žilvinas kempinas

Kovo 2–osios vakarą MO muziejuje atidaryta Niujorke gyvenančio ir kuriančio menininko Žilvino Kempino gipso kaukių paroda „Portretai-fosilijos 2023“. Naujoji paroda lankytojams suteikia galimybę netikėtu kampu pažvelgti į pažįstamus veidus: gipso kaukėse įamžintas visas būrys Lietuvoje žinomų kūrėjų, kurie projekto „Portretai-fosilijos“ dalimi pirmąsyk tapo prieš 27–erius metus.

Jau seniai supratome, kad vaizduojamasis menas šiandien nebėra tik dekoratyvi puošmena. Menas klausia, provokuoja, reprezentuoja, diskutuoja, piktina. Tačiau mes vis dar tingime juo domėtis giliau – gal nėra laiko, gal patogiau gyventi be paieškų.

  Kultūros ministerijoje paskelbti šeši Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.   2012 m. Nacionalines premijas pelnė skulptorius Vladas Vildžiūnas, literatūrologas Kęstutis Nastopka, dailininkas Vitalijus Mazūras, architektas Eugenijus Miliūnas, vizualaus meno kūrėjas Žilvinas Kempinas ir dirigentas Modestas Pitrėnas. „Dirbom konstruktyviai ir, pasakyčiau, gan greitai.

Savaitgalį pasibaigusi 54-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalė, vykusi nuo birželio 4 iki lapkričio 27 dienos, pasiekė lankomumo rekordą. Rengėjų duomenimis, renginį šįmet aplankė 440 tūkstančių žmonių (18 proc. daugiau negu 2009 metais). Renginio interneto puslapyje pažymima, kad ši bienalė ne tik sumušė savo lankomumo rekordą, bet ir tapo populiariausia paroda Italijoje. Rengėjų skaičiavimais, kasdien parodą aplankydavo vidutiniškai po 2850 žmonių. Rekordiškai daug lankytojų - 12 tūkst.

Žilvino Kempino paroda galerijoje „Vartai“ Britų architektūros kritikas Rayneris Banhamas 1969 m. knygoje „Gerai suvaldytos aplinkos architektūra“ („The Architecture of the Well-tempered Environment“) išskyrė dvi erdvės rūšis: apribota (bounded space) ir energetinė (power-operated space). Pirmoji egzistuoja dėl ribų, dėl aptvėrimo - sienų, lubų, grindų - ir yra suvokiama labiau kaip vieta, o ne kaip erdvė. Šitokią erdvę įkūnija pati pirma žmogaus susikurta pastogė.

Prieš daugiau nei 30 metų miręs Jurgis Mačiūnas nebebus vienintelis lietuvis, patekęs į Niujorko Modernaus meno muziejų (MoMA) – įtakingiausią meno muziejų pasaulyje. Jau šį savaitgalį, lapkričio 21 d., šiame muziejuje bus atidaryta paroda „On Line: Drawing Through the Twentieth Century“ (liet.

Lapkričio 12 d. Prancūzijoje, Normandijos Kano (Caen) mieste prasideda devynioliktasis Šiaurės šalių literatūros ir meno festivalis „Šiauriečiai“ (Les Boreales), kuriame ypatingas dėmesys bus skiriamas garsiausiems kūrėjams iš Lietuvos. Šiųmetiniame festivalyje trys Baltijos šalys kartu su Norvegijos Hordelendo grafyste dalyvauja garbės viešnios teisėmis.

2009 m. Venecijos bienalėje Lietuvos šiuolaikinį meną atstovavusi Žilvino Kempino sukurta 26 metrų instaliacija iš magnetinių vaizdajuosčių „Tūba“ pirmą kartą iš Europos persikėlė į kitą kontinentą - šeštadienį, gegužės 15 d., menininko personalinė paroda atidaroma didžiausiame Brazilijos mieste San Paule, galerijoje “Leme". Kartu su 2008 m. Calderio ateljė (Prancūzijoje) sukurta “Tūba“ čia bus eksponuojamas ir tais pačiais metais sukurtas darbas „Lemniscate" bei 2009 m. sukurti “Missing lines...

Spalio mėnesį Londone buvo (kai kurios parodos veikia ir dabar) net septynios šiuolaikinio lietuviško meno pozicijos. Pagal turinį jos yra beveik idealios – man tetrūksta vieno žanro, kad galėčiau pasakyti – na, dabar jau galima pradėti veikti ką nors rimčiau. Geras startas padarytas. Reitingai O kodėl džiugina lietuviško meno buvimas būtent Londone? Kodėl reikia mažiau džiaugtis, jei jis atsiranda Berlyne ar Paryžiuje? Na, džiaugtis reikia visuomet, bet atsiradimu Londone – ypač.

