienyje konfiskuoto Rusijos turto, kurio vertė – 540 mlrd. JAV dolerių, o antrasis 460 mlrd. dolerių fondas būtų finansuojamas privačių investuotojų lėšomis, paaiškino jis.
D. Šmyhalas paragino jo šalies sąjungininkes skirti papildomų lėšų, kad būtų padengtas 2026 ir 2027 m. Ukrainos biudžeto deficitas.
Taikos sąlygomis išlaikyti Ukrainos kariuomenę, neskaitant ginklų gamybos, kasmet atsieina apie 50 mlrd. eurų, paaiškino jis ir pridūrė, kad Ukraina tikisi, jog pusė šios sumos bus gauta iš Europos Sąjungos.
Ukraina nuo 2022 m. vasario mėn. mėgina atremti plataus masto Rusijos invaziją. Daugiau nei pusė jos biudžeto finansuojama iš užsienio.
Statistiniais Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, iki karo šalis buvo neturtingiausia Europos valstybė.
JK ir Prancūzijos lyderiai ragina didinti spaudimą Maskvai siekiant paliaubų Ukrainoje
Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino daryti didesnį spaudimą Maskvai, taikant naujas sankcijas, kad būtų užtikrintos paliaubos Ukrainoje.
„Turėtume perkelti savo darbą į pasirengimą taikai, kad ji įvyktų priverčiant Putiną sėsti prie derybų stalo (...) šis koordinuotas spaudimas turės įtakos“, – sakė K. Starmeris.
Tuo metu E. Macronas paragino sąjungininkus „didinti spaudimą Rusijai“.
Jis pridūrė, kad „mums akivaizdžiai reikia kažko naujo, kad padidintume spaudimą Rusijai“.
Prancūzijos lyderis sakė, kad reikia „kažko, kas galėtų pakeisti spaudimą Rusijos ekonomikai“.
Abu vadovai kartu pirmininkavo „Norinčiųjų koalicijos“ vaizdo susitikimui dėl Ukrainos iš NATO Nortvudo vadavietės į šiaurės vakarus nuo Londono.
Iš Romos prie jų prisijungė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni), Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV senatoriai Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) bei Richardas Blumenthalis (Ričardas Blumentalis), o kiti Europos vadovai prisijungė prie susitikimo iš kitų šalių.
Savo pastabose V. Zelenskis sakė, kad „visiems partneriams akivaizdu, jog Rusija blokuoja visas taikos pastangas“, ir ragino Maskvai pritaikyti naujas sankcijas.
Zelenskis: įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti skirtas atkurti Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino šiuo metu Romoje vykstančios Ukrainos atkūrimo konferencijos dalyvius padėti įsteigti Atkūrimo koaliciją bei nustatyti konkrečius jos veiklai reikalingus finansinius mechanizmus.
„Mums taip pat reikia aiškaus atkūrimo plano. Prisiminkime, kokį vaidmenį atkuriant ir pertvarkant Europą suvaidino Maršalo planas. Štai kodėl tiek dešimtmečių Europa gyvavo taikos ir ekonomikos augimo sąlygomis. O dabar turime realią galimybę sukelti naują pažangos bangą. Mums reikia kažko panašaus į Maršalo planą ir tai mes turėtume kurti kartu“, – kalbėjo jis.
„Turime aiškiai susitarti, kad įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti skirtas Ukrainai atkurti“, – sakė jis, pridurdamas, kad turi būti naudojamos ne tik iš šio turto gautos pajamos, bet ir pats turtas.
Rubio: Lavrovas pasidalino nauja idėja dėl Ukrainos
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį pareiškė, kad jo kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas per jųdviejų susitikimą Malaizijoje pasidalino „nauja idėja“ dėl Ukrainos.
Tokie M. Rubio komentarai nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Maskvos pajėgos apšaudė Kyjivą raketomis ir bepiločiais orlaiviais.
„Tai nėra naujas požiūris. Tai nauja idėja arba nauja koncepcija, kurią perduosiu prezidentui (Donaldui Trumpui) aptarti“, – žurnalistams sakė M. Rubio.
Jis įspėjo, kad tai nėra kažkas, kas „automatiškai veda prie taikos, bet potencialiai gali atverti duris į kelią“.
