visata

Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „visata“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „visata“.

Įspūdingos kometos fragmentą pamatė per vėlai: mokslininkai baiminasi dėl tolimesnių pavojų

Ispanai ir portugalai matė tikrą kosminį svečią – jiems naktį iš sekmadienio į pirmadienį dangų nušvietė neregėtas blyksnis. Tiesiai virš gyventojų galvų praskriejo kometa.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Vaizdo stebėjimo kamera Portugalijoje užfiksavo įspūdingą reginį – kosminio svečio pasirodymą.
2024-05-21

Užgeso 23-ejų tituluotos gražuolės gyvybė: draugai skyrė jautrius žodžius

Sulaukusi 23 metų mirė „Mis Visata“ finalininkė iš Australijos Sienna Weir. Modelio iš Sidnėjaus šeima patvirtino šią naujieną ir pagerbė savo „angelą“ po jos netikėtos ir tragiškos mirties. Buvo pranešta, kad prieš kelias savaites ji pateko į nelaimingą atsitikimą, o galiausiai šeimai teko priimti sprendimą atjungti jos gyvybę palaikančius aparatus, rašo mirror.co.uk. Kaip leidžia suprasti šeimos pateikta informacija, nelaimė įvyko jai jodinėjant.
2023-05-08

Jupiterio mėnulius tirsiančios kosmoso misijos JUICE startas atidėtas iki penktadienio

Europos kosmoso agentūros erdvėlaivio „JUpiter ICy Moons Explorer“ (JUICE) paleidimas atidėtas iki penktadienio dėl prastų orų, ketvirtadienį pranešė operatorė „Arianespace“. Erdvėlaivis leisis į aštuonerius metus truksiančią kelionę po Saulės sistemą, kad išsiaiškintų, ar Jupiterio lediniuose mėnuliuose esančiuose didžiuliuose paslėptuose vandenynuose egzistuoja nežemiška gyvybė.
2023-04-13

Amerikos kosmoso agentūros paskelbta visatos nuotrauka – tik pradžia: parodė daugiau žadą atimančių vaizdų

Amerikos kosmoso agentūros paskelbta – pasaulį sužavėjusi netrukus po Didžiojo sprogimo atsiradusios galaktikų maišalynės nuotrauka – buvo tik pradžia. Naujasis kosmoso teleskopas pasauliui dovanoja ir daugiau žadą atimančių nuotraukų. Begalė žvaigždžių, didingi slėniai ir 7 šviesmečių aukščio kalnai, kurių papėdėse mūsų Everestas nebūtų nė smėlio kruopelės dydžio.
2022-07-16

Užfiksuota ryškiausia visatos nuotrauka: vaizdas – daugiau nei 13 milijardų metų senumo

Kosminis žvilgsnis į praeitį. Pačiam galingiausiam pasaulyje teleskopui pavyko padaryti ryškiausią ir detaliausią visatos nuotrauką. Ir ji išties ypatinga. Nuotraukoje užfiksuotas vaizdas – daugiau nei trylikos milijardų metų senumo. Užfiksuota ryškiausia ir detaliausia dalies mūsų visatos nuotrauka. Joje matomi tūkstančiai melsvų, oranžinių, baltų galaktikų ir kitų dangaus kūnų.
2022-07-12

Didžiausias dalelių greitintuvas pasaulyje bus paleistas beprecedente galia

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (Large Hadron Collider, LHC), kuriame atlikti eksperimentai prieš 10 metų patvirtino Higgso (Higso) bozono egzistavimą, artimiausiu laiku turėtų būti paleistas veikti iki šiol dar niekieno neišvystytu energijos lygiu, stengiantis įminti daugiau Visatos paslapčių. Didžiausio ir galingiausio pasaulyje dalelių greitintuvo darbas buvo atnaujintas balandį, po trejų metų pertraukos.
2022-07-04

Mokslininkas apie norą kontaktuoti su ateiviais: „siaubinga idėja“

Kai aptiksime ateivių civilizacijas (na, jeigu aptiksime), ir jos nebandys su mumis susisiekti pirmos, susidursime su nauja dilema: ar mums reiktų bandyti užmegzti ryšį? Žinomas fizikas Michio Kaku aiškiai išreiškė savo požiūrį šiuo klausimu: jis tiki, kad mes rasime ateivius, tačiau kai mums pavyks tai padaryti, mums derėtų vengti bandymų su jais užmegzti kontaktą.
2021-04-20

Iš kosmoso platybių – paslaptingas radijo signalas

Mokslininkai pastebėjo tendencijas, vyraujančias mįslingų pliūpsnių serijose, kurios atkeliauja iš vieno šaltinio, esančio už pusės milijardo šviesmečių nuo Žemės. Greitieji radijo pliūpsniai, arba FRB, yra milisekundės ilgio radijo bangų pliūpsniai kosmose. Individualūs radijo pliūpsniai sklinda kartą ir daugiau nesikartoja. Tačiau besikartojantys greitieji radijo pliūpsniai yra žinomi dėl  kelis kartus siunčiamų trumpų energetinių radijo bangų.
2020-03-01