Norintiems geriau pažinti Ispanijos kultūrą vilniečiams ir kultūros sostinės svečiams šįmet padės „ARTscape“ rugsėjo mėnesio programa, pristatysianti šios šalies meno, kino ir džiazo įžymybes. Nuo rugsėjo 8 d. šiuolaikinio meno galerija „Vartai“ pristatys ispaną Ignasi Aballi, kuris savo kūryboje jungia tapybą, fotografiją, videomeną, tekstilę.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Veneto regiono tarybos prezidento Marino Finocio (Marino Finozzi) kvietimu penktadienį Italijoje dalyvaus 53-iosios Venecijos bienalės Lietuvos paviljono atidarymo iškilmėse. Tradiciškai nacionalinių paviljonų globėjai yra Venecijos meno bienalėje dalyvaujančių valstybių Ministrai Pirmininkai.

Šiemet pirmą kartą tarptautinėje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje žiūrovams duris atvers XVI a. renesansinis pastatas „Scuola Grande della Misericordia“, kur bus rodoma Žilvino Kempino instaliacija „Tūba“. Birželio 5 d. Lietuvos paviljoną oficialiai atidarys Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Po praėjusių metų sėkmingo pirmojo pasirodymo su medijų menininku Ugniumi Gelguda prestižinėje meno mugėje ARCO, seniausia Lietuvoje privati galerija „Vartai” šiemet Madride pristatys trijų menininkų – Žilvino Kempino, Žilvino Landzbergo bei Andriaus Zakarausko kūrybą. Šių metų mugėje, vyksiančioje vasario 11-16 d., galerijos ekspozicijos plotas išsiplės iki 65 kv.

Šiemet Lietuvą tarptautinėje Venecijos bienalėje atstovausiantis Žilvinas Kempinas šiandien, penktadienį, atidaro parodą Lundo (Švedija) Šiuolaikinio meno centre „Lunds Konsthall“. Parodoje „Artima ateitis“ (The Immediate Future), Ž.Kempinas savo darbus eksponuos kartu su Indijoje gimusia ir šiuo metu Briuselyje gyvenančia Manon de Boer (1966) bei olandu Melvinu Moti (1977), kuriančiu Roterdame ir Niujorke.

Šiemet Lietuvą tarptautinėje Venecijos bienalėje atstovausiantis Žilvinas Kempinas šiandien, penktadienį, atidaro parodą Lundo (Švedija) Šiuolaikinio meno centre „Lunds Konsthall“.   Parodoje „Artima ateitis“ (The Immediate Future), Ž.Kempinas savo darbus eksponuos kartu su Indijoje gimusia ir šiuo metu Briuselyje gyvenančia Manon de Boer (1966) bei olandu Melvinu Moti (1977), kuriančiu Roterdame ir Niujorke.

Spalio 30 d., Vienos Šiuolaikinio meno centre „Kunsthalle Wien im Museumquartier“ atidaroma personalinė Žilvino Kempino instaliacijų paroda. Vienos Kunsthalle istorijoje tai – pirmoji tokio masto ekspozicija, skirta lietuvių menininkui. Ši meno institucija pripažinta viena svarbiausių ir lankomiausių Europoje. Nuo 1992 m. joje apsilankė daugiau nei du milijonai lankytojų. Parodos atidarymo metu bus pristatytas specialiai šiai progai išleistas Ž. Kempino darbų katalogas.

Neseniai paaiškėjo, kad kitąmet vyksiančioje 53-iojoje Venecijos (Italija) bienalėje Lietuvos šiuolaikiniam menui atstovaus pasaulyje pripažintas menininkas Žilvinas Kempinas. Jis pristatys instaliaciją „Tūba“. Iš Plungės kilęs ir šiuo metu Niujorke gyvenantis menininkas surengė ne vieną parodą JAV ir Europoje. Tačiau gimtasis kraštas nepradingo iš Ž.Kempino akiračio. Retsykiais jis užsuka ir čia su naujomis idėjomis bei darbais. Ž. Kempinas (LŽ nuotr.

Kitais metais vyksiančioje 53-ojoje Venecijos bienalėje Lietuvos šiuolaikiniam menui atstovaus pasaulyje jau pripažintas menininkas Žilvinas Kempinas, pristatysiantis instaliaciją „Tūba“. Iš keturių pateiktų šį projektą atrinko LR Kultūros ministerijos ekspertų komisija, sudaryta iš įvairių sričių nepriklausomų šiuolaikinio meno profesionalų, kritikų, kuratorių ir menininkų. Projektui įgyvendinti numatoma skirti 500 tūkst. litų.

Ką galima papasakoti apie Šiuolaikinio meno centro, siekiančio simbolizuoti progresą, 15-ąjį gimtadienį? Kad tai buvo būtent „gimtadienis“, o ne „jubiliejus“. Vyravo ne iškilminga, o tiesiog džiugi nuotaika. Ant ŠMC stogo trankiai grojo „Inculto“ – taip apie šventę buvo pranešta visam Vilniaus senamiesčiui. Atidaryta kukli paroda „ŠMC – 15 metų“ ir pristatyta knyga tokiu pačiu pavadinimu, sudaryta iš archyvinės medžiagos – institucijos istorijos albumas.

Šiuolaikinio meno centras kviečia visus penkiolikos metų jubiliejaus šventę, knygos ir parodos ŠMC – 15 metų pristatymą, ir Žilvino Kempino bei Deimanto Narkevičiaus parodų atidarymus.