vytautas greičius

Buvęs kaunietis Juozas Maksimavičius (48 m.) Lukiškių kalėjime bausmę atlieka nuo 1993-ųjų pabaigos. Žmogus iki šiol nenuleidžia rankų ir ieško atsakymų, kodėl už vieną gyvybę jam buvo skirtas įkalinimas iki gyvos galvos. Už tai, kad 1992 metų gruodį nušovė Karagandos metalurgijos kombinato generalinį direktorių Aleksandrą Svičinskį, J. Maksimavičiui buvo paskirta išimtinė – mirties bausmė, kuri 1995 metais pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos.

Teisėjų tarybai vienbalsiai patarus Prezidentei teikti Gintaro Kryževičiaus kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, Prezidentė penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui skirti G. Kryževičių LAT pirmininku. Tokį pasirinkimą šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pagrindė solidžia kandidato karjera, autoritetu ir patirtimi, įgyta dirbant įvairių pakopų ir kompetencijos teismuose.

Aukščiausiojo teismo pirmininkas Vytautas Greičius galų gale atleistas iš pareigų (seniai) pasibaigus jo įgaliojimų laikui. Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, sveikindamas parlamento sprendimą nukirsti Gordijaus mazgą, sakė, kad jokie argumentai negali nustelbti sveiko proto kriterijaus. Už V. Greičiaus atleidimą balsavo 96 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 6. Nors Vytautas Gapšys Darbo partijos vardu prašė balsuoti slaptai, Seimas tokiam siūlymui nepritarė.

Komanda be politinio veido gali sustiprinti prezidentės Dalios Grybauskaitės autoritetą, bet gali ir pakenkti, rašoma šiandien pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“. Rinkimų naktį prezidentė D. Grybauskaitė žurnalistams, įkyriai klausinėjantiems apie būsimąją jos komandą, atkirto, kad sprendimus priims pati, tad komandos sudėtis esanti nesvarbi. Artėjant inauguracijai tapo žinomos kai kurių būsimų patarėjų pavardės.

Liepos 12-ąją Lietuvos rinkėjai sulauks naujo valstybės vadovo, kuriam pasiekti savo tikslą buvo, bent jau formaliai žiūrint, gerokai lengviau nei bet kuriam prieš tai buvusiam "naujam politiniam veidui". Lietuvos politikos kartelė nukrito į tokį lygį, kad perlipti nebeprireikė net didelių išlaidų ar pastangų. Rinkimų naktį Dalia Grybauskaitė sakė nenorinti lyginti savo būsimos politikos su kadenciją baigiančio prezidento Valdo Adamkaus dešimties metų veikla bei rezultatais.

Prabangių automobilių vagių gaujos lyderio mirtis kalėjimo ligoninės palatoje nutraukė policijos tyrimo gijas, vedusias prie tarptautinio nusikaltėlių branduolio, o teisėjų padarytos klaidos nuteistiesiems buvo tarsi šventas vanduo, turėjęs nuplauti jų nuodėmes. Gūdžią rudens naktį apie 3 val. išgirdęs suveikusią automobilio signalizaciją, prabangaus naujintelaičio "Audi Allroad" savininkas pažvelgė pro langą. Jo beveik 200 tūkst.

Su Seimo Pirmininku Arūnu Valinsku ketvirtadienį susitikęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius teigia aptaręs teismų darbo gerinimo problemas, tačiau apie jo atleidimą nebuvo kalbama. "Tuo klausimu mes nediskutavome, nekalbėjome. (...) Seimo Pirmininkas nori išgirsti mano nuomonę, mano poziciją teismų darbo gerinimo klausimais. Žinoma, laiko tam buvo skirta mažai, kai kuriuos klausimus mes palietėme, kaip reikėtų ir ką reikėtų daryti gerinant teismų veiklą.

