žiedadulkės

Balandžio 8-os dienos vakare Pakruojo rajono gyventoja atėjusi prie automobilio nustebo – jo paviršius buvo padengtas dulkėmis.  „Šiandien visi paviršiai lauke tokie“, – teigė Aldona iš Pakruojo rajono. Socialinio tinklo „Facebook“ „Orų ir klimato Lietuvoje“ puslapyje teigiama, kad tai – žiedadulkės ir (ar) Sacharos dulkės. „Actininkai jau pradėjo pilstyti actą ant asfalto.

Į pajūrį nuvykę žmonės stebisi – pageltonavo Baltijos jūros ir Kuršių marių bangos. Nors gali atrodyti, kad vanduo užterštas, dėl tokių vandens spalvos pokyčių kalta visai ne tarša, o ant vandens nusėdusios žiedadulkės. Kuršių nerijos nacionalinis parkas socialiniuose tinkluose pasidalino pageltusio vandens nuotrauka ir paaiškino, kodėl taip įvyksta.

Maždaug penki iš šimto Lietuvos gyventojų nelaukia pavasario, nes jam atėjus, neišvengiamai susiduria su žiedadulkių sukelta alergija. Nors už lango tikro pavasario dar nedaug, žiedadulkių ore jau yra, tad turintys polinkį alergijai gali pradėti jausti jų sukeliamus simptomus: čiaudulį, užsikimšusią nosį, gerklės perštėjimą, ašarojančias akis ir kitus.

Įsibėgėjęs žiedadulkių sezonas – pats darbymetis alergologams. Specialistai sako: alergiškų žmonių vis daugėja, o iš viso šalyje jų galėtų būti apie trečdalis. Dalis žmonių nelaukia ir ginasi nuo alerginių reakcijų kaip išmano: nešioja kaukes, geria nereceptinius vaistus ar bando valyti orą namuose. Nors ir privalomo kaukių devėjimo nebėra, ir orai atšilo, vilnietis Aistis lauke užsideda veido kaukę. Kitaip užeis sloga, mat vaikinas alergiškas žiedadulkėms.

Pavasaris – ne visiems tas laikas, kai galima įkvėpti daugiau gaivaus oro į plaučius. Daug žmonių būtent dabar, sušilus orams ir pradėjus žydėti pirmiesiems žiedams, skundžiasi padidėjusia alergine reakcija. Medikai sako, kad ir kaip atsibodusios kaukės, tokiems žmonėms vaikščiojant parkuose nederėtų jų pamiršti, nes būtent artimiausiomis savaitėmis ar net dienomis pradės intensyviai žydėti beržai, kurie ir sukelia alergines reakcijas.

Prasideda žiedadulkių sezonas, priversdamas milijonus žmonių griebtis priešalerginių vaistų. Nors medžių ir žolių žiedadulkės yra pagrindinė sezoninių alergijų priežastis, kurios sodo gėlės gali dar labiau pabloginti situaciją? Sodai, pilni žydinčių gėlių, signalizuoja apie pavasarį, tačiau tai gali būti nemalonus laikas sergantiems šienlige. Nors žolių, medžių žiedadulkės labiausiai alergizuoja pasirodo, kad kai populiarios gėlės taip pat gali pabloginti alergijos simptomus.

Naujas tyrimas parodė, kad didžiosios vasaros vakarų gadintojos, žiedadulkės, taip pat gali padėti plisti virusams, pavyzdžiui, SARS-CoV-2. Kaip pranešama moksliniame žurnale „Physics of Fluids“, skysčių dinamikos ekspertų duetas iš Nikosijos universiteto Kipre išnagrinėjo įvairius modelius, kad suprastų, kaip medžių žiedadulkės gali paveikti RNR virusų, tokių kaip koronavirusą sukeliančio SARS-CoV-2, plitimą.

Pastarosiomis savaitėmis atšilus orams, padaugėjo žiedadulkių, todėl daugiau žmonių kenčia nuo šienligės. Taigi, į kokius požymius ir simptomus reikia atkreipti dėmesį? Dėl didelio žiedadulkių kiekio ore pablogėja savijauta sergantiems šienlige, kai sustiprėja alergija žiedadulkėms, o šiltu, drėgnu ar vėjuotu oru darosi tik blogiau. Kai ore tiek daug žiedadulkių ir kenčiate nuo šienligės, atrodo, jog jokios išeities nėra, rašo dailystar.co.uk.