Anksčiau jau skelbta, kad M. Rubio ketvirtadienį Malaizijoje susitiko su S. Lavrovu, taip perkeldamas karą Ukrainoje į ASEAN derybų, kuriose daugiausia dėmesio skiriama Vašingtono muitų reikalams, užkulisius.
JAV diplomatijos vadovas susitiko su S. Lavrovu Kvala Lumpūre, kur abu lankosi Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) užsienio reikalų ministrų susitikime.
ES skyrė 2,3 mlrd. eurų Ukrainos atstatymui
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pranešė, kad skyrė 2,3 mlrd. eurų Ukrainos atstatymui, taip pat paskelbė apie specialų fondą privačioms investicijoms skatinti.
„Pasirašius 2,3 mlrd. eurų vertės susitarimus, siekiame pritraukti iki 10 mlrd. eurų investicijų į namų atstatymą, ligoninių atidarymą, verslo atgaivinimą ir energijos tiekimą“, – pareiškime sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
Į 2,3 mlrd. eurų paketą, skirtą daugiausia privačioms investicijoms, įeina 1,8 mlrd. eurų paskolų garantijų ir 580 mln. eurų dotacijų.
Jis buvo paskelbtas Romoje vykstančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje, kurioje dalyvavo ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Briuselis taip pat paskelbė apie atskirą „Europos pavyzdinį Ukrainos atstatymo fondą“, kurio pradinis kapitalas – 220 mln. eurų.
U. von der Leyen ketvirtadienį vykstančioje konferencijoje sakė, kad fondas atstatymui remti „paskatins investicijas į energetiką, transportą, svarbiausias žaliavas ir dvejopo naudojimo prekių pramonės šakas“.
Pasak EK, iki 2026-ųjų fondas siekia sutelkti 500 mln. eurų.
U. von der Leyen konferencijoje pažymėjo, kad nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, „Europa buvo ir yra didžiausia paramos Ukrainai teikėja, skyrusi beveik 165 mlrd. eurų“.
Merzas paragino D. Trumpą „likti su mumis“, europiečiais, remiant Ukrainą
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą „likti su mumis“, europiečiais, ir toliau remti Ukrainą, taip pat papriekaištavo Slovakijai dėl trukdymo įvesti naujas ES sankcijas Rusijai.
Romoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje F. Merzas perdavė žinią „Vašingtonui ir prezidentui Donaldui Trumpui: likite su mumis, likite su europiečiais, visi sėdime tame pačiame laivelyje ir siekiame stabilios politinės tvarkos šiame pasaulyje“.
Jis pridėjo žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui: „Mes nepasiduosime“.
F. Merzas kalbėjo Ukrainos atstatymo konferencijoje – dviejų dienų susitikime, kurio tikslas – sutelkti politinę ir privataus sektoriaus paramą Ukrainos atstatymui, net ir tebevykstant karui su Rusija.
Dėl JAV paramos Kyjivui kilo abejonių nuo tada, kai D. Trumpas sausio mėnesį pradėjo eiti pareigas, kadangi JAV prezidentas, norėdamas pasiekti taikos susitarimą, mėgino draugiškai bendrauti su Maskva. Tačiau šią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad V. Putinas apie Ukrainą kalba „nesąmones“.
D. Trumpo kritika nuskambėjo kitą dieną po pareiškimo, kad siųs Ukrainai daugiau ginklų, pakeitusio praėjusią savaitę Vašingtono paskelbtą pranešimą, kad stabdomos kai kurios ginklų siuntos.
F. Merzas pareiškė, kad ES parama Kyjivui yra „nepajudinama“, ir pažymėjo, kad blokas rengia naują sankcijų Rusijai paketą.
„Tik viena valstybė narė su tuo nesutinka. Skubiai prašau Slovakijos ir jos ministro pirmininko nustoti priešintis“, – sakė jis.
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico garsėja savo prorusiška pozicija ir buvo vienintelis ES šalies lyderis, gegužės mėnesį dalyvavęs Maskvoje vykusiame Antrojo pasaulinio karo minėjime ir Kremliuje susitikęs su V. Putinu.
Merzas ragina Trumpą likti su europiečiais ir toliau remti Ukrainą
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį Romoje vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą likti su europiečiais ir toliau remti Kyjivą jo kovoje su Rusijos plataus masto invazija.
