wojciechas jaruzelskis

Vienas buvo elektrikas, kuris didžiavosi savo darbininkiškomis šaknimis. Kitas – intelektualas, rašęs apie laisvės prigimtį. Nors abu labai skirtingi, Lechas Walesa (Lechas Valensa) ir Adamas Michnikas tapo Lenkijos demokratinio judėjimo didvyriais. Praėjus ketvirčiui šimtmečio po istorinių rinkimų, atnešusių laisvę jų šaliai, jiedu stebisi demokratijos „stebuklu“, nors ir jaučia tam tikrą nusivylimą dabartine Lenkija.

 Velionis Lenkijos generolas Wojciechas Jaruzelskis (Voicechas Jaruzelskis), paskutinis šios šalies komunistinio režimo lyderis, penktadienį buvo palaidotas Varšuvoje, tačiau nacionalinis gedulas nebuvo paskelbtas dėl to, kad šis prieštaringai vertinamas veikėjas tebepriešina lenkus netgi po mirties. Vėžio pakirstas 90-metis W.Jaruzelskis mirė praėjusį sekmadienį, likus vos kelioms dienoms iki birželio 4-osios.

Paskutinis Lenkijos komunistinio režimo lyderis generolas Wojciechas Jaruzelskis (Voicechas Jaruzelskis) mirė sekmadienį, kai praėjus lygiai ketvirčiui šimtmečio nuo komunizmo žlugimo lenkai balsavo Europos Parlamento rinkimuose. „Tai pirmųjų 25 naujos demokratinės Lenkijos metų simbolinė pabaiga“, – politologas Erykas Mistewiczius (Erykas Mistevičius) parašė socialiniame tinkle „Twitter“, kai buvo paskelbta žinia apie W. Jaruzelskio, kuriam ateinantį mėnesį būtų sukakę 91 metai, mirtį.

Buvęs komunistinės Lenkijos vadovas generolas Wojciechas Jaruzelskis, kuris 1981 metais šalyje buvo paskelbęs karinę padėtį, atsidūrė ligoninėje. Skelbiama, kad dėl to jam gali tekti atsisakyti kelionės į Maskvą, kur gegužės 9 dieną generolas turėjo dalyvauti 65-osiose Pergalės dienos minėjimo iškilmėse. Į Maskvą W. Jaruzelskis turėjo vykti kartu su laikinuoju Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu ir Lenkijos karo veteranais.

Laikinai Lenkijos prezidento pareigas einantis Bronislawas Komorowskis pakvietė generolą Wojciechą Jaruzelskį kartu su juo vykti į gegužės 9 dieną Maskovje vyksiančias pergalės dienos 65-ųjų metinių minėjimo iškilmes. Būtent generolas W. Jaruzelskis 1981 metų gruodį Lenkijoje įvedė karinę padėtį, kurios tikslas buvo susidorojimas su „Solidarumo“ judėjimu. W. Jaruzelskį kartu vykti į Maskvą pakvietė dar Lechas Kaczynskis, kuris balandžio 10 dieną tragiškai žuvo per lėktuvo katastrofą.

Net 81 proc. lenkų mano, kad jų prezidentas Lechas Kaczynskis turi vykti į Maskvą paminėti pergalės Antrajame pasauliniame kare 65-ųjų metinių. 16 proc. lenkų, kuriuos apklausė agentūra „GfK Polonia“ teigia nenorintys, kad L. Kaczynskis Maskvoje Pergalės dieną minėtų kartu su generolu Wojciechu Jaruzelskiu, kuris 1981 metais Lenkijoje įvedė karinę padėtį. W. Jaruzelski jau priėmė Rusijos valdžios kvietimą dalyvauti iškilmėse, tuo tarpu L. Kaczynskis galutinio sprendimo dar nepriėmė. 3 proc.

Lenkijos Konstitucinis tribunolas priėmė nutarimą, kad sprendimas sumažinti pensijas generolui Wojciechui Jeruzelskiui ir kitiems karinės padėties įvedimo Lenkijoje 1981 metais iniciatoriams, prieštarauja Konstitucijai. Dabar valdžia privalės grąžinti neišmokėtas pensijas šiems buvusiems komunistinės Lenkijos lyderiams.