Kamuoja čiaudulys, kosulys, peršti akis, – šiomis dienomis pajutę tokius simptomus kai kurie tautiečiai galvoja, ar tik nereikia pasidaryti koronaviruso testo. Tačiau šalia kovido, jau prasidėjo žiedadulkių metas, laukia pats pikas, todėl šienlige sergantiems žmonėms jau dabar tenka apsišarvuoti kantrybe ir pulti į kovą su žiedadulkėmis.

Atsižvelgęs į Personalinėje alergijos simptomų prognozavimo sistemoje skelbiamą informaciją apie alergizuojančių žiedadulkių koncentraciją ir keliamą riziką sveikatai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras nori atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad birželio mėnesį žydinčios žolės gali sukelti alergiją žiedadulkėms jautriems asmenims. Sausi ir saulėti orai skatina žiedadulkių sklidimą. Lietus gali nuplauti ore sklandančias žiedadulkes, tokiu būdu sumažindamas jų koncentraciją.

Jei dėl koronaviruso viešumoje privaloma kaukė ant veido kam pabodo ar vargina, atskleisime dar vieną jos privalumą: burną ir lūpas dengianti kaukė padeda išvengti alergijos nuo žiedadulkių, kurių su kiekviena diena vis daugyn. Beje, alergologai sako, kad suaktyvėjus žiedadulkėms, ypač beržų, pirmieji alergijos požymiai gali priminti ir grėsmingo viruso siptomus.

Nuo ankstyvo pavasario, o šiemet net nuo sausio mėnesio, iki pat rudens žydint įvairiems augalams susiduriame su dideliu aeroalergenų rinkiniu, kuriame yra įvairių augalų žiedadulkių ir grybų sporų. Nuo šios savaitės, kai visoje Lietuvoje pražydo beržai, prasideda ypač sudėtingas laikas žiedadulkėms jautriems žmonėms. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (Biuras) praneša, ką turime žinoti apie sezonines alergijas ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Nors už lango viduržiemis šalyje fiksuojamas neįprastai didelis kiekis žiedadulkių. Šiltas sausis privertė ankščiau nubusti gamtą ir, anot mokslininkų, tokio žiedadulkių kiekio sausio mėnesį nebūta jau kelis dešimtmečius. Žiedadulkėms alergiški žmonės dėl nepakeliamos slogos ar čiaudulio kaip niekad anksti pradėjo varstyti gydytojų duris negalėdami patikėti, kad jaučiami simptomai ne koks peršalimas, o alergijos sezono pradžia. Šiais metais pavasaris atėjo neįtikėtinai anksti.

Mūsų šalyje šiuo metu žydi pelynas ir kietis. Iš Pietų Europos atpučiama nemažai ambrozijos žiedadulkių. Todėl Alergologijos centre pacientų eilės nenutrūksta ir rugsėjį. Štai kaip ir Olandijoje gyvenanti Monika, kuriai prieš porą savaičių netikėtai išbėrė rankas. Ji įtaria, kad dėl to kaltas kontaktas su cheminėmis medžiagomis. Tiriantis paaiškėja, kad merginą kamuoja ir alergija nuo kiečio: „Aš vaikystėje esu tyrusis. Žinau, kad žiedadulkėms, pūkinėms pagalvėms ir šienui. Viskas.

Dažnai alergijos simptomai pasirodo ne tik pavasarį ar vasarą, jie gali užklupti netikėtai – net ir tada, jeigu žmogus iki tol nebuvo niekam alergiškas. Kaip teigia „Kardiolitos“ gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Tomas Slomskis, alergijos simptomų yra įvairių, tačiau patys dažniausi yra šie: čiaudulys, nosies užgulimas, skaidraus sekreto tekėjimas, nosies ir/arba akių niežulys, bėrimai odoje, odos niežėjimas, dusulys, arba kosulys.