Didžiausios opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūno Zigmanto Balčyčio vertinimu, Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas dėl teisėjų atleidimo parodė teisinę koliziją, kurią būtina ištaisyti. Tačiau patys socialdemokratai iniciatyvos teikti atitinkamus teisės aktus nesiims - sako tai priklausant valdančiųjų kompetencijai.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį skelbs sprendimą dėl prezidento Valdo Adamkaus prašymo išaiškinti, ar Seimo nariai gali balsuoti taip, kad kadenciją baigę Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) pirmininkas ir LAT skyrių pirmininkai nebūtų atleidžiami iš pareigų.

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį pradės nagrinėti prezidento Valdo Adamkaus prašymą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar Seimo nariai gali balsuoti taip, kad kadenciją baigę Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) pirmininkas ir LAT skyrių pirmininkai nebūtų atleidžiami iš pareigų. Pirmadienį rengiamas viešas teismo posėdis.

Greitai bus metai, kai dėl Prezidentūros nesutarimo su Seimu Vytautas Greičius tebedirba Aukščiausiojo Teismo pirmininku, nors jo 9 metų kadencija jau pasibaigusi. Pagal Lietuvos Konstituciją Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininką skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu. V. Greičius AT pirmininko kadenciją baigė pernai liepą.

Tris Lietuvos teisinės minties galiūnus paklupdė paprasčiausias godumas. Išsistatę šimtų tūkstančių vertės vilas, jų link - valstybės sąskaita - nusitiesė ir milijono vertės tiltą. Vieno tilto istorija gali tapti savotišku dabartinės Lietuvos apibendrinimu - aukščiausio rango pareigūnai, turintys kryžiumi gultis už teisingumą - tampa neteisėtumo simboliais. Šioje istorijoje susipynę ir politika, ir teisė, ir statybos.

Seimas po pateikimo yra pritaręs nutarimui, kuriuo iš LAT pirmininko pareigų atleidžiamas dar praėjusią vasarą kadenciją baigęs Vytautas Greičius. Tačiau svarstymo stadijai nutarimo projektas į parlamento salę negrįžta. Kaip BNS sakė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma, tikėtina, jog prie LAT pirmininko klausimo bus grįžta jau po prezidento rinkimų. "Gali būti, kad šį klausimą spręsime su nauju prezidentu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Vytautas Greičius jau pusę metų dirba be įgaliojimų, bet nėra Seimo atleistas. Jis pateko į politinių peripetijų, intrigų ir šantažo ritę, kurioje sunku rasti siūlo galą. Kovą dėl kadenciją baigusio Aukščiausiojo Teismo pirmininko galvos atidžiai sekęs visuomenininkas Darius Kuolys sako, kad šioje nepasisekusio atleidimo istorijoje pritaikyti metodai yra amoralūs, necivilizuoti, net nusikalstami.

Liberalų sąjūdžio kandidatas į teisingumo ministrus Remigijus Šimašius teigia sieksiantis, jog Lietuvos gyventojams būtų suteiktos galimybės į Konstitucinį Teismą (KT) kreiptis tiesiogiai. „Manyčiau, kad tos galimybės turi būti sudarytos, tačiau šiuo atveju labai svarbu yra balansas, kad Konstitucinis Teismas nebūtų perkrautas bylomis dar labiau negu yra dabar“, - antradienį po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi sakė R. Šimašius.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) pirmininkas Vytautas Greičius penktadienį Vilniuje vykstančio Visuotinio teisėjų susirinkimo metu, nebuvo pasiūlytas kandidatu į Teisėjų tarybą. LAT pasiūlė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Rimantą Baumilą, Aldoną Rakauskienę, Vytautą Masioką bei Civilinių bylų skyriaus teisėjus Algį Norkūną, Sigitą Gurevičių, Egidijų Laužiką.

O atrodė, kad šį kartą gali būti kitaip, nes istorija, prasidėjusi Lietuvos valdžios viršūnėse ir, bent pradžioje, irgi atrodė tikroviška, žengianti į tokią pat baigtį. Konstitucija įpareigoja prezidentą teikti Seimui Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjų kandidatūras ir, Seimui jas patvirtinus, vieną iš jų pasiūlyti teismo pirmininku. Teisėjo tarnybiniam laikotarpiui pasibaigus, prezidentas gali siūlyti Seimui paskirti jį kitam tarnybiniam laikotarpiui arba prašyti atleisti.

