vytautas daujotis

Oficialiai Lietuvoje yra tik 9 nevalstybiniai universitetai, tačiau gerai apsidairius jų galima rasti kur kas daugiau. Šį žodį pavadinimuose vartoja neaiškios asociacijos, viešosios įstaigos, rašo „Kauno diena“. „Pasaulinis dvasinis universitetas Brahma Kumaris“, „Šeimų universitetas, “Nacionalinių papročių ir tradicinių mokslų universitetas„, “Nuotolinių studijų universitetas„, “Gyvenimo universitetas". Tai tik maža dalis oficialiai Lietuvos miestuose registruotų įstaigų pavadinimų.

Valstybei nėra reikalo kištis į aukštųjų mokyklų reitingavimą ir švaistyti lėšų, - mano Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis. Profesorius teigia nematąs priežasčių, kam 2,5 milijono valstybės litų turėtų būti atiduodama aukštųjų mokyklų reitingams formuoti. Vaizdo konferencija straipsnio pabaigoje „Tokie reitingai pasaulyje pirmą kartą pasirodė 1983 metais. Tai padarė vienas privatus Amerikos žurnalas.

Teisėsaugą faktiškai valdanti paslaptinga grupuotė, kurią pagal jos neformalių lyderių pavardžių pirmąsias raides vadina BBL, rengiasi blogiausiam. Politikai reikalauja BBL'ui naudingo Algimanto Valantino "galvos". Generalinis prokuroras taip įklimpęs slepiant galus įtariamos pedofilijos byloje, kad jį ketinama aukoti. Seimui reikia skubiai pakišti naują savą kandidatą. "Jei taip įvyks, ateis juodi laikai", - sako teisėsaugos užkulisių žinovai.

Varžybas dėl studijų krepšelių didele persvara laimėjo Kauno medicinos universiteto (KMU) siūloma medicinos programa. Tuo metu nė vieno krepšelio nesulaukusių programų vykdytojai teigia be galo nusivylę reformuotąja priėmimo sistema. Kaip tarė, taip padarė: pagal reformos architektų sumanymą krepšelius savo brandos egzaminų rezultatais išsikovoję abiturientai nulėmė aukštųjų mokyklų finansavimą. Ekspertai jau dabar kalba, kad krepšelių dalybos vers universitetus jungtis.

Šiandien dvyliktokai laiko paskutinį valstybinį istorijos egzaminą. Netrukus jie rinksis gyvenimo kelią, kuriame jaunuolius pasitiks ne viena Aukštojo mokslo reformos rengėjų palikta kliūtis. "Smulkios" reformatorių, pamiršusių žmogų, korekcijos sutrypė LŽ kalbintų abiturientų svajones. Viskas kinta taip nenuspėjamai, kad būsimi studentai tik perėję egzaminų ruožą, užpildę visus popierius ir galiausiai kur nors įstoję suvoks, į kokią sistemą pakliuvo.

Iki vėlyvo vakaro užtrukusiame plenariniame posėdyje svarbaus Mokslo ir studijų įstatymo straipsnius laimino mažiau nei trys dešimtys parlamentarų. Lietuvos aukštajam mokslui šiandien gali išaušti istorinė diena. Jei pavyks neįklimpti į nesibaigiančias diskusijas, Seimas ketina priimti ilgai rengtą ir dar ilgiau svarstytą Mokslo ir studijų įstatymą.

Vakar protesto akciją prie Seimo surengę 10 Vilniaus universiteto studentų aukštojo mokslo reformos kūrėjus įvardijo kaip jaunimo priešus. Patys „priešai“ pasigenda bent kokių alternatyvių pasiūlymų. Negavę Vilniaus savivaldybės leidimo organizuoti mitingo prieš aukštojo mokslo reformą, studentai pasitenkino negausia akcija. Lipnia juosta burnas užsiklijavę 10 jaunuolių, prilaikydami „gėdos lentą“ su „jaunimo priešų“ atvaizdais, pusvalandį pastoviniavo greta parlamento.

Penki mokslo ir verslo slėniai Lietuvoje - esminis kadenciją baigiančios Vyriausybės darbas. Tai penktadienį mokslų ir verslo slėnių pristatyme tvirtino laikinasis premjeras Gediminas Kirkilas. „Šis mokslo konsolidavimo projektas yra pagrindinis Vyriausybės darbas. Džiugu, kad laiku startuojame, nes kai pasaulinė finansų krizė, akivaizdu, kad ekonomika į kitą stadiją įžengė“ , - sakė G. Kirkilas.