Savo kalboje jis kreipėsi „į Vašingtoną ir prezidentą Donaldą Trumpą: likite su mumis ir su europiečiais, esame vieningi ir siekiame stabilios politinės tvarkos pasaulyje“.
Kalboje F. Merzas, kreipdamasis į Maskvą, pabrėžė, kad nei Ukraina, nei jos sąjungininkai nepasiduos.
Po Rusijos išpuolio Kyjive sužeistųjų skaičius išaugo iki 22
„Žmonės, sužeisti per dar vieną Rusijos teroro aktą, toliau ieško pagalbos. 13:50 val. jau žinoma apie 22 sužeistuosius“, – rašė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Intensyvėjant Rusijos atakoms Zelenskis ragina investuoti į Ukrainos gynybą
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino investuoti į Ukrainos gynybą, kad būtų galima atremti intensyvėjančias Rusijos atakas šalyje.
Jis sakė, kad šie išpuoliai rodo, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori sugriauti ukrainiečių gyvenimus.
„Turime sustabdyti Rusijos dronus ir raketas“, – sakė V. Zelenskis Romoje vykstančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje.
„Raginu visus mūsų partnerius padidinti savo investicijas. Kai Rusija intensyvina savo atakas, mums negali trūkti lėšų“, – pridūrė jis.
Rubio Malaizijoje susitiko su Lavrovu
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį Malaizijoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
JAV vyriausiasis diplomatas su S. Lavrovu susitiko Kvala Lumpūre vykstančio Rytų Azijos (ASEAN) aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose, nurodė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Jų susitikimas surengtas tuo metu, kai Maskva šiomis dienomis surengė jau antrą didelę ataką prieš Ukrainą.
Susitikimas truko apie 50 minučių. Po jo M. Rubio buvo pastebėtas mirktelintis S. Lavrovui, o žurnalistų klausimus jie abu ignoravo.
M. Rubio teigė iš rusų kolegos išgirdęs „naują idėją“ dėl Ukrainos.
„Tai nėra naujas požiūris. Tai nauja idėja arba nauja koncepcija, kurią perduosiu prezidentui (Donaldui Trumpui) aptarti“, – žurnalistams sakė M. Rubio, įspėdamas, kad tai nėra kažkas, kas „automatiškai veda į taiką, bet potencialiai gali atverti duris į kelią“.
JAV valstybės sekretorius pridūrė, kad D. Trumpas nusivylęs, jog Rusija nėra lankstesnė karo Ukrainoje užbaigimo klausimu.
„Turime matyti veiksmų planą, kaip užbaigti šį konfliktą. Pasidalijome idėjomis, kaip tai galėtų atrodyti, – sakė jis. – Ketiname ir toliau dalyvauti ten, kur matome galimybių ką nors pakeisti.“
Maskva pareiškė, kad susitikimas buvo nuoširdus.
„Įvyko turiningas ir nuoširdus pasikeitimas nuomonėmis dėl padėties Ukrainoje sureguliavimo“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Abu diplomatai taip pat aptarė „Rusijos ir Amerikos ekonominio ir humanitarinio bendradarbiavimo atkūrimą“, priduriama jame.
Pirmasis M. Rubio vizitas Azijoje nuo tada, kai jis pradėjo eiti JAV valstybės sekretoriaus pareigas, vyksta tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas intensyvina prekybos karą, grasindamas daugiau nei 20 šalių įvesti baudžiamuosius muitus.
Kyjive nušautas Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnas
Kyjivo Golosijivskio rajone nušautas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnas. Dėl nužudymo pradėtas baudžiamasis tyrimas.
Šią informaciją naujienų agentūrai „Ukrinform“ patvirtino SBU spaudos tarnyba.
Kaip pranešama, SBU ir Nacionalinė policija imasi visų priemonių, kad nustatytų visas nusikaltimo aplinkybes ir patrauktų atsakingus asmenis atsakomybėn. Vyksta ikiteisminis tyrimas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 348 straipsnį (pasikėsinimas į teisėsaugos pareigūno, viešosios formuotės viešajai tvarkai ir valstybės sienai saugoti nario ar kario gyvybę).
JT: birželį Ukrainoje žuvo ar buvo sužeista daugiausiai civilių per daugiau kaip trejus metus
Birželio mėnesį per Rusijos invaziją sužeistų ar nužudytų Ukrainos civilių gyventojų skaičius pasiekė aukščiausią lygį per trejus metus, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT).