Kadenciją baigęs, tačiau iš pareigų neatleistas Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Vytautas Greičius tebegauna atlyginimą kaip teismo vadovas, o ne kaip eilinis jo teisėjas. Kaip BNS antradienį pranešė AT laikinai einantis kanclerio pareigas Bronislovas Sakovičius, AT pirmininko atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 9354 litai. AT teisėjų atlyginimas, atskaičius mokesčius - 8246,85 litai.

Neturintis įgaliojimų, todėl oficialiai nieko neveikiantis Vytautas Greičius vis tiek kelis mėnesius gaus nemažą Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko atlyginimą. Kaip šeštadienį rašo dienraštis "Vilniaus diena", penktadienį vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje kadenciją baigęs AT pirmininkas nedalyvavo. Jis yra šios tarybos narys, todėl turėtų dalyvauti susirinkimuose, nagrinėti klausimus, balsuoti.

Prezidentui nepavyko įtikinti Seimo frakcijų per balsavimą atleisti Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių. Vieningos nuomonės kol kas nereiškia nei valdantieji, nei opozicija. Konservatoriai išvis siūlo sustabdyti atleidimą ir žada kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar atleidimas teisėtas. Jautė spaudimą Seimo frakcijų seniūnai pas Prezidentą pakviesti po nesėkmingo bandymo atleisti kadenciją baigusį Aukščiausiojo teismo pirmininką Vytautą Greičių.

Opozicinės frakcijos teigia, kad kadenciją baigęs, tačiau Seimo neatleistas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius turi visus teismo vadovo įgaliojimus, kol jo neatleis šalies parlamentas, ir laiko jį visateisiu šio teismo pirmininku. Tai Tėvynės sąjungos, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir Teisingumas“ frakcijų atstovai pareiškė Lietuvos radijui.

Netyla diskusijos, ar Jonas Prapiestis yra tinkamas kandidatas į laikinojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas. Teigiama, kad jo kandidatūros teikimas negali būti suderinamas su Lietuvos, kaip teisinės valstybės, statusu. Šiandien, protestuodami prieš Prezidento Valdo Adamkaus ketinimą Seimui siūlyti Joną Prapiestį į minėtas pareigas, prie Prezidentūros rinksis Investicinės Kauno holdingo kompanijos (KHK) indėlininkai.

Ketvirtadienį konservatorių, „Tvarkos ir teisingumo“ ir Darbo partijos balsais atidėta teismų reforma, praneša LTV „Panorama“. 2 metus vilkinant teismų reformą, patys teisėjai sako, kad tai tik skatina nusivylimą darbu. Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas pažymėjo, kad reformos vilkinimą lėmė skirtingi politiniai interesai. Teismų veiklą, viešumą ir skaidrumą numatančios pataisos Seimo sprendimu vėl bus nagrinėjamos iš naujo.

Seime didele balsų persvara pritarta visų trijų pretendentų į Konstitucinio Teismo teisėjus kandidatūroms.  Ženklesnis parlamentarų skaičius – 39 balsavo prieš tik dėl Algirdo Taminsko, kurį į pareigas pasiūlė Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Šalies vadovo Valdo Adamkaus pasiūlytas kandidatas Egidijus Šileikis surinko daugiausia balsų. Šiek tiek mažiau parlamentarų palaikė Aukščiausiojo teismo pirmininko Vytauto Greičiaus pasiūlytą kandidatą Praną Kuconį.

Seimūnai pirmadienį pradėję pavasario sesiją ėmėsi pirmojo darbo ir po pateikimo pritarė Egidijaus Šileikio, Pranco Kuconio ir Algirdo Taminsko skyrimui Konstitucinio Teismo teisėjais. Lietuvos Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Teismas kas treji metai yra atnaujinamas vienu trečdaliu: teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas.

