zita čeponytė

Susidomėjimas sveikais ir natūraliais produktais Lietuvoje pastaruoju metu didėja. Šalyje sparčiai auga ekologinių ūkių plotai, nors prieš kelis metus situacija buvo visiškai priešinga. Gyventojai noriai perka ekologiškai užaugintus produktus, ypač vaisius, daržoves ir mėsos produktus, nors jų kaina įkandama tikrai ne visiems. Paklausa šiuo metu tokia didelė, kad žmonės netgi skundžiasi šių produktų trūkumu.

Sprendimas, ar Lietuvoje įvedamas euras, bus priimtas už dviejų mėnesių, tačiau tik kiek daugiau nei dešimtadalis šalies gyventojų mano, kad valiutos keitimas neturės jokių neigiamų pasekmių. Tokią visuomenės nuomonės tendenciją atskleidė Lietuvos vartotojų instituto užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas. „Dauguma gyventojų vis dar bijo įvairių neigiamų euro įvedimo pasekmių, pradedant išaugusiomis kainomis ir baigiant iš dalies prarasta tautine tapatybe.

Ar žinote kokiomis sąlygomis dirbo ir kokį atlygį gavo žmonės, užauginę kavą, egzotinius vaisius ir kitas iš besivystančių šalių importuojamas prekes, kurias kasdien perkame? Kadangi šį šeštadienį, gegužės 10 d., daugiau nei 80 pasaulio valstybių minima Pasaulinė sąžiningos prekybos diena, Lietuvos vartotojų institutas siūlo susipažinti su 3 animaciniais filmais, kuriuose trumpai ir aiškiai pristatoma, kokias alternatyvas tradicinei išnaudotojiškai prekybai siūlo sąžiningos prekybos sistema.

Lietuvos vartotojų institutas, gindamas vartotojų viešąjį interesą, trečiadienį kreipėsi į teismą su ieškiniu mobiliojo ryšio operatoriams – UAB Bitė Lietuva, UAB Omnitel ir UAB Tele2. Ieškiniu reikalaujama nutraukti nelegalią prievartinę telerinkodarą be išankstinio vartotojo sutikimo, kuri akivaizdžiai pažeidžia vartotojų teises. „Telerinkodara be išankstinio vartotojo sutikimo yra neteisėta ir privalo liautis.

Ar galės žmogus grąžinti internete įsigytą nekokybišką prekę, ar bus apsaugoti asmens, perkančio internetu, duomenys, ar nereikės einant į prekybos centrą neštis didinamojo stiklo, kad įskaitytume mažytėmis raidėmis surašytą informaciją? Kuo Lietuvos vartotojai nepatenkinti, kodėl jie dažniau skundžiasi draugams ir pažįstamiems, o ne vartotojų teisių apsaugos institucijoms? Artėjant Pasaulinei vartotojų teisių dienai Seime surengtoje diskusijoje pristatydama naujausius Europos Komisijos tyrimo d...

Prekybininkų teigimu, jie nepajutę, kad sumažėjo austriškų prekių populiarumas, tačiau žmonės apsipirkdami vis dažniau kreipia dėmesį į kilmės šalį ir bent tokiu būdu išreiškia savo pilietinę poziciją, rašo „Kauno diena“. Nors sąskaitas su Austrija dėl paleisto buvusio KGB smogiko Michailo Golovatovo, vadovavusio Sausio 13-osios įvykiams, suves Lietuvos diplomatai, kiekvienas lietuvis gali pareikšti protestą dėl Austrijos veiksmų.

Ar gali tas pats maistas Lietuvoje sukelti alergiją, o Prancūzijoje padėti pasveikti? Pusantrų metukų mažylio tėvai įsitikino – gali. Aiškėja, kad Europoje yra dviejų rūšių valgytojai: pirmarūšiai ir antrarūšiai. Specialų tyrimą atlikusios Slovakijos vartotojų gynimo asociacijos išvada skelbia, jog Rytų Europos šalims tiekiami to paties pavadinimo, tačiau prastesnės kokybės maisto produktai.