Žiedadulkių sezonas dėl klimato kaitos prasideda vis anksčiau, o jų kiekis ore kiekvieną pavasarį didėja. Tačiau kaip anksti beprasidėtų sezonas ir kiek žiedadulkių vėjai beatneštų, mes patys galime pagerinti savo gyvenimo kokybę, kad kelis artimiausius mėnesius pavasarinė alergija kamuotų kuo mažiau. Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad laiku pasitarę su gydytoju pavasarinę alergiją ištversite lengviau.

Įsibėgėjus pavasariui dažną ima kamuoti varvanti nosis, ašarojančios akys, kosulys – simptomai, trukdantys mėgautis šiltėjančiu oru, o sunkiausia tai iškęsti vaikams. Alergijos žiedadulkėms – būtent dėl to, pasak Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojos alergologės prof. Odilijos Rudzevičienės, šiuo metu gydymo įstaigoje prasideda vaikų antplūdis. „Jau dabar kreipiasi nemažai pacientų, kurie yra jautrūs ir alergiški medžių žiedadulkėms.

Prasidedant žiedadulkių sezonui, pasitaiko vis daugiau alerginių ligų atvejų, o žinios, kaip suteikti pirmąją pagalbą anafilaksinio šoko ištiktam žmogui, gali išgelbėti gyvybę. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pateikia rekomendacijas, ką daryti anafilaksijos atveju.

Oru plintančios žiedadulkės – svarbus išorinis aeroalergenas, kuris jautriems asmenims sukelia alerginio rinito požymius. Tai susiję su žiedadulkėse esančių baltymų struktūra ir netipiška žmogaus organizmo reakcija į įvairius žiedadulkėse esančius baltymus. Lietuvoje žiedadulkių kiekį ore nuolat stebi ir analizuoja mokslo ir oro alergeninės situacijos pateikimo tikslais Šiaulių universiteto aerobiologai.

Vietiniams augalams dar nepradėjus žydėti, specialistai perspėja apie intensyvią alksnio žiedadulkių pernašą iš Prancūzijos, Austrijos Vokietijos, Lenkijos ir kitų piečiau Lietuvos esančių šalių. Šiaulių universiteto aerobiologų stebėjimai rodo, kad Lietuvą pasiekiančių žiedadulkių koncentracija ore nepastovi, atskiromis valandomis aukšta, todėl jautrūs asmenys gali jausti alergijos simptomus. „Alerginės ligos riboja kasdienę žmogaus veiklą ir blogina gyvenimo kokybę.

Alergijos įvairioms medžių žiedadulkėms, dulkėms ar gyvūnams apsunkina daugelio kasdienybę. Šiuo metu Europoje žiedadulkėms alergiški 25-30% žmonių, tai didelis skaičius. Situaciją nuolat blogina ir klimato kaita. Žiedadulkių alergija taip pat gali išvystyti astmą. Apskaičiuota, kad iki 2025 metų 50 % žmonių kentės nuo įvairių alergijų. 10 mln europiečių, jaunesnių, nei 45 metų serga astmą, šios ligos gydymas Europai kainuoja 17,7 milijardų eurų per metus.

Staiga šoktelėjęs termometro stulpelis ir sprogstantys augalų pumpurai – ne vieninteliai pavasario pranašai. Šiltojo sezono pradžią neretam žymi ir netikėtai užklupusi alergija arba šienligė, kurią sukelia iš augalų pabirusios žiedadulkės. Žiedadulkių sukelta alergija ne tik apriboja kasdienę žmogaus veiklą, blogina gyvenimo kokybę, bet ir dėl gydimo išlaidų bei nedarbingumo smarkiai kerta per kišenę.

Tikriausiai nesuklysime pasakę, kad pavasario laukiame visi. Šiltėjantys orai, bundanti gamta, besiplečianti spalvų paletė lauke išties džiugina. Tačiau šalia visų teigiamų pavasario aspektų pasitaiko ir tokių, kurie kelia diskomfortą ir šiek tiek pavasarinį džiaugsmą apkartina. Kokie pavojai akims tyko šiuo nuostabiu metų laiku? Kaip vieną kertinių pavojų reikia išskirti žiedadulkes.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, jog pradėti žiedadulkių sklaidos stebėjimai, kuriuos vykdo Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros mokslininkų ir tyrėjų grupė. Ore jau fiksuojamos alksnio ir lazdyno žiedadulkės. Klimato kaita lemia ilgesnį augalų žydėjimo laiką bei didesnį žiedadulkių kiekį ore. Lazdynas ir alksnis yra vieni iš pirmųjų pavasarį žydinčių sumedėjusių augalų, kurie žiedadulkes barsto kovo–balandžio mėn.