Trečiadienį galutinai paaiškėjo, kurie teisininkai bus siūlomi į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Savo kandidatūras Seimui jau pateikė prezidentas, parlamento vadovas ir Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas. Naujieji teisėjai kitų metų pradžioje pakeis Teismo pirmininką Egidijų Kūrį bei dar 2 kadenciją baigiančius Temidės tarnus. Paaiškėjo visi kandidatai Trečiadienį naujųjų KT teisėjų kandidatūras pateikė Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas ir AT pirmininkas Vytautas Greičius.

Įtakingiausiu Lietuvos žmogumi antrus metus iš eilės išrinktas kadenciją baigęs prezidentas, ekspremjeras Algirdas Brazauskas. Įtakingiausių žmonių reitingą skelbia savaitraštis „Veidas”.60 įtakingiausių Lietuvos žmonių reitingas sudarytas apklausus Seimo narius, verslininkus ir eilinius gyventojus.A.Brazauskas sau už nugaros paliko dabartinį ministrą pirmininką Gediminą Kirkilą bei prezidentą Valdą Adamkų, kurie įtakingiausių Lietuvos žmonių dešimtuke užėmė atitinkamai 3 ir 4 vietas.

Įtakingiausiu Lietuvos žmogumi antrus metus iš eilės išrinktas kadenciją baigęs prezidentas, ekspremjeras Algirdas Brazauskas. Įtakingiausių žmonių reitingą skelbia savaitraštis „Veidas”. 60 įtakingiausių Lietuvos žmonių reitingas sudarytas apklausus Seimo narius, verslininkus ir eilinius gyventojus.A.Brazauskas sau už nugaros paliko dabartinį ministrą pirmininką Gediminą Kirkilą bei prezidentą Valdą Adamkų, kurie įtakingiausių Lietuvos žmonių dešimtuke užėmė atitinkamai 3 ir 4 vietas.

Šalies vadovai ir Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininkas sprendžia, ką siūlyti į laisvas Konstitucinio teismo (KT) teisėjų vietas. Savo kandidatus jie ketina pateikti paskutinę minutę, antradienį rašo „Lietuvos žinios“.KT pirmininko Egidijaus Kūrio ir dviejų šio teismo teisėjų Vytauto Sinkevičiaus bei Stasio Stačiokio kadencijos baigiasi kovą.

Nors trijų Konstitucinio teismo teisėjų kadencija baigiasi kitų metų pavasarį, jau dabar vis garsiau aptarinėjama, kas pakeis KT pirmininką Egidijų Kūrį, taip pat Stasį Stačioką ir Vytautą Sinkevičių. Pagal įstatymą, vėliausiai gruodžio pradžioje turėtų būti žinomi kandidatai į naujuosius KT teisėjus. Juos skiria Seimas pateikus prezidentui, Seimo vadovui ir Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininkui.

Šį rudenį politikai turės tapti neviešos Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų pirmininkų dvikovos arbitrais. Pasak „Kauno dienos“, savo įtaką sustiprinti siekia ir Vytautas Greičius, ir Egidijus Kūris. Kelerius metus rengtas Teismų įstatymo projektas niekaip nepriimamas Seime. Jį svarstant susiduriama su nematoma kova dėl įtakos, teigia dienraštis.

Į Aukščiausiojo ir Vyriausiojo administracinio teismų vadovų dvikovą dėl įtakos įsitraukia ir politikai. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius šįkart suglumino Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos atstovų Andriaus Baranausko ir Juozo Jaruševičiaus užmojai.

Sprendžiant dėl kandidatų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, prezidentui Valdui Adamkui jokios įtakos neturės faktas, kad tarp pretendentų yra ir jo likimą prieš dešimtmetį nulėmusi teisėja. Tai penktadienį žurnalistams sakė prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, komentuodama pranešimus, kad į AT teisėjus pretenduoja ir V.Adamkui dalyvauti prezidento rinkimuose leidusi Alma Urbanavičienė. "Esu visiškai tikra, kad prezidentui nepadarys jokios įtakos šis faktas", - sakė patarėja.

