želdiniai

Romain Gary skvere atlikus pakartotinę, visuomenės užsakytą arboristo ekspertizę, paaiškėjo, jog medžiai neauga ant pamatų, jų šalinti nereikia. Vis dėlto, kyla klausimas, kodėl visuomenė yra įpareigota mokėti už ekspertizę, kai už procesų vykdymą yra atsakingos valstybės institucijos. Visuomenininkės, aplinkosaugininkės teigimu, dažnai institucijų darbas yra užkraunamas visuomenei atlikti.

Žmones, kurie turi nenaudojamos žemės ir neketina užsiimti žemės ūkiu, Valstybinė miškų tarnyba skatina joje įveisti mišką. Taip jie ne tik gautų asmeninės naudos, bet ir prisidėtų prie Lietuvos miškingumo didinimo. Skatindama žmones imtis šios veiklos, Valstybinė miškų tarnyba pateikia keletą pagrindinių žingsnių, nuo kurių šį kelią reiktų pradėti.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena, kokiais atvejais galima genėti ir šalinti želdinius. Be to, ir atliekant šiuos darbus nuosavame sklype ar privačioje valdoje, reikia laikytis želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo taisyklių.    „Svarbu žinoti esminę taisyklę – savivaldybės išduotas leidimas būtinas, jei norima saugotinus medžius kirsti ar saugotinus želdinius intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kokiais atvejais galima genėti ir šalinti želdinius. Be to, ir atliekant šiuos darbus nuosavame sklype ar privačioje valdoje, reikia laikytis želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo taisyklių, rašoma departamento pranešime.    „Svarbu žinoti esminę taisyklę – savivaldybės išduotas leidimas būtinas, jei norima saugotinus medžius kirsti ar saugotinus želdinius intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) įspėja gyventojus, kad genėti ar šalinti želdinius galima ne visada ir tam yra būtinas atskiras leidimas. Tad jeigu savo sklype nupjausite, pavyzdžiui, medį, vėliau už tai galite sulaukti ir baudos iki 300 eurų. AAD atstovai primena, kad galiojančios tam tikroms išimtys, draudžiama kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 dienos.

Gyventojams vis dažniau skundžiantis dėl be leidimų kertamų medžių, politikai ginčijasi, kaip pažeidėjus bausti. Socialdemokratai siūlo 20 kartų padidinti baudas už neteisėtus kirtimus, tačiau vyriausybė tam nepritaria. Valdantieji žada, kad jau nuo gegužės situacija pagerės, kai įsigalios nauji reikalavimai atsodinti sunaikintus želdinius ir savivaldybės pačios galės įvertinti kirtimais padarytą žalą.

Aplinkos ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti želdinių naikintojų ir žalotojų griežtesniam baudimui. Dėl to Ministrų kabinetas galutinai apsispręs trečiadienį, apsvarstęs atitinkamas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurias parengė Seimo nariai Linas Jonauskas ir Dovilė Šakalienės. Vyriausybė savo išvadą teiks Seimui.

Nors nuosavo sklypo privalumai daugelį gyventojų žavi privatumu ir galimybe įgyvendinti savo idėjas, visgi specialistai primena, kad ne viską savo teritorijoje galima atlikti be apribojimų. Pavyzdžiui, nupjovus medį, už tai dar galima susilaukti ir nemenkos baudos. Aplinkos ministerijos atstovė Loreta Pilkienė gyventojams primena, kad dėl Lietuvoje galiojančio Želdynų įstatymo net ir nuosavoje žemėje reikia laikytis tam tikrų reikalavimų.

Pirmadienį, Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnai netikėtai aptiko nedidelę želdinių „plantaciją“. Augalai, įtariama, lietuviškos kanapės, tarpo ne pavasario saulėje, o išnuomoto buto Klaipėdos Turgaus aikštėje spintoje. Apie 17 val. Klaipėdos policijos budėtojai gavo pranešimą, kad Turgaus aikštėje vyksta konfliktas tarp buto savininko ir nuomininko. Savininkas pageidavo, kad nuomininkas išsikraustytų, o šis konfliktavo ir nenorėjo paklusti.

Nuo šimto iki keliasdešimties tūkstančių litų. Tiek aplinkai tvarkyti ir želdiniams prižiūrėti, anot šias paslaugas teikiančių bendrovių, negaili ne tik įmonės, bet ir pavieniai gyventojai. Profesionalų teigimu, pagal klientų ir užsakymų skaičių rinka jau beveik sugrįžo į prieškrizinį lygį. Nuosavų namų savininkams yra ką veikti. Vien lietaus laistoma žolė neleidžia atsipalaiduoti.

Atšilus orams susirūpinta miesto gražinimu. Viešąsias erdves gėlėmis šiemet pradėta apsodinti anksčiau. Vis dėlto nežadama, kad Panevėžio kiemai, gatvės ir vejos atrodys puošniai – pinigų skirta panašiai kaip ir pernai. Miesto gražinimo darbai vyksta intensyviau. Žadama, kad šiemet nebereikės laukti, kaip pernai, kad viešosios erdvės pražystų gėlių žiedais ar būtų pradėta šienauti. Kita vertus, išlaidauti nenumatoma ir šiemet – pinigų bus tik šiek tiek daugiau nei 2010 metais.

Nacionalinė mokėjimo agentūra Apsodinti mišku tiek žemės ūkio paskirties, tiek apleistą ar nenaudojamą žemę tampa vis populiariau. Apie tai liudija gausėjančios pareiškėjų, siekiančių paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, gretos.