Lenkijos valdžia smarkiai apkarpė pensijas generolui Wojciechui Jaruzelskiui ir dar 8 praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio komunistinės vyriausybės nariams. Jei anksčiau karinę padėtį Lenkijoje įvedęs generolas galėjo mėgautis pensija, kuri siekė 8,5 tūkst. zlotų, tai dabar jis turės pasitenkinti 4,5 tūkst. zlotų. Remiantis sausio 1 dieną įsigaliojusiu taip vadinamu dekomunizacijos įstatymu, pensijos drastiškai buvo apkarpytos ir 41 tūkst. buvusių slaptosios policijos pareigūnų.

Paskutinysis komunistinės Lenkijos diktatorius generolas Wojciechas Jaruzelskis norėjo, kad sovietų kariai 1981 metais įvykdytų invaziją į jo šalį ir taip padėtų susidoroti su streikuojančiais darbininkais, rodo paviešinti valstybinio archyvo dokumentai.

Po to, kai susilaukė aršios Lenkijos kritikos, Europos Komisija pakeitė vaizdo klipo, skirto 20-osioms Berlyno sienos griuvimo metinėms paminėti, turinį. Naujoje klipo versijoje paminimas ir svarbus judėjimo „Solidarumas“ vaidmuo užbaigiant komunistinę diktatūrą. Be to, vaizdo klipe rodomas ir karinį įstatymą 1981 metais skelbiantis generolas Wojciechas Jaruzelskis bei „Solidarumo“ organizuojami protestai Varšuvoje, kuriuos jėga bando numalšinti speciali riaušių policija ZOMO.

Karinę padėtį Lenkijoje devintajame dešimtmetyje paskelbęs generolas Wojciechas Jaruzelskis antradienį davė išskirtinį interviu, kuriame pasidalijo savo nuomone apie opozicinį „Solidarumo“ judėjimą ir 1989 metais nuo vasario 6 iki balandžio 14 dienos vykusias apskritojo stalo derybas, po kurių komunistiniam režimui Lenkijoje atėjo galas.

Lenkijos paskutinysis komunistinis diktatorius generolas Wojciechas Jaruzelskis bus teisiamas už tai, kad 1981 metais įvedė karinę padėtį. Kaip rašo BBC, be W. Jaruzelskio bus teisiami dar 8 režimo pareigūnai, dalyvavę susidorojime su opoziciniu „Solidarumo“ judėjimu. Generolui W. Jaruzelskiui dabar yra 84 metai ir jis skundžiasi prasta sveikata. Generolas teigia, kad jis buvo priverstas įvesti karinį įstatymą, jog išvengtų grėsusios sovietų invazijos.

Pranešama, kad paskutinysis komunistinės Lenkijos diktatorius Wojciechas Jaruzelskis, kuris šiuo metu guli Varšuvos ligoninėje, yra labai sunkios būklės ir kenčia nuo plaučių uždegimo bei širdies problemų, skelbia „Warsaw Voice“. 84 metų buvęs Lenkijos diktatorius labiausiai išgarsėjo tuo, kad 1981 metais šalyje įvedė karinį įstatymą bei taip susidorojo su pirmuoju nepriklausomu opoziciniu judėjimu komunistinio bloko šalyse „Solidarumu“. Pats W. Jaruzelskis akylai teigia, kad tokiu savo žingsni...

Lenkijos dviejų dienų referendumą dėl šalies prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES) nulems rinkėjų aktyvumas sekmadienį, nes šeštadienį, pirmąją šio istorinio plebiscito dieną, savo nuomonės neatėjo pareikšti daugiau kaip keturi iš penkių balsuotojų. Šalies rinkimų komisijos pirmininkas Ferdynandas Rymarzas (Ferdinandas Rimažas) p er spaudos konferenciją, surengtą maždaug vidurnaktį, sakė, kad šeštadienį aktyvumas siekė 17,61 procento. Tai rodo, kad iš 29,5 mln.