Netikėtumai Visatoje: astronomai praneša užfiksavę galingiausią iki šiol stebėtą sprogimą

Astronomai ketvirtadienį pranešė užfiksavę didžiausią iki šiol Visatoje stebėtą sprogimą, kurio šaltinis buvo viena supermasyvi juodoji skylė. Mokslininkai nurodė, kad sprogimo šaltinis buvo juodoji skylė, esanti galaktikų spiečiuje už 390 mln.
2020-02-28

Link Žemės artėja pavojingi asteroidai: ieškoma būdų kaip išvengti susidūrimo

MIT (Masačusetso technologijos instituto) inžinieriai kuria algoritmą, padėsiantį nustatyti geriausią misijos tipą nukreipti į Žemę grėsmingai atskriejantį asteroidą. 2029 metų balandžio 13 dieną 30 kilometrų per sekundę greičiu už Eifelio bokšto aukštį didesnio skersmens apledėjusi uola praskries pro Žemę. Ji praskries visai greta planetos geostacionarių palydovų sferos. Tai bus arčiausiai praskriejęs vienas iš didžiausių šį dešimtmetį Žemės orbitą kirsiančių asteroidų.
2020-02-25
REKLAMA
REKLAMA

Galaktika atsidūrė „kanibalės“ kelyje: ilgainiui mus tiesiog praris

Galaktikai, kurioje mes gyvename ir kuri vadinasi Paukščių Taku, kilo anksčiau nežinota grėsmė. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad mes atsidūrėme didelės Andromedos galaktikos kelyje. Pastaroji jau yra „prarijusi“ kelias mažesnes galaktikas, skelbia mokslininkai.
2019-10-11

Mokslininkai trina rankomis: netrukus sužinosime dar daugiau Visatos paslapčių

Gigantiškasis Magelano teleskopas bus pats didžiausias iki šiol žmogaus pastatytas teleskopas Žemės paviršiuje. Šiame teleskope bus septyni veidrodžiai, kurie sudarys vientisą atspindintį 39 metrų skersmens paviršių. Teleskopas pajėgs fiksuoti net 15 kartų ryškesnius vaizdus nei dabar naudojami prietaisai. Įspūdingas teleskopas bus įkurdintas 22-iejų aukštų namo dydžio pastate su kupolo formos stogu Čilės Atakamos dykumoje.
2016-05-26

Mokslininkai skelbia perversmą: kaip Žemėje atsirado gyvybė?

Pasaulyje yra du klausimai, kurie sukelia daugiausia diskusijų ir prieštaravimų, bent jau taip mano daugelis. Žinoma, greičiausiai klausimų būtų galima surasti ir daugiau, tačiau atsakinėdami į šiuos žmonės dažniausiai būna labai aršiai nusiteikę, įkyriai piršdami savo nuomonę. Šie klausimai: ar yra Dievas ir kas buvo visa ko pradžia? Atsakymą žinome visi. Bent jau manome.
2016-03-19

Paprastai apie sudėtingus: įdomiausi astronominiai palyginimai

Astronomija daugeliui žmonių gali skambėti lyg koks nesuprantamas mokslas, reikalaujantis daugybės žinių ar aukštojo mokslo diplomų. Tačiau iš tiesų, net ir apie pačius sudėtingiausius dalykus galima kalbėti labai paprastai ir visiems aiškiai suprantama kalba. Žemiau esančioje nuotraukų galerijoje pateikiame dešimt įdomių astronominių palyginimų apie mūsų Žemę, Saulę, kaimynines planetas, Paukščių tako galakatiką ir netgi – Visatą.
2016-03-13

Tik nepanikuokite: paskelbta oficiali Visatos pabaigos data

Sunki savaitė? Trūksta nuotaikos? Bet bent turime jums vieną gerą naujieną – pasaulio pabaigos jums neteks pamatyti. Kaip skelbia „DailyMail“, Lisbono universiteto profesorius Diego Sáez-Gómez žino tikslią datą, kada baigsis Visatos egzistavimas. Žinoma, tokia informacija nėra oficiali, tačiau mokslininkas teigia turintis daug tikslių įrodymų. Pasak jo, Visata žlugs po 2.8 milijardų metų, tad skaitytojai gali būti ramūs.
2016-03-03

Koks yra labiausiai akinantis objektas visatoje?