„Civiliai gyventojai visoje Ukrainoje patiria tiek kančių, kiek nematėme daugiau kaip trejus metus“, – sakė JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Danielle Bell, kuri patvirtino, kad per mėnesį žuvo mažiausiai 232 ir buvo sužeisti 1 343 žmonės.
Kremlius nesutinka, kad derybų su Ukraina procesas įstrigo
Kremlius ketvirtadienį pareiškė nemanąs, kad taikos derybos, kuriomis siekiama užbaigti daugiau kaip trejus metus trunkantį puolimą Ukrainoje, įstrigo, nors Kyjivas ir Maskva dar nėra paskelbę apie naują derybų raundą.
„Dabar negalime taip pasakyti“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar Maskva mano, kad derybų procesas lėtėja, ir pridūrė, kad Rusija laukia „signalų iš Kyjivo“ dėl trečiojo derybų raundo.
Ukrainos atstatymui skirta daugiau nei 10 mlrd. eurų
Volodymyras Zelenskis atkreipia dėmesį, kad Romos konferencijos dalyviai pažadėjo daugiau nei 10 mlrd. eurų padėti karo nuniokotai šaliai ir teigia, kad „apie 200 susitarimų yra pasirengta pasirašyti“.
Jis išskiria energetiką kaip ypatingą prioritetą ateinantiems mėnesiams, rašo „Sky News“.
Anksčiau Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad nariai „turėtų didžiuotis kartu pasiektu rezultatu“.
Zelenskis kreipėsi į pasaulio lyderius: „Putinas nori, kad mūsų žmonės kentėtų“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuo metu kreipiasi į pasaulio lyderius Ukrainos atstatymo konferencijoje. Kalbėdamas apie paskutinę dronų ataką, Ukrainos lyderis sako, kad joje buvo panaudoti Rusijos ir Irano dronai „Shahed“, rašo „Sky News“.
„Ukrainiečiai dabar kiekvieną naktį susiduria su šių dronų atakomis, ir tai yra grynas terorizmas“, – sako jis. V. Zelenskis pažymi, kad vos dieną anksčiau į Ukrainą buvo paleista daugiau nei 700 dronų ir raketų.
„Būtent to ir nori Putinas – kad mūsų žmonės kentėtų ir bėgtų iš Ukrainos“, – pabrėžė jis.
Ukrainos prezidentas teigia, kad jo šaliai reikia daugiau oro gynybos sistemų ir raketų, ir ragina sąjungininkus didinti investicijas. „Kai Rusija stiprina atakas, mes negalime leisti, kad trūktų lėšų dronų gamybai“, – pridurė jis.
Rusija teigia Kyjive atakavusi karinės pramonės objektus
Rusija atsakė į naujausią didelio masto išpuolį Kyjive, pranešdama, kad jos pajėgos sėkmingai atakavo karinės pramonės objektus, rašo „Sky News“.
„Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos surengė grupinį smūgį, panaudodamos didelio tikslumo tolimojo nuotolio ginklus ir bepiločius orlaivius prieš Ukrainos karinio-pramoninio komplekso įmones Kyjive ir karinio aerodromo infrastruktūrą“, – pranešė ministerija.
Zelenskis atvyko į Ukrainos atstatymo konferenciją
Pasaulio lyderiai, įskaitant Volodymyrą Zelenskį, atvyko į Ukrainos atstatymo konferenciją ir susirinko įamžinti bendrą nuotrauką, rašoma „Sky News“.
Anksčiau Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pasveikino kiekvieną iš tarptautinių svečių.
Vyriausybės susirenka konferencijoje Italijos sostinėje su bendru įsipareigojimu stiprinti Ukrainos atsparumą „tiek, kiek reikės“.
Zelenskis turėjo „esminį“ pokalbį su Kelloggu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Ukrainos atstatymo konferenciją Romoje, kur vėliau ketina kalbėti, rašo „Sky News“.
Tai įvyko po „esminio“ pokalbio, kurį jis vakar turėjo su Donaldo Trumpo pasiuntiniu Ukrainoje Keithu Kelloggu.
Abu vyrai dalyvauja Italijoje konferencijoje, skirtoje Ukrainos atsigavimui ir ilgalaikiam atstatymui.