Prezidentas Valdas Adamkus baigė susitikimus su kandidatais į Aukščiausiojo Teismo (AT) Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas ir dabar spręs, kurį iš šešių pretendentų pasirinkti. Antradienį V.Adamkus priėmė AT Civilinių bylų skyriaus teisėjus Janiną Stripeikienę, Egidijų Laužiką, Sigitą Gurevičių ir Dangutę Ambrasienę, trečiadienį - Algį Norkūną ir Teodorą Staugaitienę. Pirmuosius tris kandidatus prezidentui pasiūlė AT pirmininkas Vytautas Greičius.

Prezidentas Valdas Adamkus pradėjo susitikimus su kandidatais į Aukščiausiojo Teismo (AT) Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas. Antradienį V.Adamkus priėmė keturis kandidatus - Civilinių bylų skyriaus teisėjus Janiną Stripeikienę, Egidijų Laužiką, Sigitą Gurevičių ir Dangutę Ambrasienę, trečiadienį susitiks su Algiu Norkūnu ir Teodora Staugaitiene. Pirmuosius tris kandidatus prezidentui pasiūlė AT pirmininkas Vytautas Greičius.

Prezidentas Valdas Adamkus antradienį susitiks su kandidatais į Aukščiausiojo Teismo (AT) Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas. Nuo 13 valandos V.Adamkus kas pusvalandį atskirai susitiks su keturiais kandidatais - Civilinių bylų skyriaus teisėjais Janina Stripeikiene, Egidijumi Laužiku, Sigitu Gurevičiumi ir Dangute Ambrasiene. Pirmuosius tris kandidatus prezidentui pasiūlė AT pirmininkas Vytautas Greičius.

Vilniaus apygardos prokuratūra paskelbė išvadas „Draugystės“ reikaluose. Išvados nėra galutinės, bet jos simptominės ir atspindinčios kai kurias tradicijas bei tendencijas Lietuvos politiniame ir teisiniame gyvenime. Išvados nieko nenustebino. Kaip paprastai: valdžioje esantys (premjeras) yra visiškai nekalti. Atrodo, kad tam ir reikalingi teisiniai politikų veiklos tyrimai Lietuvoje, kad valdžioje esantys liktų kaip paprastai teisiškai nekalti.

"Lietuvos žinių" kalbinti žinomi teisininkai prabilo apie būtinybę tobulinti Lietuvos "teisinį mechanizmą", kad vienose - Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko rankose nebūtų sukoncentruota tokia didelė valdžia.

Prezidento Valdo Adamkaus delsimas pateikti Seimui trijų Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjų kandidatūras gali būti susijęs su Konstituciniame Teisme (KT) pradėtu nagrinėti skundu dėl KT teisėjo Romualdo Urbaičio paskyrimo. Tokios prielaidos neatmetė antradienį su Seimo pirmininku Artūru Paulausku susitikęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius, pasiūlęs prezidentui kandidatus į AT teisėjus, tarp jų dabartinį generalinį prokurorą Antaną Klimavičių.

Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius siūlomas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Jo kandidatūrą pirmadienį susitikime su prezidentu Valdu Adamkumi pateikė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius. Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu. Prezidentui kandidatus siūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Prezidento Valdo Adamkaus pasiūlyta kandidatė į Konstitucinio Teismo teisėjus Toma Birmontienė Seime sulaukė pasiūlymo atsiimti savo kandidatūrą. Kai kurie parlamentarai priekaištavo teisininkei dėl neva abejotinos praeities ir tvirtino, kad jos paskyrimas teisėja paniekintų kovotojus už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę. Antradienį Seimas sprendžia, ar pritarti trijų naujų Konstitucinio Teismo teisėjų - T. Birmontienės, Ramutės Ruškytės ir Romualdo Kęstučio Urbaičio kandidatūroms.

