žolės deginimas

Pavasariniai aplinkos tvarkymo darbai pačiame įkarštyje: grėbiami pernykščiai lapai, šalinami sudžiūvę augalų likučiai, karpomos šakos. Šių gamtinės kilmės atliekų gyventojai, nepaisydami aplinkosaugininkų įspėjimų, vis dar dažnai atsikrato užkurdami laužą, o ugnis gali greitai persimesti į sausą žolę. Aplinkos ministerija primena, kad žolės deginimas kelia didelių pavojų.  Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus.

Praėjusį šventinį savaitgalį Alytaus rajono ugniagesiai gavo 6 iškvietimus gesinti gaisrus, kuriuos sukėlė pernykštės žolės deginimas. O netoli pamiškės sukurtas laužas net persikėlė į mišką Raitininkų seniūnijoje. Laimei, gaisrą pavyko greitai užgesinti. „Žolės deginti negalima, nes tai padaro labai daug žalos gamtai – sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Dar blogiau, kai ugnis pasiglemžia žmonių turtą ir gyvybes.

Su pavasariu ir šiltėjančiais orais Lietuvoje prasideda sukeliantis pavojų aplinkai žolės deginimas sukeliantis pavojų aplinkai, už kurį gresia baudos. Nuo liepsnojančios žolės ugnis lengvai persimeta į miškus.

Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kuomet ūkininkai nusprendžia deginti žolę, taip manydami, kad galės ne tik atsikratyti nereikalinga žole, bet ir petręšti dirvą. Specialistai atsako, kad tai – klaidingas požiūris.  Už žolės deginimo slypi daug pavojų aplinkai ir gresia baudos.  Nualina dirvą Savo „Facebook“ paskyroje Aplinkos apsaugos departamentas paskelbė įrašą, kuriame atsako, ar deginama žolė patęšia dirvą. „Ar tiesa, kad deginama žolė patręšia dirvą? NETIESA.

Pavasarį atbudusi gamta kviečia pradėti įvairius darbus sode, tačiau vieno įpročio lietuviai niekaip neatsisako – sena žole atsikrato ją degindami. Už tokį neatsakingą veiksmą gali tekti paploninti piniginę. Aplinkos apsaugos departamentas pažymi, kad kiekvienais metais, įsivyravus šiltiems orams ir išdžiūvus pernykštei žolei, aplinkosaugininkai ir ugniagesiai susiduria su pernykštės žolės deginimo problema.

Nuo pirmadienio priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vykdys sustiprintą prevenciją dėl senos žolės deginimo. Iki balandžio 10-osios planuojama į reidus vykti ir po darbo bei savaitgaliais, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Liepsnojanti žolė – didžiulis nerimas miškininkams ir ugniagesiams. Kasdien tenka slopinti dešimtis tokių gaisrų ir saugoti, kad jie nepersimestų į miškus. Tad specialistai rengia reidus ir baudžia neatsakingai laužus kūrenančius ar specialiai žolę deginančius asmenis. Milžiniški juodi plotai – tai šią savaitę gaisro nusiaubta Vilniaus rajono Budreliškių kaimo pašonė. Pleškanti žolė pasiekė Taurų mišką, artėjo ir prie gyvenamųjų namų. Laimė, ugniagesiai spėjo ją sutramdyti.

Atėjus pavasariui, vis dažniau pasirodanti saulė traukia darbuotis lauke. Daugelis sodo darbų apima senų lapų, žolių, kitokių užsilikusių augalinės kilmės atliekų sutvarkymą, o per daugelį metų vis dar turime madą seną pernykštę žolę deginti. Specialistai įspėja – tai kenkia ne tik gamtai, bet ir jūsų sveikatai bei turtui, taip pat nesilaikant saugumo reikalavimų, teks praverti pinigines. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vyr.

Šylant orams kai kurie Lietuvos gyventojai vėl ėmėsi seno ir kvailo įpročio – deginti pernykštę žolę. Vien kovo mėnesį ugniagesiams gelbėtojams teko gesinti daugiau nei 200 tokių gaisrų. Priešgaisrinės apsaugos priežiūros pareigūnai perspėja, kad žolės padegėjai bus stebimi ir filmuojami dronais, o pagavus baudžiami.

