Septyniolikmetė Justyna nepaisant savo jauno amžiaus aukojasi dėl senjorų. Vedina pareigos ir pagarbos senatvei slaugo ne bet kokius senus žmones, o onkologinėmis ligomis sergančius. Jos neeiliniu pasiaukojimu žavisi net aukščiausi bažnyčios hierarhai. Atrodytų, kam jaunam žmogui, kai aplinkui tiek įdomios veiklos, keliauti pas nepagydamomis ligomis sergančius į Mykolo Sapočkos hospisą? Į vietą, tie kurie sukaustyti sunkios ligos gali oriai, prižiūrint specialistams, išeiti iš gyvenimo, nes dažniausiai paskutinės jų dienos būna ypač skausmingos. Išgirdus apie dukros norą padėti tokiems žmonėms didžiausias nerimas atiteko Justynos mamai Liucijai. Tačiau Justyna ne tik pati padeda, bet ir prisijungti prie tokios neeilinės savanorystės paskatina drauges.