Lietuvos vartotojų instituto (LVI) tyrimas atskleidė, kad taupyti maisto prekių parduotuvėse tikrai įmanoma. Pasak Lietuvos vartotojų instituto direktorės Zitos Čeponytės, taupant nebūtinai turi nukentėti kokybė. Jos teigimu, atidžiai nagrinėjant produktų etiketes ir kainas galima sutaupyti iki 37 proc. už juos mokamos sumos. Vartotojų instituto atliktame tyrime buvo lyginamos keturių produktų grupių kainos.

Nemažai klientų turinti telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ kuria pigių paslaugų įmonės įvaizdį, bet tuo pat metu jos adresu plūsta skundai dėl atsainaus bendravimo su žmonėmis, netikslių sąskaitų ir kitokių nesusipratimų. Pastaruoju metu pasipilantys skundai gerokai menkina švedų koncernui priklausančios telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ įvaizdį ir žmonių pasitikėjimą. Tai – antra pagal dydį telekomunikacijų paslaugų teikėja Lietuvoje.

Šiandien jau beveik nebeliko maisto produktų, kurių sudėtyje nebūtų sintetinių maisto skonį gerinančių, galiojimo terminus pratęsiančių visagalių E. Maisto priedų priskaičiuojama apie 1 500, iš jų Europos Sąjungoje leidžiama naudoti 360. Nors Europos Komisija tvirtina, kad visi leistini priedai yra saugūs ir sveikatai nekenksmingi, tačiau praktika rodo ką kita.

Mažesnės porcijos restoranuose ir prastesnė maisto produktų kokybė – įrankiai, kuriais verslas maskuoja kainų šuolį SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda jau kurį laiką valgo mažiau. Ne todėl, kad meta svorį - analitiko pamėgti restoranai infliaciją „slepia“ mažindami patiekalų porcijas.

Kredito suteikimo sutartis - teisinės kalbos šedevras, kurio dažnas kredito gavėjas neįstengia suprasti. Tačiau nė viena valstybinė įstaiga nesiima patikrinti, ar sutartyse neslypi spąstai vartotojams. Konkurencijos taryba ir Lietuvos bankas teigia neužsiimantys tokio pobūdžio kontrole - esą sutarčių atitikimą vartotojų interesams tikrinti turėtų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Tačiau pastaroji atsakomybės taip pat kratosi.

Skambias nuolaidas ar netikslią reklamą vartotojams masinti naudojantiems prekybininkams netrukus gali būti apribota veiksmų laisvė, rašo „Respublika“. Lietuvos vartotojų institutas 2007 m. pabaigoje atliko pardavimo skatinimo būklės analizę ir Ūkio ministerijai pateikė rekomendacijas, kaip patobulinti teisinį pardavimo skatinimo priemonių reglamentavimą ir sugriežtinti prekybininkų veiklos kontrolę.

Įsigaliojus Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymui, ekspertai jau nerimauja, kad jame valdininkams palikta per daug laisvės vertinti jo nuostatas - verslas dėl to gali patirti nuostolių. "Pagrindinis šio įstatymo trūkumas, kad jame labai daug neapibrėžtumo. Jo laikymąsi prižiūrinčios institucijos galės laisvai interpretuoti daugelį nuostatų. Teismų praktika susiformuos tik per keletą metų", - "Verslo žinioms" sakė Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.

Nors dauguma (66 proc.) lietuvių teigia mėgstantys skaityti, beveik trečdalis jų (31 proc.) per metus neperskaito nė vienos knygos.Kaip rodo Lietuvos vartotojų instituto užsakymu Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Spinter" lapkričio mėnesį atliktas 1002 suaugusiųjų skaitymo įpročių tyrimas, iki 3 knygų per metus perskaitė 34 proc., o daugiau negu 15 knygų - 10 proc. respondentų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Lietuva – šalis donorė, ne tik gaunanti, bet ir teikianti pagalbą skurstančioms, ant žlugimo ribos esančioms valstybėms.