Pareiškime „X“ Ukrainos lyderis teigė, kad jis ir K. Kelloggas išsamiai aptarė pasiūlymus dėl griežtesnių sankcijų Maskvai ir amerikietiškų ginklų pirkimo.
I had a substantive conversation with U.S. Special Presidential Envoy for Ukraine Keith Kellogg @generalkellogg. I thanked him for participating in the Ukraine Recovery Conference, where the General leads the U.S. delegation.
— Volodymyr Zelenskyy / Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) July 9, 2025
We discussed weapons supplies and strengthening air… pic.twitter.com/nIHPaPktrA
Smūgis Rusijos karo mašinai: Ukrainos partizanai sabotavo geležinkelius Volgograde ir Kryme
Ukrainos partizanų grupė „Atesh“ pranešė, kad sabotuoja geležinkelius Rusijos mieste Volgograde ir Rusijos okupuotame Uvarovo kaime Kryme, liepos 10 d. paskelbtame pranešime platformoje „Telegram“.
Judėjimas „Atesh“ reguliariai vykdo sabotažo operacijas Rusijos teritorijoje bei Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse, rašo „Kyiv Independent“.
Trumpo slaptasis ginklas prieš Putiną: ar jis privers Rusiją užbaigti karą?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas keičia savo strategiją Rusijos atžvilgiu. Jis sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už tai, kad šis „maitina Ameriką nesąmonėmis“. Maža to, Baltųjų rūmų vadovas turi pagrindinį patarėją, galintį padėti jam pasinaudoti didėjančiu Rusijos ekonominiu pažeidžiamumu.
D. Trumpas taip pat pradėjo geriau suprasti V. Putino elgesį mūšio lauke. Po pokalbio telefonu jis įvertino Rusijos lyderio ketinimus kaip „eiti iki galo ir toliau žudyti žmones“, – rašė Rebekah Koffler „The Telegraph“.
Ukrainos oro gynyba numušė 164 Rusijos dronus ir 14 raketų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 178 Rusijos oro grėsmes, įskaitant šešias sparnuotąsias raketas „Ch-101“, aštuonias balistines raketas „Iskander-M“ ir 164 „Shahed“ tipo dronus.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos „Telegram“ kanale pranešė, kad nuo trečiadienio 18 val. ir per visą naktį Rusija paleido į šalį 415 nepilotuojamų orlaivių ir raketų.
397 koviniai dronai ir jų imitacijos, įskaitant maždaug 200 dronų „Shahed“, buvo paleisti iš Briansko, Primorsko-Achtarsko, Kursko, Oriolo ir Milerovo Rusijoje. Aštuonios balistinės raketos „Iskander-M“ buvo paleistos iš Briansko srities, šešios sparnuotosios raketos Ch-101 – iš Rusijos oro erdvės virš Saratovo srities, keturios S-300 žemė-oras raketos – iš Kursko srities.
Pirminiais duomenimis, iki ketvirtadienio 10 val. buvo numušti 164 dronai „Shahed“, aštuonios balistinės raketos „Iskander-M“ ir šešios sparnuotosios raketos Ch-101.204 dronai ar raketos dingo iš radiolokatorių ekranų arba buvo nuslopintos elektroninės karybos priemonėmis.
Smūgiai patvirtinti aštuoniose vietose, juos sudavė 33 koviniai dronai, 23-ose vietose nukrito numuštų taikinių nuolaužos.
Naktį didžiulį puolimą iš oro patyrė Kyjivas, Rusiją bombardavo sostinę beveik 10 valandų, raketų ir dronų nuolaužos nukrito į kelis rajonus. Patvirtinta, kad du žmonės žuvo, 16 buvo sužeisti.
Kinija sako besiaiškinanti pranešimus apie Ukrainoje sulaikytus kinus
Pekinas ketvirtadienį pareiškė, kad vis dar tikrina pranešimus apie Ukrainoje sulaikytus kinus – tėvą ir sūnų, – kurie, kaip įtariama, bandė kontrabanda išvežti iš karo draskomos šalies karinio jūrų laivyno raketų technologiją.
„Jei su tuo susiję Kinijos piliečiai, mes (...) ginsime teisėtas Kinijos piliečių teises ir interesus pagal įstatymus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.