Visatoje yra toks kosminis objektas, kuris per keletą sekundžių išspinduliuoja tiek energijos, kiek mūsų Saulė per visą savo egzistenciją – per 10 mlrd. metų. Tačiau šis objektas – toli gražu ne pats ryškiausias ir ne labiausiai akinantis. Kas yra ryškiausias visatoje? Visų pirma reikėtų „išsiryškinti" dėl ryškių, nes jų astronomijoje yra ne vienas. Vienas dažniausiai naudojamų spindesio matų yra regimasis ryškis – ryškis, kurį stebėtojas mato žvelgdamas į dangaus objektą, būdamas Žemėje.
2015-10-21

Mokslininkai tvirtina: pasaulis paklūsta matematikai

 Fantastiniame humoristiniame Douglaso Adamso romane „Keliautojo autostopu vadovas po galaktiką“ pasakojama apie nežemiškos civilizacijos sukurtą superkompiuterį, kuris į klausimą, kokia yra gyvenimo, Visatos ir viso kito esmė, atsakė – 42. Šis autoriaus pokštas kada nors gali pasirodyti ne toks ir juokingas. 2007 metais fizikas teoretikas Maxas Tegmarkas paskelbė matematinės Visatos hipotezę.
2015-03-28

Keisti kosminiai aidai gali leisti naujai pažvelgti į Didįjį Sprogimą

 Ar girdite? Po visatą sklindantys aidai gali nešti žinią iš laikų netrukus po Didžiojo Sprogimo (DS). Ankstyviausiai Visatos šviesai yra daugiau nei 13 milijardų metų, jos fotonai mena laikus, kai DS sukurta plazma pakankamai atvėo, kad galėtų praleisti šviesą. Šie fotonai neša informaciją apie ankstyvąją Visatą, bet nuolat silpnėja. Dabar jie sudaro the kosminį mikrobangų foną, Visata veriančią žemo lygio spinduliavimo jūrą.
2015-01-25

Filmas vakarui. Kelionė į Visatos pakraštį

Filme aiškia ir suprantama forma pateikiamos astronomijos ir astrofizikos mokslo žinios apie Visatą. Filmo turinys tai virtuali kelionė į saulės sistemos planetas ir už jos ribų. Kelionė prasideda iš mūsų namų – Žemės. Pirmiausiai aplankome artimiausią kaimyną – Mėnulį, nuo Žemės nutolusį 400 tūkt. kilometrų. Jo paviršiuje jau vaikščiojo daugiau nei 10 žmonių. Čia aptinkame nepakitusius astronauto Nilo Amstrongo pėdsakus. Toliau aplankome meilės deivę – Venerą.
2015-01-17

Visatos pabaigos scenarijai

Visata balansuoja tarp dviejų galingų jėgų, kurios gali ją visiškai sunaikinti: ji gali katastrofiškai atšalti dėl Ekspansijos arba susitraukti į neįtikėtinai karštą materijos gumulėlį dėl Gravitacijos. Prieš 40 m. mokslininkai tikėjo, kad šių dviejų jėgų pusiausvyra visatoje bus amžinai. Tačiau dabar požiūris kardinaliai kitoks, kadangi XX a. aštuntame dešimtmetyje astronomijos pasaulį sudrebino šokiruojantis atradimas. XX a. aštuntojo dešimtmečio atradimas astronomus nustebino.
2015-01-15

Juodosios skylės portretas Visatos interjere

Rašytojas fantastas Arthuras C. Clarke`as yra pasakęs, jog labai pažangias technologijas kartais sunku atskirti nuo magijos. Ir Visatoje kai kuriuos objektus bei vykstančius procesus net mokslininkams sunku suvokti protu. Tai – puiki proga, pasitelkus meno įtaigą, pateikti savo hipotezes bei paaiškinimus. Naujojo mokslinio fantastinio epo „Tarp žvaigždžių“ herojai yra juodosios skylės ir hipererdviniai tuneliai į kitas galaktikas, vadinami kirmgraužomis.
2014-12-03

Iš ko sudaryta Visata?

Pasaulį vaizduoju kaip didelę simfoniją, sakė žymus lietuvių kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Naujausi fizikų atradimai ir kosmologinės teorijos leidžia manyti, kad pasaulio struktūra primena labai harmoningą ir sudėtingą geometrinę figūrą. E8 teorijoje darniai sąveikauja visos jėgos ir visos elementariosios dalelės. Jos autorius Garrettas Lisi pamėgino sujungti Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją su kvantine teorija.
2014-11-19

Chameleonai ir hologramos

Kosmologai surado intriguojančius naujus būdus ištirti, ar tamsioji energija egzistuoja ir kaip ji spartina visatos plėtrą. Šviesa tamsoje gali sužibti iš netikėtų vietų. Neįprasti tamsiosios energijos paieškos eksperimentai, panašu, sukels šios paslaptingos jėgos supratimo revoliuciją.
2014-09-08

