wolfgangas schaeuble

Graikijos kreditoriai – euro zona ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – pasiekė „bendrą poziciją“ dėl Graikijos, kuri leis grįžti į Atėnus ir įveikti aklavietę dėl finansinės pagalbos šiai šaliai, pirmadienį pranešė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble.

 Ispanijai ir Portugalijai nesugebėjus suvaldyti savo biudžeto deficito, Europos Sąjunga (ES) turėtų sustabdyti struktūrinių fondų paramą šioms šalims, rašoma Europos Komisijos (EK) laiške, su kuriuo pavyko susipažinti agentūrai AFP. Šį mėnesį euro zonos finansų ministrai biudžeto deficito taisyklių nesilaikančioms Ispanijai ir Portugalijai sutarė skirti precedento neturinčias sankcijas.

Europiečiai turės gerokai pasistengti, kad išvestų Europos Sąjungą iš slogios atmosferos po ketvirtadienį Britanijoje įvyksiančio referendumo dėl tolesnės narystės Bendrijoje, kai visuomenė yra nusistačiusi prieš didesnę integraciją, o Berlynas ir Paryžius nesutaria, kokiu keliu reikės pasukti.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble siūlo visose Europos Sąjungos šalyse įvesti degalų mokestį, kuris padėtų padengti pabėgėlių krizės išlaidas, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė EUobserver. „Jeigu lėšų nacionaliniuose biudžetuose ir Europos biudžete neužtenka, tada susitarkime, pavyzdžiui, apmokestinti kiekvieną litrą degalų tam tikra suma “, – sakė jis interviu laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“, kuris buvo paskelbtas šeštadienį.

Įtakingas Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble trečiadienį pareiškė šalies įstatymų leidėjams, kad būtų „neatsakinga“ nepatvirtinti trečiojo finansinės pagalbos paketo prasiskolinusiai Graikijai. „Nėra jokių garantijų, kad visa tai veiks, – visada gali kilti abejonių“, – ministras sakė įstatymų leidėjams, kai parlamento žemuosiuose rūmuose prasidėjo debatai dėl naujausios 86 mlrd. eurų vertės programos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkal sekmadienį dar kartą atmetė galimybę nubraukti dalį didžiulės Graikijos skolų naštos, bet sakė, kad Berlynas yra atviras lanksčiam jų grąžinimo planui.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį atvykdama į euro zonos viršūnių susitikimą, kuriame bus stengiamasi išspręsti nuomonių skirtumus dėl to, kaip išlaikyti Graikiją euro zonoje, perspėjo, kad susitarimas dėl finansinės pagalbos Graikijai nebus pasiektas „bet kokia kaina“. „Nebus susitarimo bet kokia kaina“, – Briuselyje žurnalistams sakė A.Merkel, pasiskundusi dėl pasitikėjimo Atėnais praradimo ir perspėjusi dėl laukiančių „sunkių derybų“. Graikijos premjeras Aleksis Cipras, atvy...

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) atmetė pareiškimą, kad Vokietija turėtų imtis iniciatyvos sprendžiant Graikijos skolų krizę, kadangi jo šaliai taip pat buvo nurašytos skolos praeityje. Daugiau nei pusė Vokietijos skolos sumos buvo nurašyta 1953 metais, ir šis žingsnis padėjo šaliai po Antrojo pasaulinio karo nuosmukio grįžti į ekonominio augimo vėžes. Tuomet Graikija buvo viena šalių, kurios pritarė Vokietijos skolos nurašymui.

 Graikijos vyriausybės nauji pasiūlymai Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skolintojams suteikia „galimybę“ pasiekti susitarimą dėl skolos naštos sumažinimo šią savaitę, pirmadienį pareiškė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas).  Atėnų planai yra „sveikintinas žingsnis“ ir „galimybę pasiekti tą susitarimą vėliau šią savaitę, ir mes to sieksime“, – J.Dijsselbloemas sakė žurnalistams po euro zonos finansų ministrų susitikimo Briuselyje.

 Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Graikija pradeda derybas su euro zonos partnerėmis dėl naujų milžiniškos gelbėjimo programos sąlygų. Vokietija perspėja – Graikijos vyriausybės pastangos gresia pasitraukimu iš euro zonos ir nežinia. Kitos euro zonos narės ragina siekti kompromiso. Dar prieš euro zonos finansų ministrams atvykstant į Briuselį, perspėjimų Atėnams netruko.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį sulaukė kritikos po to, kai vienas savaitraštis paskelbė, jog ji yra pasiruošusi leisti Graikijai pasitraukti iš euro zonos, jeigu pirmalaikius rinkimus toje šalyje laimės ultrakairioji partija.

Jungtinės Valstijos sąmoningai neskubino sankcijų įvedimo Rusijai proceso, nes norėjo veikti kartu su savo sąjungininkėmis Europos Sąjungoje (ES) ir stengėsi, kad neišryškėtų nesutarimai šiuo klausimu Bendrijos viduje, sako analitikai. Vašingtonas pirmadienį paskelbė apie virtinę naujų sankcijų dar septyniems asmenims iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, bei 17-ai bendrovių, daugumą kurių kontroliuoja įtakingi Kremliaus šeimininko sąjungininkai.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį susitiks su vyriausybės vadovybe, kad apsvarstytų Rusijos ekonominius ryšius su Ukraina, taip pat energetikos problemas, sakė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas, bet smulkiau to nekomentavo. Valstybės kontroliuojamas gamtinių dujų koncernas „Gazprom“ nurodo, kad Ukraina laiku, iki vidurnakčio pirmadienį, nesumokėjo dujų sąskaitos už kovo mėnesį ir jau yra skolinga Rusijai 2,2 mlrd. dolerių.

Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) iškvietė Vokietijos ambasadorių dėl pastabų, kuriomis Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) prilygino Rusijos veiksmus Kryme nacių Vokietijos veiksmams, pranešė URM ketvirtadienį. „Mes laikome tokius pseudoistorinius vokiečių ministro nukrypimus provokuojančiais, - sakoma Rusijos URM pranešime.

 Eglė Merkytė, Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams nepavyko susitarti dėl bendrų bankų gaivinimo ir pertvarkymo taisyklių, kurios būtų taikomos žlungantiems bankams gelbėti. Bendrijai pirmininkaujantys airiai kitą savaitę rengia šiam klausimui skirtą papildomą ministrų susitikimą ir viliasi, kad pavyks išspręsti nesutarimus tarp šalių.

Vokietija plečia holokaustą išgyvenusių asmenų, kurie gali pretenduoti į kompensacijas, ratą. Atitinkamą susitarimą ketvirtadienį Berlyne pasirašė VFR finansų ministras Wolfgangas Schaeuble ir Julius Bermanas, kuris vadovauja organizacijai „Claims Conference“, vedančiai derybas dėl kompensacijų ir turto grąžinimo žydams, nukentėjusiems nuo nacistų persekiojimo. Dokumente numatomos vienkartinės išmokos po 2,5 tūkstančio eurų maždaug 80 tūkstančių žmonių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį netiesiogiai atmetė žiniasklaidos pranešimus, kad Vokietija ketina gelbėti Graikiją nuo bankroto, ir pažymėjo, kad gali pažadėti tik tai, jog nebus jokių nekontroliuojamų procesų. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble praėjusią savaitę sakė, kad Graikijos bankroto jis nesitiki.

JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pirmadienį pabrėžė, kad, norint įveikti skolų krizę, būtina bendradarbiauti, ir pažadėjo tai daryti, tačiau konkrečių veiksmų, kurių Europa ir JAV imsis ateinančiais mėnesiais, neįvardino, informuoja AP. T. Geithneris pirmadienį Vokietijoje susitiko su W. Schaeuble, o vėliau su Europos centrinio banko (ECB) vadovu Mario Draghi.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble mano, kad daugiau nuolaidų Graikija nebesulauks ir visas pastangas turėtų sutelkti reformų įgyvendinimui, informuoja AP. Graikijos valdžios atstovai prašė suteikti daugiau laiko reformų įgyvendinimui, tačiau kreditorių kantrybė senka. Jeigu rugsėjį turinti pasirodyti inspektorių ataskaita bus neigiama, Graikija gali išvis nebesulaukti paskolų ir bankrutuoti. „Pagalbos programa jau ir taip yra labai nuolaidi.

