vytautas kamblevičius

Prie Socialdemokratų darbo partijos frakcijos prisijungė trys buvę tvarkiečiai. Socialdemokratų darbo partijos frakcijos nariais tapo Rimas Andrikis, Vytautas Kamblevičius ir Ona Valiukevičiūtė, pranešta ketvirtadienį per Seimo posėdį. V. Kamblevičius taip pat išrinktas socialdarbiečių frakcijos seniūno pavaduotoju. Socialdemokratų darbo partijos frakcija su trimis naujais nariais didėja iki 13 atstovų. „Jie yra kairiosios centro pakraipos.

Naują politinę partiją su filosofu Arvydu Juozaičiu kuriantis buvęs „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius antradienį pranešė, kad politinė jėga vadinsis „Santalka Lietuvos gerovei – čia yra Lietuva“. „Sutarėme galutinį partijos pavadinimą, stumiamės į priekį“, – BNS sakė Seimo narys. Daugiau informacijos apie naują partiją politikai žada pateikti trečiadienį per spaudos konferenciją.

„Tvarka ir teisingumas“ nusprendė išardyti dabartinę partiją ir kurti viską iš naujo. Būsimasis politinis darinys ne tik neturės sklendžiančio erelio logotipe, bet į rinkimus turėtų žengti su nauju lyderiu ir naujomis politinėmis vertybėmis. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad žingsnis sveikintinas, bet gerokai pavėluotas. „Tvarkos ir teisingumo“ valdyba trečiadienį nutarė kurti naują politinę partiją su nauju pirmininku.

Lipdyta ir perlipdyta valdančioji koalicija vėl turi naujus partnerius – nuo R. Žemaitaičio pabėgusius ir savo frakciją įkūrusius buvusius „tvarkiečius“. Keturios frakcijos suraitė parašus po „tarpfrakciniu“ susitarimu, kuris, beje, niekuo nesiskiria nuo ankstesnių sutarčių. Naujoji frakcija su V. Kamblevičiumi priešakyje ir toliau atkakliai tvirtina postų nenorintys, tik… niekas tuo netiki.

Valdančioji koalicija antradienį ketina pradėti derybas su naująja Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“ dėl bendradarbiavimo. „Šiandien turėtų prasidėti frakcijos derybos su koalicija“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis. Anot jo, „Lietuvos gerovei“ bus siūloma pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą su valdančiosios koalicijos frakcijomis.

Per plenarinį Seimo posėdį ketvirtadienį paskelbta, kad parlamente susikūrė nauja frakcija „Lietuvos gerovei“, jos seniūnu išrinktas tvarkietis Vytautas Kamblevičius.

Besiburianti nauja Seimo frakcija sulaukė premjero kvietimo jungtis į koaliciją. Ketvirtadienį naujoji frakcija ketina paskelbti apie jos susikūrimą. Prie pabėgusių keturių tvarkiečių esą ketina prisijungti dar keturi parlamentarai. Plačiau apie situaciją koalicijoje TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbama su politologe Rima Urbonaite.

Seimo narys Vytautas Kamblevičius trečiadienį pranešė, kad besikurianti nauja parlamentinė frakcija sulaukė premjero Sauliaus Skvernelio kvietimo prisidėti prie valdančiosios koalicijos. „(Premjeras) konkrečiai pakvietė ateiti į koaliciją“, – žurnalistams po susitikimo su ministru pirmininku Vyriausybėje sakė V. Kamblevičius.

Seime antradienį atkurta tvarkiečių frakcija, tik šįkart ji vadinsis „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“. Pareiškimą apie frakcijos atkūrimą per plenarinį Seimo posėdį perskaitė pirmoji parlamento vicepirmininkė Rima Baškienė. Prieš tai ji perskaitė Seimo narės Agnės Širinskienės pareiškimą, kad ši palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją.

Seime tebevykstant deryboms dėl naujos valdančiosios koalicijos, vieno iš derybininkų – tvarkiečių – gretos ėmė eižėti. Vis dėlto frakcija nenuleidžia rankų, nes valstiečiai žada mesti jiems gelbėjimosi ratą. Svarbiausias klausimas – kas iš valstiečių papildys tvarkiečių gretas? Praėjusią savaitę Darbo partija iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nutarė atšaukti „darbietį“ Valentiną Bukauską. Pats Seimo narys prašymą išeiti iš frakcijos ketina pateikti kitą savaitę.

