y karta

Y kartos žmonės savo vartotojišku elgesiu daro didelę įtaką mažmeninei ir nekilnojamojo turto rinkai. Tarptautinė atlyginimų svetainė „Paylab“ nusprendė įdėmiau panagrinėti tikrąją Vidurio Europoje, Baltijos šalyse ir Balkanų šalyse, kur valdo didžiausias svetaines apie atlyginimus, dirbančių Y kartos žmonių perkamąją galią. Po 1980 m. gimę žmonės tapo strategine tiksline grupe daugeliui rinkodaros įmonių, turinčių stambių klientų.

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia vartotojų auditorija. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Z kartos atstovai yra pernelyg toli nuo su būstu susijusių sprendimų priėmimo – jie dar lanko mokyklą. Tačiau iš tiesų Z karta jau netrukus lips ant kulnų vadinamajai tūkstantmečio (Y) kartai.

Sulėtėjęs ekonomikos augimas, geopolitiniai iššūkiai ir finansinis netikrumas lėmė, kad korupcijos mąstai Lietuvoje nemažėja, o įmonių vadovai įžvelgia išaugusias grėsmes verslo konkurencingumui. Tai atskleidė kasmetinis profesinių paslaugų bendrovės „EY“ korupcijos ir sukčiavimo tyrimas. Net 59 proc. apklaustųjų įmonių vadovų Lietuvoje nurodė, jog lėtesnis nei tikėtasi ekonomikos augimas tapo iššūkiu verslui, 2015 metais taip teigusių respondentų buvo 43 proc.

Tenka girdėti įvairių teorijų, teigiančių, kad žmogaus gyvenime periodiškai turi įvykti reikšmingas pokytis. Tai gali būti pasikeitusi šeimyninė padėtis, nauja gyvenamoji vieta ar naujas laisvalaikio užsiėmimas. Tai gali būti ir kitas darbas arba pareigos. Galima rasti daugybę privalumų, kodėl sveika keisti darbą kas kelerius metus. Lygiai taip pat nemažai privalumų turi ir ilgametis darbas vienoje pozicijoje ar įmonėje.

2020 metais trečdalis visų dirbančiųjų pasaulyje bus „milenialų“ kartos (kartos Y – gimusiųjų 1980-2000) atstovai – tų, kurių gyvenimas neatsiejamai susijęs su skaitmeninėmis technologijomis. Faktoriai, skiriantys taip vadinamą „Y kartą“ nuo likusiųjų, gali tapti kertiniais pasaulio ekonomikos vystymuisi, teigiama „Manpower Group“ ataskaitoje. Skirtingai vyraujantiems stereotipams, „Y karta“ yra pasiruošusi dirbti daugiau ir aršiau už kitas, tikina ekspertai.

Personalo valdymo specialistai pastebi, kad vis didesnę dalį rinkos užima nauja darbo jėgos karta Y. Nors dar neseniai „ygrekai” buvo vasaros praktikantai, studentai arba tik pirmuosius karjeros žingsnius žengiantys darbuotojai, tačiau šiandien jie keičia įmonės ir darbuotojo santykį. Y karta apibūdinama kaip turinti aukštus standartus, siekianti nuolatos tobulėti, norinti pripažinimo ir įdomių užduočių. Šalia visų savirealizacijos aspektų labai svarbią dalį užima ir pinigai.

Jie nelinkę laukti ir viską nori gauti čia ir dabar. Pinigai jiems reikalingi, kad galėtų įgyvendinti savo norus ir tikslus, o ne tam, kad juos kaupdami jaustųsi saugiai. Tai Y kartos jaunuoliai, kurių sprendimai dažnai kelia galvos skausmą X kartai priskiriamiems jų tėvams. Tačiau tai nereiškia, kad tie sprendimai blogi. Jie tiesiog kitokie.

Remiantis amerikiečių sociologų William Strausso ir Neil Howe‘o kartų teorija, kas 20 metų užauga nauja išskirtiniais požymiais pasižyminti žmonijos karta. Kiekvienos jų pasaulėžiūrą ir asmenines savybes daugiausia nulemia istorinis laikmetis, tuometinė politinė ir kultūrinė situacija, socialinės galimybės, technologijų proveržis. Išplito idėja, jog tam tikro amžiaus žmones vienija panašūs įsitikinimai, požiūris ir elgesys, kadangi visi jie iki pilnametystės auga tuo pačiu laikotarpiu.

Natūralūs darbo metodų pokyčiai vis ilgina karjeros trukmę. Įsitraukę į darbinę veiklą, vadinamosios „Y kartos“ atstovai (gimusieji 1980–1995 metais) įpranta būti nuolat prisijungę prie elektroninių kanalų. Todėl, palyginti su vyresniąja karta, ateityje darbuotojai bus geriau informuoti ir gebės greičiau reaguoti į pokyčius, nepriklausomai nuo laiko ir vietos. Vis dėlto nuolatinis informacijos perdavimas tikruoju laiku gali kone sukelti priklausomybę.