žemės savininkai

Parlamentarai nusprendė neatkurti nuosavybės teisių į žemę, ant kurios išdygę kitiems savininkams priklausantys pastatai. Seimas antradienio posėdyje po svarstymo nepritarė visam įstatymų pataisų paketui, susijusiam su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Vienas pataisas grąžino tobulinti, o kitas apskritai atmetė.

Mindaugas Laurinaitis Šiaulių miesto savivaldybė, jeigu praktika pasiteisins, parodys pavyzdį visai Lietuvai, kaip galima dirbti atsižvelgiant pirmiausia į žmogaus padėtį. Žemės savininkų, kurių sklypai apleisti arba nenaudojami, nebus skubama bausti. Pastaraisiais metais buvo praktika tokius apsileidėlius tiesiogine to žodžio prasme bausti, nustatant 4 proc. nuo žemės sklypo rinkos vertės metinį žemės mokestį.

„Žmonės bus vėl nuskriausti – jų žemė bus nacionalizuota antrą kartą“, – apie Konstitucinio Teismo sprendimą sako Žemės savininkų sąjungos atstovas Kęstutis Mozeris. Jis piktinasi, kad kompensacija bus 500 kartų mažesnė nei žemės vertė. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kad tvarka, pagal kurią valstybė atsilygina iš gyventojų miestuose išpirkdama žemę, neprieštarauja Konstitucijai.

Trečiadienio posėdyje Seime parlamentarai po pateikimo pritarė įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ ir „Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų ir tvarkos“ pataisoms, kurios numato, kad piliečiams, kelerius metus laukusiems, kol už negrąžinamą nekilnojamąjį turtą bus kompensuota vertybiniais popieriais (akcijomis) bus kompensuojama pinigais.

Ką darytumėte, jeigu užuot grąžinę pasiskolintą televizorių, jums grąžintų tik jo pultelį? Sakote, neįmanoma, bet į teismą dėl to kažin ar kreiptumėtės. O jeigu tai gerokai daugiau negu televizorius, o jus apgautų valstybė? Jeigu tai, ką ji ruošia, pasak teisininkų, gali prieštarauti ir Konstitucijai, ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijai? Tuomet bent jau dalis piliečių tikrai rastų kelią į teismą. Ir atrodo, kad mūsų šalies valdžia žūtbūt siekia, kad teismai būtų dar labiau užversti darbu.

Žemės savininkai parduodami žemę apie sandorį turės pranešti kaimynams, kad jie taip pat galėtų į ją pretenduoti. Vyriausybė įpareigojo Žemės ūkio ministeriją parengti tai numatantį įstatymų projektą. Tikimasi, kad naujoji tvarka užkirs kelią spekuliantams.

Žemės mokestį jos savininkai turi sumokėti iki šių metų lapkričio 2 dienos, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Informaciją apie mokėtiną žemės mokestį gyventojai bei įmonės, kaip ir praėjusiais metais, ras VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje, adresu http://deklaravimas.vmi.lt/, o tuos žemės savininkus, kurie dar nėra EDS vartotojais, popierinės deklaracijos pasiekia klasikiniu paštu.

Tuo metu, kai tūkstančiai savininkų laukia, kol jiems bus sugrąžinta miestuose priklausanti žemė, priemiesčiai, o neretai ir miesto valdose esantys didžiuliai žemės plotai skendi piktžolėse ir bado akis. Marijampolė – nei pirmas, nei paskutinis miestas, kuriame siūruoja per visą vasarą nešienaujami plotai. Kuo miestas didesnis, tuo tokių „niekieno žemių“ daugiau.

Didžiausias žemės ūkio savininkas Lietuvoje iki šiol nežinomas. To priežastis – vienos žemės plotas dažnai yra valdomas nuo kelių iki keliasdešimt savininkų. Įvardyti didžiausio šalies žemės savininko negalima dėl to, kad sunku nustatyti sąsajas tarp įmonių, žiniasklaidai prieš kelis metus sakęs Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius tai patvirtina ir šiandien. „Situacija yra analogiška“, - Balsas.