Ukrainos saugumo tarnyba SBU išvakarėse pranešė, kad „Kyjive sulaikė du Kinijos Liaudies Respublikos piliečius, kurie bandė neteisėtai išvežti į Kiniją slaptus Ukrainos raketų sistemos RK-360MC „Neptun“ dokumentus“.
SBU pareiškime priduriama, kad buvo sulaikytas 24 metų buvęs Kyjivo technikos universiteto studentas, o jo tėvas, gyvenantis Kinijoje, buvo atvykęs į šalį koordinuoti sūnaus „šnipinėjimo veiklos“.
Jei vyrai bus pripažinti kaltais, už šnipinėjimą jiems gresia iki 15 metų kalėjimo.
Pastaruoju metu Kyjivo ir Pekino santykiai yra įtempti.
JAV Senatas tikisi iki rugpjūčio pertraukos priimti įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai
JAV Senato daugumos lyderis Johnas Thune‘as pareiškė viltį, kad Kongreso aukštieji rūmai iki rugpjūčio mėnesio pertraukos priims teisės akto projektą, kuriuo Rusijai būtų įvestos griežtos sankcijos. Apie tai pranešė leidinys „The Hill“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Tikiuosi, kad galėsime pateikti jį svarstymui iki rugpjūčio pertraukos. Bendradarbiaujame su administracija, su Atstovų Rūmais, kad jis įgautų tokią formą, jog būtų paruoštas“, – žurnalistams sakė J. Thune‘as. Jis pabrėžė, kad šis įstatymo projektas Senate sulaukia stiprios dvipartinės paramos.
„Akivaizdu, kad čia, Senate, esama didžiulės dvipartinės paramos. Manau, bent jau tikiuosi, kad taip yra ir Atstovų Rūmuose. Baltieji rūmai yra labai įsitraukę bandant suteikti jam tokią formą, kad galėtume susitarti ir pateikti Senatui. Ar tai įvyks per ateinančias porą savaičių, klausimas yra šiek tiek atviras, bet tikiuosi, kad tai įvyks“, – pridūrė J. Thune‘as.
Minimu įstatymo projektu, kurį pateikė respublikonas Lindsey‘is Grahamas ir demokratas Richardas Blumenthalis, Rusijai būtų įvestos sankcijos, o šalys, ir toliau perkančios rusišką naftą, dujas, uraną ir kitus produktus, susilauktų antrinių sankcijų. Jame taip pat siūloma įvesti 500 proc. muitus prekėms iš bet kurios šalies, importuojančios sankcionuotus rusiškus produktus.
Italijoje prasideda Ukrainos atstatymo konferencija
Italija rengia ketvirtąją Ukrainos atstatymo konferenciją, nors Rusija toliau eskaluoja karą.
Didėjant netikrumui dėl JAV įsipareigojimų Kyjivo gynybai, į Romą pakviesti politikos ir verslo lyderiai, kurie galėtų skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę gynybos, kasybos, energetikos ir kituose projektuose.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atidarys susitikimą, prasidedantį tuo metu, kai Rusija suintensyvino savo oro ir sausumos atakas prieš Ukrainą ir šią savaitę paleido rekordinį dronų skaičių į dešimtį sričių.
Italijos organizatoriai teigė, kad konferencijoje dalyvauja 100 oficialių delegacijų ir 40 tarptautinių organizacijų bei plėtros bankų.
2 tūkst. įmonių, pilietinės visuomenės ir Ukrainos vietos valdžios institucijų taip pat siunčia savo atstovus dalyvauti prekybos mugėje naujame Romos konferencijų centre „Cloud“.
Rusijos puolimo tempas – be proveržio: paaiškėjo, kiek dar metų Rusijai prireiktų visos Ukrainos okupacijai
Ukraina vis dar tęsia gynybą prieš daug didesnę valstybę. Nors vasarą buvo dedamos intensyvios pastangos, o karinės pagalbos tiekimas iš JAV vėlavo, Rusija negali pasigirti reikšmingais laimėjimais.
Pasak leidinio „The Economist“, dabartinis Rusijos puolimo tempas siekia vos apie 15 kvadratinių kilometrų per dieną – tai prilygsta Los Andželo oro uosto plotui. Per pastaruosius metus kiekvienas žuvęs Rusijos kareivis leido užimti vidutiniškai tik 0,038 kvadratinio kilometro teritorijos.