„Tvarka ir teisingumas“ per ketvirtadienį vykusias valdančiosios koalicijos derybas iškėlė ultimatumą – jeigu nebus grįžta prie siūlymo didinti vaiko priežiūros išmokas, jie traukiasi iš derybų. „Mes šiandien atėję iškėlėme klausimą taip: arba kalbame, arba mes iš viso nedalyvaujame šitose varžybose“, – po derybininkų susitikimo Seime žurnalistams sakė tvarkiečių frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius. „Atsitraukimo iš mūsų pusės nebebus“, – pabrėžė jis.

Seimo nariai per pirmąjį šių metų ketvirtį kanceliarinėms ir kitoms darbo reikmėms išleido per 287 tūkst. eurų. Iš viso per tris mėnesius su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms parlamentarai galėjo panaudoti po 2,8 tūkst. eurų, daugiau kaip pusė išnaudojo per 2 tūkst. eurų. Parlamentarai, kurių išlaidos siekė maksimalią 2,8 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti kaimo turizmu užsiimantiems ūkininkams gaminti naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus. Ūkio ministerija ragina iniciatyvai nepritarti. Seimo nariai „tvarkiečiai“ Remigijus Žemaitaitis ir Vytautas Kamblevičius siūlo leisti ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, kurie teikia kaimo turizmo paslaugas ir turi tradicinių amatininkų sertifikatus, per metus pagaminti ir parduoti iki 1 tūkst. litrų iki 65 laipsnių stiprumo alkoholio.

Kitą savaitę „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai Seime ruošiantis frakcijų bendradarbiavimo sutartimi papildyti valdančiosios koalicijos gretas, „tvarkiečiai“ Seime pristatė dalį valdantiesiems iškeltų reikalavimų. Tiesa, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis patikino, kad ne visi pasiūlymai numatomi įgyvendinti. Savo bendradarbiavimą valstiečiai ir „tvarkiečiai“ sutartimi įtvirtinti ketina kitą savaitę.

Lietuvoje užaugintiems vaisiams, daržovėms ir uogoms siūloma taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas parengė „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius, „valstiečiai“ Dainius Kepenis, Robertas Šarknickas ir Algimantas Kirkutis bei konservatorius Sergejus Jovaiša.

Prieš tris dešimtmečius pradėtas statyti ir dėl lėšų trūkumo ilgam apleistas nacionalinis stadionas Vilniuje per kelerius metus turėtų įgauti kūną. Vis tik numatoma, kad šioje erdvėje kursis ne tik sporto erdvė, bet ir prekybos centras, sporto muziejus, darželis ir dar daug visko. Tokius planus ilgametis architektas tiesiai šviesiai vadina absurdu ir pinigų švaistymu.

„Tvarkiečiai“ siūlo nuo spalio leisti gaminti, prekiauti ir vartoti iki 65 laipsnių stiprumo naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus kaimo turizmo sodybose. Dabar Lietuvoje draudžiama gaminti naminį alkoholį, išskyrus tik savo poreikiams skirtą iki 18 laipsnių stiprumo vyną ir sidrą bei iki 9,5 laipsnio alų. Stipresnius gėrimus galėtų gaminti (iki 1 tūkst. litrų per metus) ir vartoti registruoti ūkininkai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas.

Vangiausiai Seimo posėdžius lankantiems parlamentarams siūlomas „vaistas“ – aplankę mažiau nei 75 proc. visų balsavimų parlamentarai gautų apkarpytą atlyginimą. Vis dėlto toks „tvarkiečio“ Vytauto Kamblevičiaus pasiūlymas Seimo „pravaikštukininkų“, žinoma, visai nesužavėjo. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas V. Kamblevičius užregistravo Seimo statuto pataisą, pagal kurią Seimo nariai privalėtų dalyvauti bent 75 proc. visų Seime vykstančių balsavimų, antraip gautų mažesnį atlyginimą.

Seimas patvirtino „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narį Vytautą Kamblevičių Audito komiteto pirmininku. Jis šiame poste pakeitė Liberalų sąjūdžio frakcijos narę Jolitą Vaickienę. Sprendimas priimtas už balsavus 63, prieš – 24, susilaikius 16 Seimo narių.