Skambiai - vienu sėkmingiausių Gedimino Kirkilo Vyriausybės projektu - įvardijamas mokslo ir verslo slėnių kūrimas, atrodo, tėra tik dar vienas išpūstas burbulas, iš kurio daugiausiai naudos gaus statybininkai ir valdininkai, o mokslui nuo 2 milijardų litų atiteks trupiniai, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvai, kurios aukštojo mokslo įstaigos nepatenka net į geriausių pasaulio universitetų 500-tuką, nušvito galimybė pasivyti sparčiai tobulėjančias kaimynes.

Mes solidarizuojamės su Rusijos karinę agresiją patyrusia gruzinų tauta. Matėme: neva „taikdariškos“ Rusijos karinės pajėgos veikė Gruzijos žemėje kaip okupacinė jėga. Reikalaujame, kad Rusijos kariuomenė kuo greičiau būtų išvesta iš visos Gruzijos valstybės teritorijos.

Nuo šių metų pradžios neatsiranda tinkamo kandidato į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) generalinio direktoriaus pavaduotojo vietą. STT ir prezidentūra iki šiol derina savo pozicijas. LŽ jau rašė, kad į šį postą rimtai nusitaikė Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų departamento direktorė Gitana Jurgelaitienė.

Trumpai pamąstęs dėl Aukštojo mokslo įstatymo pataisų ir grąžinęs jas Seimui pakartotinai svarstyti, prezidentas Valdas Adamkus ir jo patarėja Aušra Rauličkytė iš esmės nepasiūlė nieko geresnio, tik tai pačiai blogybei suteikė kitą vardą. Nenuostabu, kad Seimas ilgai nedvejojęs pataisas priėmė.

Valdžios institucijos nei patvirtina, nei neigia kalbas, kad į naujai įsteigtą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo postą ketinama siūlyti dabartinę Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų departamento direktorę Gitaną Jurgelaitienę. Buvę kolegos ją apibūdina kaip visiškai nekompetentingą pareigūnę, kurios bruožas - griauti jai patikėtą veiklos sritį. Gal šiuo naujai įsteigtu postu ir paskyrimu į jį bus bandoma stabdyti įsibėgėjančią STT veiklą? Tyli kaip susitarę.

Seimo socialdemokratų frakcijai priklausanti parlamentarė Aušrinė Marija Pavilionienė sako, kad planuojama aukštojo mokslo reforma yra tik imitacinė ir situacijos nepakeis, o universitetai esą tik dar labiau piktnaudžiaus savivalda. Parlamentarė siūlo sumažinti esamų valstybinių universitetų skaičių, jų studijų programas padaryti nemokamas visiems, o privatūs universitetai studijų kainą nustatytų patys.

Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ skelbia, kad prisidengiant aukštojo mokslo reforma, iš Lietuvos varomas šalies jaunimas. Dėl valdžios ir kai kurių verslininkų trumparegiškumo, šiandien Lietuvoje nebeturime maždaug pusės milijono tautiečių. Netrukus bus sužadinta dar viena emigracijos banga. Šįkart į užsienį bus varomi gabiausi šalies abiturientai.

Konservatorius Andrius Kubilius ir liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymų projektuose siūlo, jog Lietuvoje veiklą pradedančios aukštosios mokyklos bei užsienio universitetų filialai gautų saugumiečių pažymą, jog nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Svarbiausia aukštojo mokslo reformos dalis - pakeisti totalitarines struktūras primenančias Lietuvos universitetų administracijas, įsitikinusi dalis intelektualų.Savisaugos instinkto vedama Lietuvos universitetų valdžia jau eilę metų priešinasi bet kokioms esminėms aukštųjų mokyklų pertvarkoms. Tai patvirtina ir sausio mėnesį rektorių konferencijos išreikštas nepritarimas naujam įstatymo projektui, kuris numato didelius svertus išorinei, iš socialinių partnerių sudarytai, tarybai.

Pusmetį pasidžiaugę prezidento ar premjero darbo užmokestį viršijančiais atlyginimais, mokslo institutų direktoriai nuo Naujųjų metų turėtų gyventi kukliau, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė ir netrukus Vyriausybei teiks nutarimo, reglamentuojančio mokslo ir studijų institucijų vadovų, jų pavaduotojų, mokslo darbuotojų, tyrėjų bei dėstytojų darbo mokėjimą, pataisas.