Užduotis, kurios laukia naujojo graikų premjero Antonio Samaro, Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pavadino herakliškomis. Anot Vokietijos ministro, graikų vyriausybė privalo paaiškinti tautiečiams, ko jų šaliai reikia iš tikrųjų. Per interviu prancūzų dienraščiui „Le Figaro“ W. Schaeuble buvo paklaustas, ar jis tiki Graikijos premjero A. Samaro sugebėjimais padaryti tai, kas būtina, kad šalies nesukrėstų dar daugiau ekonominių ir finansinių neramumų rugsėjį.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble teigia, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos gali būti išvengiamas, tačiau tai priklauso nuo pačių Atėnų įsipareigojimų vykdymo. Vykstant diskusijoms Vokietijoje ir kitose valstybėse apie galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, paklaustas, ar tai gali būti išvengiama, W. Schaeuble atsakė: „Žinoma! Tai ir buvo mūsų tikslas, kai mes nusprendėme padėti Graikijai.

Dėl euro zonos kilusi suirutė finansų rinkose gali tęstis dar 12–24 mėnesius, mano Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Jis yra įsitikinęs, kad Prancūzija ratifikuos naująją Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės sutartį, nes joje bus ir augimo skatinimo strategija. "Kiek tai susiję su pasitikėjimo euro zona krize, per 12–24 mėnesius padėtis finansų rinkose turėtų nurimti", – radijo stočiai "Europe 1" penktadienį sakė W. Schaeuble.

Ispanijos ir Vokietijos finansų ministrai pasisako už taupymą ir mano, kad jis nėra nesuderinamas su augimu, rašo "telegraph.co.uk". Pirmadienį Ispanijoje surengtoje Ekonomikos forumo spaudos konferencijoje Ispanijos finansų ministras Luisas de Guindosas sakė, kad taupymo priemonės Ispanijoje nėra nesuderinamos su priemonėmis, padedančiomis skatinti ekonomikos augimą. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble jam, žinoma, pritarė ir teigė, kad Ispanija eina teisingu keliu.

Vokietija nori, kad būtų paskirti ekspertai, kurie prižiūrėtų Europos Sąjungos (ES) valstybių viešąsias išlaidas ir ateityje apsaugotų nuo panašių į Graikijos atvejų, informuoja AFP. Dienraščio „Spiegel“ straipsnyje cituojamas Finansų ministerijos vidaus dokumentas, iš kurio galima spręsti, kad finansų ministras Wolfgangas Schaeuble siūlo tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu įsteigti nepriklausomas ekspertų komisijas.

Vokietijos vyriausybė sutinka nusileisti kitų euro zonos šalių reikalavimams padidinti Europos Sąjungos nuolatinio stabilizavimo mechanizmo (ESM) kapitalą, rašo žurnalas „Spiegel“. Žurnalo teigimu, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble nusileis kitų euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reikalavimams ir nebeblokuos pastangų didinti ESM kapitalą.

Euro grupės pirmininkas Jeanas Claude Junckeris ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble savo pareiškimais leido suprasti, kad Graikijai gali prireikti ir trečio paskolų paketo, rašo „EUobserver“. Pirmadienį dėl antrosios finansinės paramos programos balsuos Vokietijos parlamentas.

Graikijos pažadai imtis griežtų taupymo priemonių nebėra pakankami, nes šalis sulaužė daug tokių duotų pažadų ir dabar, atsidūrusi „bedugnėje duobėje“, privalo imtis kardinalių sprendimų, teigia Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Griežtame interviu laikraščiui „Welt am Sonntag“ ministras taip pat teigė, kad tik nuo pačios Graikijos priklauso, ar ji išliks euro zonos nare, dėdama pastangas atkurti savo konkurencingumą. „Mums Graikijos pažadų jau nepakanka, – sakė W. Schaeuble.

Vokietijoje prasidėjo kandidato, galinčio pakeisti atsistatydinusį prezidentą Horstą Koehlerį, paieškos. Kanclerė Angela Merkel į prezidento postą siūlo darbo ministrę Ursulą von der Leyen, skelbia Vokietijos žiniasklaida. Tarp galimų kandidatų yra minimi ir dabartinis finansų ministras Wolfgangas Schaueble ir Norbertas Lammertas, kuris dabar eina Bundestago prezidento pareigas.