Žinomi užsienio ekspertai, itin tiksliai nuspėję ankstesnių rinkimų į Europos Parlamentą (EP) rezultatus, jau pateikė ir šių rinkimų prognozę. Ji labai skiriasi nuo to, ką žada Lietuvoje atliktos apklausos, ir šiek tiek glumina mūsų krašto politikus. Garsūs akademikai Simonas Hixas ir Nickas Vivyanas iš Londono ekonomikos mokyklos bei Michaelas Marshas iš Dublino Šventosios Trejybės koledžo neseniai paskelbė prognozę, kiek ir kokių partijų atstovai pateks į EP.

Mažiausiai aukų per pirmąjį 2009 metų ketvirtį surinko opozicinė Darbo partija, prastai sekėsi ir valdančiajai Tautos prisikėlimo partijai (TPP). Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktais duomenimis, "darbiečiai" per pirmus tris 2009-ųjų mėnesius gavo 10 tūkst. litų aukų, tuo metu pernai per tą patį laikotarpį partijai suaukota keliasdešimtkart daugiau - 544 tūkst. litų.

Keturiolika pretendentų kandidatuoti prezidento rinkimuose šiuo metu renka rinkėjų parašus, kad toliau galėtų tęsti kovą dėl valstybės vadovo posto. Tačiau ne visi pretendentai linkę įvardyti savo pagalbininkus, gana nenoriai kalbama ir apie štabų vadovus bei rinkimų kampanijos finansus. Vienintelė iš BNS kalbintų pretendentų, signatarė Kazimira Prunskienė įvardijo konkrečią sumą, kiek galėtų kainuoti jos rinkimų kampanija. Ji tikisi tam surinkti iki 1 mln. litų.

Daugiausiai senosios kadencijos parlamentarų su Seimu atsisveikina iš Darbo partijos, tuo tarpu konservatorių gretose praradimų nėra. 2004 metais gavę daugiausiai vietų Seime - 39, nors ir nubyrėjus daliai narių, baigiantis kadencijai „darbiečiai“ turėjo 23 narių frakciją. Po šių Seimo rinkimų, kuriuose dalyvavo koalicijoje su Leiboristų partija, „darbiečiai“ gavo 10 vietų Seime.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Prieš ketverius metus atėję dirbti į Seimą milijonieriais save tituluoti galėjo 28 parlamentarai. Besibaigiant šio Seimo kadencijai milijonieriais vadinti jau galima per keturiasdešimt Seimo narių. Pagal trečiadienį viešai paskelbtas politikų, valstybės tarnautojų, pareigūnų turto ir pajamų deklaracijas 2007 metais Seime dirbo 43 milijonieriai. Tarp „Valstybės žiniose“ paskelbtų deklaracijų nepavyko rasti socialdemokrato Viačeslavo Škilio deklaracijos.

Partijas ar Seimo frakcijas lyg kojines keičiantys parlamentarai kartais praranda ir atmintį apie duotą garbės žodį, o dėl to gali nukentėti per kitus rinkimus, rašo trečiadienio „Respublika“. Iš vienos partijos į kitą lakstantys parlamentarai gali skaudžiai nudegti pačiu nemaloniausiu laiku – prieš pat naujo Seimo rinkimus.

Seimas suteikė netradicinei religinei bendrijai - Septintosios dienos adventistų bažnyčiai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Tokį sprendimą ypatingos skubos tvarka Seimas priėmė antradienį per paskutinį Seimo pavasario sesijos posėdį. Šis klausimas posėdyje svarstytas paskutinis. Už nutarimo projektą nediskutuodami balsavo 57, susilaikė 3, prieš balsavusiųjų nebuvo. „O furšetas bus?“, - po šio Seimo sprendimo parlamentarus linksmino „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.

Konstitucijos sergėtojai nusprendė, kad viešasis interesas yra svarbesnis už galimybę atkurti nuosavybės teises. Vakar Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad piliečiai, kuriems nuosavybės teise priklausiusi žemė, miškas ar vandens telkinys iki neteisėtos nacionalizacijos buvo ne to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, taip pat piliečiai, kurie negyvena to valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, negali būti laikomi turinčiais teisėtų lūkesčių atkurti nuosa...

Prokurorų baudžiamojon atsakomybėn prašomas patraukti Seimo narys „pilietininkas“ Viktoras Muntianas sako neprieštarausiantis neliečiamybės panaikinimui, tačiau atsisakyti parlamentaro mandato nežada, nors kiek anksčiau kalbėdamas BNS tokios galimybės neatmetė. „Mano veiksmai visi teisėti, tuo esu įsitikinęs“, - žurnalistams sakė V.Muntianas, o paklaustas, ar ketina pats atsisakyti parlamentaro mandato buvo konkretus: „Įdomūs jūsų pasiūlymai.