Štai jau keletą metų garsiai ir atvirai kalbama apie Lietuvoje veikiančias nelegalias Rusijos ir Baltarusijos aukštąsias mokyklas - ir tai, kad jose pagal ideologizuotas programas studijuoja Lietuvos, NATO ir ES valstybės narės, vidaus reikalų sistemos pareigūnai bei valstybės tarnautojai. Ministrai ir Seimo nariai, prezidentas ir premjeras, profesoriai ir net studentai jau yra daugybę kartų yra raginę, o atsakingi pareigūnai ir žadėję, kilti su jomis į kovą.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Švietimo ekspertai pastebi, kad mūsų aukštosiose mokyklose pilna nemotyvuotų studentų. Jiems diplomas svarbiau už įgyjamus gebėjimus ir žinias. Klesti nusirašinėjimas, darbų plagijavimas, atsainus požiūris į savo studijas ir išsilavinimą.

Vyriausybei pakoregavus teisės aktus mokslo institutų vadovų algos pakilo kaip ant mielių. Kai kurių institutų direktorių atlyginimai didesni nei premjero ir prezidento. O paprastų mokslininkų uždarbio vidurkis mažesnis keletą ir daugiau kartų, rašo „Lietuvos žinios“. Pagal mokslininkų organizacijų pageidavimus teisės aktus pakeitusi Vyriausybė atvėrė kelius algoms kilti, tačiau didžiausi pinigai nubyrėjo į vadovų kišenes.

Štai jau keletą metų garsiai ir atvirai kalbama apie Lietuvoje veikiančias nelegalias Rusijos ir Baltarusijos aukštąsias mokyklas - ir tai, kad jose pagal ideologizuotas programas studijuoja Lietuvos, NATO ir ES valstybės narės, vidaus reikalų sistemos pareigūnai bei valstybės tarnautojai. Ministrai ir Seimo nariai, prezidentas ir premjeras, profesoriai ir net studentai jau yra daugybę kartų yra raginę, o atsakingi pareigūnai ir žadėję, kilti su jomis į kovą.

Lietuvos studente! Mokestis už mokslą – dar viena nomenklatūrinės valdžios apgaulė! Šalies politinės partijos ir aukščiausios valdžios institucijos pristigo ryžto ir politinės valios pagaliau pradėti realiai įgyvendinti seniai pribrendusias ir gyvybiškai svarbias, tačiau daugelį metų vis atidėliotas aukštojo mokslo sistemos reformas.

Kodėl valstybės institucijoms nepavyksta įveikti nelegaliai Lietuvoje veikiančių Rusijos ir Baltarusijos aukštųjų mokyklų? Kurie valstybės institucijų tarnautojai ir kodėl susiję su šia veikla? Kokia Rusijos specialiųjų tarnybų įtaka tokioms įstaigoms? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo Studijų kokybės vertinimo centro direktorius Eugenijus Stumbrys, Lietuvos mokslo tarybos narys, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirminin...

Bendraminčiai Tik paviršutiniškai skaitant balandžio 7 d. „Omni.lt“ portale skelbtą straipsnį „Vežimas pirma arklio“ (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_348347) gali susidaryti įspūdis, kad Egidijus Aleksandravičius lyg ir nerimauja bei kritikuoja „amžinuosius rektoratus“. Detaliau panagrinėjus autoriaus siūlymus, pateiktus jo straipsniuose, kurie skelbti šiame portale, žurnale „Veidas“, paaiškėja, kad rektoriai iš tikrųjų yra autoriaus bendraminčiai.

Kas priešinasi Europos humanitarinio universiteto steigimui Lietuvoje? Pastarosiomis dienomis kas tik netingėjo dienraštyje „Lietuvos rytas“, naujienų portaluose „Delfi“ ir „Bernardinai“ rūpinosi Lukašenkos iš Baltarusijos ištremto Europos humanitarinio universiteto (toliau EHU) steigimu Lietuvoje. Pirmas įspūdis – džiugu, kad Lietuvos piliečiai tampa valstybininkais. Sukrebždėjo viltis – gal visuomenė jau bunda iš sovietinio letargo.

Šiandien 18.10 val. tiesioginėje Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema” - Rusijos Federacija steigia aukštųjų mokyklų filialus Baltijos ir NVS valstybėse. Šiose įstaigose studijos vykdomos pagal detalias iš Rusijos švietimo ministerijos siunčiamas ideologizuotas instrukcijas, pvz.