Net ir pastarosiomis savaitėmis, kai puolimo tempas kiek paspartėjo, skaičiavimai rodo, kad visos Ukrainos teritorijai užimti Rusijai prireiktų dar maždaug 89 metų.
Norint okupuoti keturių jau aneksuotų regionų – Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios – likusias dalis, dabartiniu tempu užtruktų iki 2029 m. vasario mėnesio.
Leidinio duomenimis, šiuo metu okupacinės pajėgos, ypač Sumų ir Donecko srityse, pažengia vos 0,05 kvadratinio kilometro per dieną. Nepaisant to, apie kokį nors strateginį lūžį fronte nekalbama.
Taip pat pažymima, kad šių metų vasaros puolimas – kruviniausias nuo visapusiško karo pradžios 2022 metais. Jis pareikalavo daugiausiai aukų iš visų iki šiol vykusių kampanijų.
Zelenskis ragina sąjungininkus paspartinti naujų sankcijų Rusijai įvedimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino sąjungininkus paspartinti naujų sankcijų Rusijai įvedimą, Maskvai naktį surengus kelias valandas trukusį puolimą šimtais dronų ir raketų.
„Sankcijos turi būti įvestos greičiau, o spaudimas Rusijai turi būti pakankamai stiprus, kad ji tikrai pajustų savo teroro pasekmes“, – sakė jis socialiniuose tinkluose, paskelbęs, kad Rusija paleido apie 18 raketų ir apie 400 atakos dronų.
Per naktinį Rusijos išpuolį Kyjive žuvo policininkė
Kyjive per Rusijos ataką naktį žuvo 22 metų policijos pareigūnė.
Apie tai pranešė vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko „Telegram“ kanale.
Jis informavo, kad dėl Rusijos atakos 8 sostinės rajonuose nukentėjo gyvenamieji namai, medicinos, švietimo, prekybos, transporto infrastruktūra.
Kyjive fiksuojama vis daugiau nukentėjusių: skaičius išaugo iki 16
Kyjivo meras Vitalijus Kličko pranešė, jog po naktinio rusų puolimo sužeistųjų skaičius išaugo iki 16.
Kai kuriuos iš jų medikai paguldė į ligoninę, kitiems pagalba buvo suteikta vietoje, jie bus gydomi ambulatoriškai, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
JAV atnaujino ginklų tiekimą Ukrainai: Trumpas teigia nežinantis, kas jį sustabdė
JAV atnaujino gynybos ginklų tiekimus Ukrainai po neseniai įvykusio JAV karinės pagalbos pertrūkio, pranešė „Reuters“, remdamasi dviem JAV pareigūnais.
„Jungtinės Valstijos tiekia Ukrainai artilerijos sviedinius ir mobiliosios artilerijos raketas“, – administracijos narius citavo agentūra.
Kyjive po masinio išpuolio sužeistųjų skaičius išaugo iki 14
Pranešama, jog po Rusijos masinės atakos Kyjive, sužeistųjų skaičius išaugo iki 14.
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka įspėjo, kad mieste yra stiprus užterštumas ir paprašė gyventojų neatidaryti langų, rašo „Telegram“ kanalas „Unian“.
Tęsiantis smūgiams Ukrainoje, Rubio susitiks su Lavrovu
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį Malaizijoje susitiks su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu.
Jų susitikimas vyks tuo metu, kai Maskva šiomis dienomis surengė jau antrą didelę ataką prieš Ukrainą.
Pirmasis M. Rubio vizitas Azijoje nuo tada, kai jis pradėjo eiti JAV valstybės sekretoriaus pareigas, vyksta tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas intensyvina prekybos karą, grasindamas daugiau nei 20 šalių įvesti baudžiamuosius muitus.
Zelenskis po pokalbio su JAV pasiuntiniu: atskleidė, kas tikrai galėtų paskatinti Rusiją susimąstyti apie taiką
„Turėjau išsamų pokalbį su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu. Padėkojau jam už dalyvavimą Ukrainos atkūrimo konferencijoje, kurioje generolas vadovauja JAV delegacijai. Aptarėme ginklų tiekimą ir oro gynybos stiprinimą. Atsižvelgiant į didėjančias Rusijos atakas, tai išlieka vienu iš svarbiausių mūsų prioritetų. Taip pat aptarėme amerikietiškų ginklų pirkimą, bendrą gamybą gynybos srityje ir gamybą Ukrainoje“, – „Telegram“ kanale pranešė Volodymyras Zelenskis.
