Tokią bausmę po uždaro teismo posėdžio, kuriame paskelbė nuosprendį, žurnalistams įvardijo teisėja Judita Sungailaitė.
„Kauno apygardos teisme paskelbtas nuosprendis G. Filipavičiui, kuriam paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė už dešimt nusikalstamų veikų, tarp kurių yra vaiko pagrobimas, laisvės atėmimas, sveikatos sužalojimas ir ginklų laikymas“, – žurnalistams sakė J. Sungailaitė.
„Tai yra maksimali bausmė, kuri numatyta Baudžiamajame kodekse, kurią galima skirti subendrinus kelis nusikaltimus“, – pažymėjo teisėja.
Byla dėl nukentėjusiaisiais pripažintos mergaitės ir jos tėvų apsaugos išnagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose, teisėsauga neįvardija visų vyrui inkriminuojamų nusikalstamų veikų.
Teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų byloje pateiktus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti.
„Mergaitei buvo prašoma priteisti 200 tūkst. eurų, tačiau teismas priteisė 70 tūkst. eurų neturtinės žalos. Tai yra daugiau negu teismų praktikoje numatytas dydis. Kadangi tai yra išskirtinis atvejis, tikriausiai, visoje Lietuvoje žinomas, todėl teismų praktikoje nėra atitinkamo dydžio“, – nurodė J. Sungailaitė.
„Teismas manė, kad tai yra pakankama atsižvelgiant į visus kriterijus, į padarytus nusikaltimus ir į veikos pavojingumą“, – pridūrė ji.
Tuo metu mergaitės tėvai teikė po 50 tūkst. eurų siekiančius civilinius ieškinius, jiems priteista po 15 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensacijos. Kauno teritorinei ligonių kasai priteisti 765 eurai gydymo išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Teisėja: nusikaltimai padaryti kankinant, lengvinančių aplinkybių nenustatyta
Kaip sakė J. Sungailaitė, teismas nustatė tris G. Filipavičiaus atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
„Kad nusikaltimai buvo padaryti mažametei, kad nusikaltimai buvo padaryti itin žiauriai ir kankinant, ir nusikaltimo pasekmės yra sunkios pačiai mergaitei ir jos šeimos nariams“, – nurodė teisėja.
„Lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nors asmuo pripažino faktines aplinkybes įvykio, tačiau teismas neįžvelgė jo gailėjimosi, nes, akivaizdu, asmuo manipuliavo savo psichine sveikata ir taip bandė sušvelninti savo kaltę“, – pridūrė ji.
Po baigiamųjų kalbų rugsėjį kaltinamojo advokatas Aleksandras Pocius teigė, kad G. Filipavičiui buvo nustatytas šizotipinis sutrikimas, tačiau prokuroras tai atmetė kaip gynybinę poziciją, kurią paneigia byloje atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė.
Teismo vertinimu, vyras buvo pasirengęs ir turėjo priemones nusikaltimams atlikti, bet manytina, kad mažametę savo auką pasirinko atsitiktinai.
„Garažo įrengimai, kitos priemonės, automobilio pritaikymas tam tikriems veiksmams. Tiesiog buvo padaryta, kad neatsidarytų durelės ar kitos priemonės“, – dėstė J. Sungailaitė.
Kaip rašė BNS, vyras kaltintas 13 nusikalstamų veikų, tarp jų – svetimo vaiko pagrobimu, neteisėtu laisvės atėmimu, nesunkiu sveikatos sutrikdymu, plėšimu, neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu.
„Dėl dviejų baudžiamųjų nusižengimų jis buvo išteisintas, dėl D kategorijos ginklų laikymo, tiesiog nebuvo įrodyta, kad buvo nusikaltimo sudėtis. Viena veika dėl sveikatos sutrikdymo buvo pašalinta iš kaltinimo dėl kvalifikacijos patikslinimo“, – pažymėjo teisėja.
„Byla yra apie vaikystės ir ateities pagrobimą“
Pasak prokuratūrai nuosprendžio paskelbime atstovavusio Dariaus Valkavičiaus, teismas iš esmės tenkino valstybinio kaltintojo prašymą, tačiau dar bus vertinama galimybė skųsti nuosprendį.
„Prokuroras dar vertins teismo argumentus dėl tam tikrų detalių ir apimties iš kaltinimo pašalinimo. Yra nustatytas įstatymu 20 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti. Tai aš manau, kad tyrimą organizavęs prokuroras tai įvertins“, – žurnalistams sakė prokuroras.
„Kalbant apie šią bylą, reikia pastebėti, kad šita byla yra ne tik apie vaiko pagrobimą, bet yra apie vaikystės, ateities, gyvenimo pagrobimą, ir labai džiugu matyti, kad buvo įsiklausyta į prokuroro pateiktus argumentus ir buvo skirta maksimali bausmė, kokia numatyta Baudžiamajame kodekse“, – kalbėjo D. Valkavičius.
Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras Mindaugas Sabaitis teismo prašė G. Filipavičiui skirti būtent 20 metų laisvės atėmimo. Tai yra griežčiausia Baudžiamajame kodekse numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
G. Filipavičiaus advokatas Aleksandras Pocius tuomet sakė, kad jo ginamajam pasiūlyta bausmė yra per griežta. Gynyba prašė skirti septynerius metus kalėjimo motyvuodama kaltinamojo prisipažinimu, gailėjimusi, kurio prokuratūra ir teismas nelaikė nuoširdžiu.
„Kalbant apie šios bylos tamsą, reikia paminėti ir apie šviesą, kad kritiniu atveju Lietuvos visuomenė apsijungė, parodė savo brandą, prisijungė prie paieškos operacijos“, – sakė prokuroras.
BNS rašė, kad G. Filipavičius su dingusia mergaite Kaune esančiame garažų masyve rastas pernai sausio 9-ąją, po kelias dienas trukusių paieškų, kuriose aktyviai dalyvavo visuomenė.
„Reikia pažymėti, kad Lietuvos policija sėkmingai koordinavo paieškos veiksmus ir tiek pasitelkiant visuomenės pagalbą, tiek taikant kriminalinės policijos tam tikrus metodus šis nusikaltimas buvo atskleistas“, – kalbėjo D. Valkavičius.
Teismui skyrus kur kas griežtesnę bausmę nei prašė gynyba, A. Pocius BNS sakė, kad kaltinamasis yra linkęs nuosprendį skųsti, tačiau sprendimas bus priimtas advokatui jį įvertinus.
„Aš manau, kad G. Filipavičius norės teikti apeliacinį skundą, tai tikriausiai, jis bus. Bet užtikrintai sakyti (negaliu – BNS), reikia įvertinti nuosprendį, kol kas aš jo nematęs“, – nurodė advokatas.
Prieš nuosprendžio paskelbimą penktadienį kaltinamasis į žurnalistų klausimus neatsakinėjo, sėdėjo „narve“ nunarinęs galvą. Į teismą be proceso šalių, žiniasklaidos taip pat atvyko riaušių prie Seimo byloje nuteistas Antanas Kandrotas-Celofanas.
„Niekaip, jokios reakcijos“, – nurodė J. Sungailaitė, paklausta, kaip G. Filipavičius reagavo į jam paskelbtą nuosprendį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