Susiruošėt žibučių, o esat alergiški? Medikai turi prastų žinių – šiomis dienimis ypač daugėja besiskundžiančiųjų alergijomis, mat pradėjo žydėti lazdynai. Alergiški jų žiedadulkėms turėtų likti namuose arba gamtoje būti kuo mažiau. Nebent į mišką išsiruoštumėte atvėsus arba lyjant. O štai dar po kelių savaičių ir iš viso reikės pasisaugoti, mat ims žydėti beržai, pasak medikų, jie alergikams pridaro daugiausiai bėdų.

Pavasaris ir vasara yra visų laukiamas laikotarpis, tačiau kai kuriems jis atneša ir negandų. Būtent šiltuoju metų laiku pradeda žydėti įvairūs medžiai, žolės. Vieni džiaugiasi šiuo reiškiniu, dėl gamtos prabudimo po žiemos, o kiti susiduria su įvairiomis alerginėmis reakcijomis, kurios laikui bėgant gali tik stiprėti, nes, dėl klimato atšilimo, žiedadulkių tik daugėja. Ypač miestuose. Dabar Lietuvoje žydi pievos.

Apie penktadalis pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairių alergijų, o pavasarį ir vasarą žydint augalams alergiškų pacientų skaičius dar labiau išauga. Pasak medikų, patekusios į kvėpavimo takus ir akis žiedadulkės gali sukelti net labai sunkų uždegimą, dėl kurio žmogus gali nejausti skonio ir net prarasti uoslę. Klaidingai manoma, kad užtenka pakentėti, kol pražydės alergiją sukeliantis augalas ir viskas pasibaigs. Deja, bet alergijos sukelti padariniai išlieka ilgam.

Įpusėjus pavasariui žmones vis dažniau vargina varvanti nosis, ašarojančios akys ir stiprus kosulys – kai kurie jų virsta namų įkaitais, kadangi žengti į gatvę neįmanoma dėl itin sunkių alergijos žiedadulkėms simptomų. Medikų teigimu, dėl alergijos kasmet kenčia vis daugiau žmonių, jos simptomai darosi sunkesni ir ateityje tik stiprės, tad Europos alergologijos akademija gegužės mėnesį paskelbė slogos ir imunoterapijos mėnesiu.

Kuo toliau, tuo daugiau žmonių skundžiasi pasikartojančiais bėrimais, niežuliu, sutrikusiu miegu bei virškinamojo trakto darbu, kvėpavimo takų pažeidimais ir net kraujotakos sutrikimais. Ir čia kalbame ne apie sunkias nepagydomas ligas, o į iš pažiūros nekaltai atrodančią alergiją. Apie tai specialiai „Valstiečių laikraščiui“ sutiko pakalbėti gydytojas alergologas Konstantinas Daumantas.

Atėjus pavasariui, daug problemų vaikams ir jų tėvams sukelia sezoninės pavasario alergijos: tokie įkyrūs jų simptomai kaip bėganti nosis, perštinčios akys ir gerklė, čiaudėjimas ir kosėjimas mažina buvimo gryname ore teikiamą džiaugsmą. Šeimos gydytoja Aušra Urbutienė ramina tėvus: pasak jos, net jei vaikui pasireiškia sezoninė alergija, jis gali sumažinti jos simptomus ir sėkmingai leisti laiką lauke. „Dažniausia pavasario alergijų priežastis – žiedadulkės.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Šis savaitgalis greičiausiai paskutinis, kai žiedadulkėms alergiški žmonės gali ramiai pasidžiaugti gamta, sako Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros vedėja prof. Ingrida Šaulienė. „Noriu priminti, kad žmonės, ypač tie, kurie turi vaikų, nesineštų namo ir nežydinčių beržo šakučių. Didelė beržo žiedadulkių koncentracija gali paveikti net ir nealergiškus žmones“, – įspėja ji.