„Suprantame būtinybę taikyti griežtesnius apribojimus Rusijos energetikai, ypač įvedant antrines sankcijas prieš Rusijos naftos pirkėjus. Tikimės pažangos JAV Kongrese dėl senatorių (Lindsey) Grahamo ir (Richardo) Blumenthalio pasiūlyto įstatymo projekto. Tai tikrai galėtų paskatinti Rusiją labiau susimąstyti apie taiką“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Rusija surengė masinę ataką Ukrainoje antrą naktį iš eilės: Kyjivą drebino sprogimai, yra žuvusiųjų
Antrą naktį iš eilės sprogimai ir oro pavojaus sirenos drebino Ukrainos sostinę bei miestus toli nuo fronto linijų, kai liepos 10 d. Rusija surengė masinę raketų ir dronų ataką visoje šalyje.
2025 m. vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje Rusija suintensyvino agresiją prieš Ukrainą, surengdama rekordiškai gausias atakas. Liepos 10-osios naktis tapo dar viena Maskvos surengta oro teroro banga.
Apie 1:15 val. vietos laiku „Kyiv Independent“ žurnalistai pranešė apie sprogimus sostinėje ir dūzgiančius „Shahed“ tipo dronus.
Vėliau naktį žurnalistai pranešė girdėję kelias dešimtis sprogimų ir balistinių raketų garsą. Maždaug valandą mieste aidėjo beveik nepertraukiami sprogimai.
Sprogimo bangos taip pat aktyvavo automobilių signalizacijas visame Kyjive, papildydamos dūzgiančių dronų, raketų ir oro gynybos šūvių triukšmą.
Ukrainos oro pajėgos naktį paskelbė keletą įspėjimų, pranešdamos, kad Rusijos dronų grupės taikosi į įvairius šalies regionus, įskaitant vakarinę Ternopilio ir Rivnės sritis.
Ataka sukėlė gaisrus daugiabučiuose Kyjivo Ševčenkos ir Darnycos rajonuose, pranešė meras Vitalijus Kličko. Pasak jo, taip pat dega degalinės ir garažai, į vietą išsiųsti medikai.
Mažiausiai 13 žmonių buvo sužeisti, 9 iš jų paguldyti į ligoninę, pranešė vietos valdžia.
Maža to, per Rusijos ataką žuvo 2 žmonės, pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
„Deja, turime du žuvusiuosius. Šiuos žmones nužudė rusai. Tai siaubinga netektis. Reiškiu užuojautą šeimai ir draugams“, – sakė jis.
Atakos vis dar tęsiasi, o informacija apie smūgių padarinius toliau tikrinama.
Naktį prieš tai Rusija smogė Ukrainai didžiausia raketų ir dronų ataka nuo plataus masto karo pradžios – taikiniu tapo vakarinis Lucko miestas, kuris patyrė stipriausią apšaudymą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
„Mes numušime viską“: Zelenskis turi atsakymą masinėms rusų „Shahed“ atakoms
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina turi atsakymą masinėms okupantų atakoms, tačiau tam reikia partnerių rėmimo, rašo „Clash Report“.
Anot jo, ukrainiečių kuriami dronai perėmėjai gali numušti ir 1000 rusų „Shahed“ bepiločių orlaivių per dieną, o pati technologija gaminama jau daugiau nei 6 mėnesius.
„Mes numušime viską, jei mūsų partneriai mus parems. Mes radome sprendimą: dronai perėmėjai. Dabar mums reikia finansavimo“, – „norinčiųjų koalicijos“ konferencijoje sakė V. Zelenskis.
Okupantų planas – 1000 dronų per dieną
„Mūsų žmonės negali miegoti. Putinas nori destabilizuoti visuomenę. Jų planas? 700–1000 dronų per dieną. Mes galime numušti net 1000 Rusijos dronų – mes turime sprendimą“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis taip pat paminėjo, kad šie dronai perėmėjai jau naudojami „Shahed“ dronams numušinėti bei atskleidė, kad gamyba prasidėjo jau prieš pusmetį.
„Gamyba prasidėjo prieš daugiau nei šešis mėnesius, o dabar, reaguojant į intensyvėjančius Rusijos išpuolius, gamyba plečiama“, – sakė Ukrainos prezidentas.