Vyriausybės skirtų 28 milijonų litų neužteko, kad Vilniaus miesto teismų pastate būtų įrengta valgykla. Kai kuriems teisėjams susidarė įspūdis, kad valdžia su jais nesiskaito. Vilniaus miesto teismų pastato statybos iniciatorė - Teismų taryba. Jos pirmininkas Vytautas Greičius dienraščiui "Lietuvos žinios" sakė nežinąs, kodėl pastato statybos darbus organizavusiai Teisingumo ministerijai neužteko skirtų milijonų. Kaip tik dėl to, kad pritrūko lėšų, buvo surengtas konkursas patalpoms įrengti.

Aukščiausiojo Teismo ir Teismų tarybos pirmininkas Vytautas Greičius, paklaustas, kaip vertina susidariusią situaciją, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie galimai korumpuotus teisėjus, “Omni laikui” atsakė: “Nieko nevertinu, nes nieko nežinau. Anot jo, jis neturi jokių duomenų, kad galėtų daryti išvadas. V. Greičius yra kreipęsis į teisėtvarkos institucijas, kurios turėtų pateikti duomenis apie galimą teisėjų korupciją.

Šios savaitės pabaigoje supratau, kad privalau atsiprašyti visų realybės šou žiūrovų, kuriuos tyliai ir, kaip dabar paaiškėjo, neteisingai niekinau. Kiekvienas kada nors susiranda savo šou. Arba šou jį suranda. Maniškis mane susirado praėjusį antradienį. Tądien aš įsijungiau savo biuro televizoriuką “Vitek” (http://www.vitek-aus.ru/eng/vt-5001.htm) dėl viso pikto - gal ką nors įdomaus sužinosiu per pirmąją viešo Konstitucinio Teismo posėdžio dieną.

Pirmasis apkaltos proceso prezidentui Rolandui Paksui posėdis truko vos 13 minučių ir jame nuspręsta padaryti pertrauką, kol bus paskelbtos Konstitucinio Teismo išvados, ar prezidentas pažeidė pagrindinį įstatymą. Pertrauką padaryti nusprendė procesui pirmininkaujantis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius, atsižvelgdamas į kaltintojų ir gynybos pageidavimą.

Seimas gali gerokai sutrumpinti apkaltos Prezidentui Rolandui Paksui procedūrą ir jos laiką. Seimo sudaryta darbo grupė apkaltos reglamentui parengti vietoj atskiro reglamento kitą savaitę pasiūlys Seimui statuto pataisas. Darbo grupei vadovaujantis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas žurnalistams patvirtino, kad tokios statuto pataisos yra rengiamos, tačiau jų turinio darbo grupės nariai kol kas neatskleidžia.

Didelis atotrūkis tarp užregistruotų nusikalstamų veikų ir teismuose išnagrinėtų baudžiamųjų bylų liudija tai, kad Lietuvoje dar nėra realizuojamas vienas pagrindinių principų - bausmės neišvengiamumo principas. Per praėjusius metus šalies teismai išnagrinėjo 15 804 baudžiamąsias bylas, o nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų buvo užregistruota penkeriopai daugiau - 85 130. "Tas, kas pateko į konfliktą su įstatymais, turėtų pagal įstatymus atsakyti.

Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Vytautas Greičius priėmė Seimo pirmininko Artūro Paulausko pasiūlymą pirmininkauti prezidento Rolando Pakso apkaltos procesui, kuris gali prasidėti jau šią savaitę. "Šiandien Seimo pirmininkas pakvietė mane pirmininkauti šiam procesui. Aš tokį sutikimą daviau", - pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininku žurnalistams sakė V. Greičius. Pagal Seimo statutą apkaltos procesui pirmininkauja AT pirmininkas arba kitas šio teismo teisėjas.

Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Vytautas Greičius priėmė Seimo pirmininko Artūro Paulausko pasiūlymą pirmininkauti prezidento Rolando Pakso apkaltos procesui, kuris gali prasidėti jau šią savaitę. "Šiandien Seimo pirmininkas pakvietė mane pirmininkauti šiam procesui. Aš tokį sutikimą daviau", - pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininku žurnalistams sakė V. Greičius. Pagal Seimo statutą apkaltos procesui pirmininkauja AT pirmininkas arba kitas šio teismo teisėjas.