Medus, vienas seniausių pasaulyje saldiklių, pagaminamas iš naminės bitės (Apis mellifera), pirmiausia rastos Europoje, surinkto ir perdirbto nektaro. Žinomas kaip „dievų maistas“, medus jau prieš 5000 metų buvo naudojamas gydymui, vartojamas kulinarijoje kaip konservantas ir kaip medicininė medžiaga – kosmetikos bei muilo gamyboje, o iš bičių vaško buvo liejamos žvakės. Ką tik išimtas iš avilio medus yra fruktozės, gliukozės ir vandens mišinys.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Ap­lin­ko­ty­ros ka­ted­ros ve­dė­ja, pro­fe­so­rė Ing­ri­da Šau­lie­nė per­spė­ja žie­da­dul­kėms aler­giš­kus žmo­nes – šią sa­vai­tę jau ga­li­ma ti­kė­tis ber­žų žie­da­dul­kių pro­ver­žio. Ber­žų žie­da­dul­kių „tran­zi­ti­nė zo­na“ Dėl šio pa­va­sa­rio me­teo­ro­lo­gi­nių ypa­ty­bių – grei­tai be­si­kei­čian­čio oro – laz­dy­nas ir alks­nis lė­tai kau­pė ši­lu­mą, to­dėl jų žy­dė­ji­mas ne­bu­vo la­bai in­ten­sy­vus.

Vangiai įsisiūbuojant medaus prekybai, bitininkai laukė tikrosios žiemos. Jai atėjus pajudėjo ir medaus prekyba, tiesa krito kainos. Nors daugiau uždirbti nebesitiki, bitininkai praėjusį medaus sezoną vadina sėkmingu, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Bitininkams dabar – pats darbymetis, tiesa, ne prie avilių kopinėjant medų, o ruošiantis naujam sezonui. Atnaujinami ar kalami nauji rėmeliai, kurie vėliau bus dedami į avilius, tvarkoma kita įranga.

Kalendorinis ruduo ir prasidėjęs derliaus nuėmimas turėtų žymėti ir žiedadulkių sumažėjimą ore. Tačiau stebėjimai Šiaulių universiteto žiedadulkių tyrimo stotyse rodo, kad žiedadulkių ore būna iki pat rudens vidurio. Šiauliuose, Vilniuje ir Klaipėdoje veikiančiose tyrimų stotyse gaudyklėmis oras siurbiamas tokiu pat greičiu, kaip žmogus kvėpuoja, tad mokslininkai gali įvertinti, ką įkvepia žmogus Lietuvoje. Šiaulių universiteto aerobiologė docentė dr.

Vėlyvas pavasaris – metas, kai sužydi pievos ir sodai. Deja, džiaugtis pavasario žiedais lemta ne kiekvienam. Kasmet vis daugiau žmonių kaip tik tokiu metu, užuot pajutę energijos ir jėgų antplūdį, tampa tikrų tikriausiais ligoniais. Čiaudulys, varvanti nosis, rodos, signalizuotų apie peršalimą, tačiau.

Kenčiantiems nuo pavasarinės alergijos kiekvienas pavasaris yra ne tik šaltojo ir tamsaus sezono pabaiga, bet ir mažesnio ar didesnio diskomforto, o kai kam ir rimtų negalavimų metas. Didžiausias ir dažniausias alergenas pavasarį – medžių, krūmų ir gėlių žiedadulkės. „Labiausiai su pavasariu yra susijusi šienligė, kurios dažniausi požymiai yra nosies niežėjimas, paburkimas, pasunkėjęs kvėpavimas per nosį, čiaudulys, vandeninga sloga.

Žiedadulkių kiekiai pastaruosius 6 metus vis augo, tad tai gali būti susiję su stiprėjančiais alergijos simptomais, mano Italijos mokslininkai. Genujos universiteto mokslininkai registravo žiedadulkių kiekį, žiedadulkių sezono trukmę bei žmonių jautrumą penkių tipų žiedadulkėms Bordighera regione 1981–2007 metais.