Trečiadienį Radviliškio rajone užgesinus gaisrą pievoje, rastas mirusio vyro kūnas, pranešė policija. Įvykis užfiksuotas Sklioriškių kaime. Įtariama, kad 1950 metais gimęs vyras degindamas žolę mirtinai apsinuodijo dūmais.

 Šiemet gaisrų gyvenamuosiuose namuose padaugėjo trečdaliu. Gausėja ir dėl žolės deginimo sukeltų gaisrų. TV3 žinių studijoje apsilankęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas teigė, kad gaisrų padaugėjo ir dėl naujovės ugniagesiams pildant gaisrų statistiką. „Ugniagesiai pradėjo į gaisrų statistiką įtraukti tuos gaisrus dūmtraukiuose, kurie nebuvo gesinti pačių ugnaigesių. Tačiau galime pasakyti, kad gaisras dūmtraukiuose yra labai pavojingas.

Žolės, ražienų ir augalininkystės atliekų deginimas Lietuvoje ir toliau išlieka viena populiariausių gaisrų priežastimi po neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje ugniagesiai skubėjo gesinti daugiau kaip 3500 gaisrų, maždaug 11,3 proc. jų sukėlė pernykštės žolės degintojai. Nepaisant draudimų ir įvairiausių dydžių baudų, kiekvieną pavasarį žmonės vis tiek sąmoningai degina žolę, meldus, išdžiūvusius krūmus, ražienas ir pan.

 Nors kasdien skambinama pavojaus varpais, kad žolės degintojai kelia pavojų ir nuolat pleškina žolę, bet tokie gaisrai nesiliauja. Šiemet iki kovo 20 d. ugniagesiams degančias pievas jau teko gesinti per 1200 kartų. Šiais metais daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus (375), Kauno (187), Šiaulių (150) apskrityse. Ugnis jau išdegino per 2000 hektarų žemės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl žolės ir ražienų deginimo šiemet jau supleškintas 1 pastatas.

 Viešosios tvarkos skyrių šį savaitgalį pasiekė pirmieji pranešimai apie deginamas šakas, lapus. Skyriaus pareigūnai nuo šiol skirs daugiau dėmesio teritorijoms, kuriose potencialiai gali būti deginamos žaliosios atliekos, o pažeidėjai bus baudžiami.

Pavasariniai žolės gaisrai, su kuriais Aplinkos ministerija kovoja vis griežtesnėmis priemonėmis, visuomenėje ne visada sutinkami vienodai. Jų žalos supratimui dažnai pritrūksta žinių ir žinojimo. Paprastai išdeginti laukų plotai siejami su estetiniu kraštovaizdžio žalojimu. Taip pat žala vadinama augalų, ypač sumedėjusių, miško sodinių sunaikinimas. Tačiau didžiausia žala padaroma biologinei įvairovei, nes gaisrai ne tik sunaikina jų pavasarines buveines, tačiau ir naikina ją pačią.

Nors kasmet įspėjama dėl baudų ir pavojų deginant pernykštę žolę, pažeidėjų nestinga. Šeštadienį iš 100 užregistruotų gaisrų net 70 – žolės deginimo atvejai. „Degina žolę gyventojai nepaisydami didelių baudų bei pavojaus“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento budėtojai. Laimei, anot jų, niekas nenukentėjo. Pernai ugniagesiai beveik 4500 kartų vyko gesinti degančios žolės plotų, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė per 45 procentų visų gaisrų.

Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai sulaikė keturis Šalčininkų rajono gyventojus, kurie prie pat sienos su Baltarusija padegė pievą. Be to, jie sienos apsaugos zonoje buvo be leidimų. Antradienį vakare Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės G. Žagunio užkardos pareigūnai Šalčininkų rajono Stakų kaimo prieigose užklupo keturis vyrus, kurie degino žolę. Liepsnos maždaug už 200 metrų nuo sienos su Baltarusija linijos jau buvo pavojingai išplitusios.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Panevėžio rajono ugniagesiai skubėjo į Krekenavos seniūniją, kur degė medžio apdirbimo bendrovei priklausantis sandėlis. Apie įvykį pranešta apie 1 val. nakties, kai pastatas jau liepsnojo atvira ugnimi. Pirminiais duomenimis, gaisras kilo naktį deginant pernykštę žolę. Į gaisravietę suskubo keli ugniagesių ekipažai, kurie kovojo su liepsnomis iki paryčių. Sudegė  beveik 10 tonų pjuvenų, naudojamų medžio gaminių gamybai.

Valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vadovybė sunerimusi – dėl vis brangstančio kuro stygiaus bus atimta galimybė vykti į gaisravietes Per mėnesį Lietuvoje užfiksuoti 138 žolės deginimo atvejai. Ypač įsismarkauta per šventes, kai kilo daugiau nei 60 gaisrų. „Į visus iškvietimus privalome važiuoti, mat deganti žolė neretai tampa stambesnių gaisrų, pasiglemžiančių žmonių gyvybes, priežastimi.

Siekdami užkirsti kelią masiniam sausos žolės deginimui, aplinkosaugininkai, ugniagesiai, miškininkai ketina rengti reidus.Pažeidėjamas gresia ne tik baudos. Dalis pernai žolę ir ražienas deginusių ūkininkų neteks 0,5 mln. litų išmokų už pievas. Tokios sankcijos bus taikomos ir šiemet, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Nors dar ne visur nutirpo sniegas,ugniagesiai jau gesino keliasdešimt pernykštės žolės gaisrų, pusę jų – Vilniaus rajone.

Šiemet jėgas suvieniję priešgaisrinės tarnybos gelbėtojai, aplinkosaugininkai ir miškininkai būgštauja dėl artėjančio masiško žolės deginimo, kuris paprastai prasideda kovo pabaigoje ir tęsiasi visą balandžio mėnesį, bei pabrėžia, jog visi mitai apie teigiamą žolės deginimo poveikį neatitinka tikrovės, o jų sukelta žala gamtai kasmet siekia šimtus tūkstančių litų.

Įsibėgėjantis pavasaris kelia nerimą aplinkosaugininkams dėl galimo masinio pernykštės žolės deginimo. Jau išdegė, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų duomenimis, beveik tūkstantis hektarų pievų. Jų gesinti gaisrininkai vyko beveik penkis šimtus kartų.

Veiksmingiausias būdas kovoti su žolės degintojais - rengti reidus ir viešinti pažeidėjų pavardes. Prevencinėse akcijose aktyviau turi dalyvauti ir savivaldybės. Tokios nuostatos pareikštos Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovų surengtame pasitarime.

Kaip ir kasmet, pernykštės žolės deginimas pavasarį kelia didelį rūpestį tiek aplinkosaugininkams, tiek ir žemės ūkio specialistams. Bloga tradicija tampa velykinės piktavalių išdaigos. Aplankę artimuosius kaime, žmonės, užuot ėję kiaušinių marginti, puola tvarkytis ir deginti žolę. Žolė deginama nepaisant jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų. Neretai išdega ne tik deginamas plotas, tačiau ir šalia esantys sklypai. Šiemet pirmieji pievų gaisrai jau užfiksuoti Suvalkijoje.

Siūloma padvigubinti pinigines baudas žolės degintojams. Tai numatančias Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis. Jeigu Seimas pritartų, sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtrauktų baudą piliečiams nuo 200 iki 1600 litų ir pareigūnams - nuo 400 iki 2000 litų.

Kaip ir kasmet, pernykštės žolės deginimas pavasarį kelia didelį rūpestį tiek aplinkosaugininkams, tiek ir žemės ūkio specialistams. Bloga tradicija tampa velykinės piktavalių išdaigos. Aplankę artimuosius kaime, žmonės, užuot ėję kiaušinių marginti, puola tvarkytis ir deginti žolę. Žolė deginama, nepaisant jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų. Neretai išdega ne tik deginamas plotas, tačiau ir šalia esantys sklypai. Šiemet pirmieji pievų gaisrai užfiksuoti Suvalkijoje.

Ketvirtadienį už žolės deginimą nubausti pirmieji pažeidėjai. Jais tapo patys gaisrininkai, praneša LNK. Atšilus orams ir nutirpus sniegui Lietuvoje vėl masiškai deginama žolė, gaisrų skaičius siekia iki dviejų šimtų per parą. Nemėžio gaisrininkai teisinosi, esą jiems išvažiavus į gaisrą, kas nors gali uždegti žolę ir sudeginti gaisrinę, tačiau tokie argumentai neįtikino sostinės ugniagesių vadovybės.