Penktadienį – gegužės 30d. Veiveriuose atidaryta muziejinė ekspozicija legendiniam Lietuvos pokario partizanui Juozui Lukšai-Daumantui, taip pat - Tauro apygardos  žuvusių partizanų palaidojimo vietoje – Kančių kalnelyje – ir simbolinis partizanų bunkeris (žr. nuotraukas). Iš JAV atvykusią partizano našlę Nijolę Bražėnaitę, kuriai šiuo metu 85-keri, iškilmių metu kalbino „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.

Praėjusių metų Konstitucinio Teismo (KT), vadovaujamo liūdnai pagarsėjusio buvusio pirmininko Egidijaus Kūrio, dar vienas iškeptas skandalingas išaiškinimas dėl žemės ir miškų grąžinimo tvarkos saugomose teritorijose bežemiais gali palikti tūkstančius teisėtų savininkų. Kam tarnauja KT? Akivaizdu, jog ne Lietuvos žmonėms.

Seimo plenarinių posėdžių salėje ketvirtadienį kilo sumaištis, kai parlamentarai sužinojo, jog septyni seimūnai pernai lapkritį laišku kreipėsi į Europos Komisijos (EK) pirmininką Jose Manuelį Barroso ir gavo atsakymą, jog pratęsti antrojo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) bloko darbą nėra jokių galimybių. „Dabar, kai gautas atsakymas, EK prezidentas gins šią poziciją iki paskutinės minutės. Situacija priartėjo iki neįmanomos, derybos praktiškai sužlugdytos.

Buvęs „darbietis“ Vladimiras Volčiok Seime papildė liberalcentristų gretas. Liberalų ir centro sąjungos frakcija parlamente trečiadienį vienbalsiai pritarė eksdarbiečio priėmimui.Pasak parlamentaro, tarp darbiečių jis jautęsis nereikalingas, todėl bent kelis mėnesius galvojęs ir apsisprendęs palikti buvusius kolegas.

Trejus metus dirbantis šios kadencijos Seimas gali būti vadinamas rekordininku pagal politinių perbėgimų mastus. Į 2004 m. lapkričio 15 d. kadenciją pradėjusį dabartinį Seimą pateko aštuonių partijų atstovai. Dabar Seime yra jau dešimties partijų atstovai, rašo „Kauno diena“.Nuo 2004–ųjų iki šiol 38 parlamentarai pakeitė po dvi ir daugiau frakcijų. Seimas dirba 36 mėnesius, tad vidutiniškai kartą per mėnesį vienas tautos išrinktasis pakeisdavo frakciją.Taip nebuvo nė viename ankstesniame Seime.

Pirmadienį, dar neprasidėjus Seimo rudens sesijai, paaiškėjo, kad Darbo partijos (DP) frakciją paliko seniūno pavaduotojas Vytautas Kamblevičius, nusprendęs prisijungti prie liberaldemokratų.DP vadovas Kęstutis Daukšys "Delfi.lt" pirmadienį patvirtino, jog sekmadienį vykusiame tarybos posėdyje V. Kamblevičius pranešė pasitraukiąs iš frakcijos Seime.Anot „darbiečių“ vadovo, šis buvusio bendražygio žingsnis jam buvo netikėtas.

Seimo etikos sargai vakar viešai įvardijo parlamentarus, kurie priimant įstatymus balsuoja už posėdžių salėje nesančius kolegas.Tokių pažeidimų būta ir anksčiau, bet etikos sergėtojų kantrybė trūko peržiūrėjus filmuotą medžiagą, kur užfiksuotas visuotinis svetimų balsavimo mygtukų maigymas.Kaip rašo "Lietuvos rytas", į keistą balsavimą svarstant Pensijų įstatymą pirmininkaujančio dėmesį atkreipė Algimantas Salamakinas. Nors salėje nebuvo 18 Seimo narių, elektronika rodė, kad jie visi balsavo.

Kai prieš pirmąjį rinkimų į Seimą turą policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius Seimo pirmininkui pranešė apie bemaž dešimties kandidatų galimus ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis ir buvo iškelta versija, jog nusikaltėliai būsimajame Seime siekia turėti savus, finansiškai remiamus atstovus, tokia Policijos departamento vadovo pozicija buvo palaikyta viešu politikavimu.