„Bus matyt, kiek pavyks jų užbaigt. Siūlymai iš esmės yra suformuoti, jie daug nesikeičia nuo to, ką buvome pateikę diskusijai“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.
Jis taip pat pridūrė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl pokyčių gavo palaikymo iš savivaldybių, tautinių mažumų mokyklų ir mokinių.
Ministerija vasarį pasiūlė palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose, o dėl konkrečių valandų žadėjo tartis su visuomene.
Paklaustas, ar mato galimybę įgyvendinti siūlymus, ministras atsakė, kad „bus matyt“.
G. Jakštas anksčiau yra sakęs, kad tautinių mažumų ugdymo įstaigose priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme vaikai turi gerokai mažiau lietuvių kalbos pamokų nei jų bendraamžiai.
Be to, anot jo, rusų kalba ugdančių mokyklų mokinių, o vėliau ir tokias mokyklas baigusių studentų pasiekimai yra žemesni, palyginti su lietuvių ar lenkų mokyklas baigusių jaunuolių.
Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.
Pagal įstatymą, vietovėse, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.
Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai – Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.