Einšteino teorijos sugrįžimas: Visatos lūkesčiai

Nuo pirmųjų juodosios bedugnės atvaizdų iki laiko, buvusio prieš Didįjį Sprogimą tyrimo, dabar yra naujas bendrosios reliatyvumo teorijos aukso amžius, sako kosmologas Pedro Ferreira  Nuo pirmųjų juodosios bedugnės atvaizdų iki laiko, buvusio prieš Didįjį Sprogimą tyrimo, dabar yra naujas bendrosio reliatyvumo teorijos aukso amžius, sako kosmologas Pedro Ferreira Kovą fizikų komanda pranešė aptikusi erdvėlaikio raibulius, kilusius visatai gimstant. Jų teiginys sukėlė audrą visame pasaulyje.
2014-08-05

Astronomai suglumę: visatoje trūksta 80 proc. šviesos

Astronomai visatoje atrado milžinišką ultravioletinės šviesos deficitą. Kosminiu teleskopu "Hubble" atlikti stebėjimai byloja, kad visatai trūksta net apie 80 proc. šios šviesos. „Vaizdžiai tariant, tai tas pats, tarsi būtume didžiuliame, ryškiai apšviestame kambaryje, tačiau pasidairius po šviestuvus paaiškėtų, kad tame kambaryje šviečia vos viena kita 40 vatų lemputė, – teigia tyrimui vadovavusi Karnegio mokslų instituto astronomė Juna Kollmeier.
2014-07-11

Tikrinama teorija, galinti aukštyn kojomis apversti Visatos suvokimą

Kas yra kosminė erdvė? Ar ji tuščia, ar sudaryta iš terpės, kuria juda fotonai, elektromagnetinės bangos ir visa kita? Į šį klausimą mokslininkai dar ieško atsakymo, tačiau pasak naujos teorijos šalininkų, pats erdvėlaikis gali būti sudarytas iš superskysčio. Ir tam pasitvirtinus, į standartinį fizikos modelį teks pažvelgti visiškai kitaip. Superskystis – tai būvis, kurį medžiaga įgyja kraštutinai žemoje ar aukštoje temperatūrose.
2014-04-29

Didžiojo Sprogimo metu visos Visatos jėgos veikė išvien

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Mokslininkai paskelbė, kad rado įrodymų, jog beveik prieš 14 mlrd. metų iš tiesų įvyko Didysis Sprogimas, davęs pradžią Visatai. Vilniaus universiteto profesoriaus Juozo Vaitkaus teigimu, šis atradimas ypač reikšmingas, nes įrodo, kad gravitacija ir visos kitos Visatoje egzistavusios jėgos Didžiojo Sprogimo pradžioje veikė kartu.
2014-03-18

Visatos gimimas buvo lėtas ir šaltas?

Tai – teorija, alternatyvi Didžiojo sprogimo teorijai, teigiančiai, kad Visata atsirado iš begalinio tankio taško, sprogusio prieš maždaug 13,7 milijardų metų.
2014-02-04

Įspėjančios šviesos

Užfiksuoti keisti juodųjų bedugnių ir tolimų supernovų signalai rodo, kad erdvėlaikis yra kažkas daugiau, nei manė Einšteinas. Gyvename neregimame landšafte, kuris, nors ir negalimas pajusti tiesiogiai, apsprendžia viską, ką matome ir veikiame. Visi objektai, nuo planetų, besisukančių aplink Saulę iki raketų skriejančių į Mėnulį ar nerūpestingai ant grindų numesto pieštuko, seka jo nejuntamais kontūrais. Kovojame su jais kaskart žingsniuodami įkalnėn ar kopdami laiptais.
2014-01-05

Visata jau kolapsuoja?

Fizikai tvirtina, kad tai tikėtina labiau, nei kada nors iki šiol. Anot Danijos fizikos teoretikų, gali būti, kad visata ne tik ruošiasi, bet jau ir pradėjo griūti: visatos griuvimo procesai galbūt jau dabar šviesos greičiu ryja viską, kas pasitaiko jų kelyje. Ir viskas visatoje – įskaitant ir mus – galiausiai susitrauks į mažą rutulį. Apie tokius visatos procesus byloja nauji Danijos fizikų matematiniai skaičiavimai.
2013-12-16

Ar ateiviai girdi Žemės radijo signalus?

Nežemiško intelekto paieškos institutas (Search for Extraterrestrial Intelligence – SETI) protingos gyvybės visatoje ieško pastaruosius 29 metus. Žmonės tokių signalų ieško dar seniau – spėju, nuo radioastronomijos aušros. Žinoma, jokių signalų jie nerado. Bet iškelkime hipotezę. Tarkime, rytoj aptinkame pirmąją radijo transliaciją iš civilizacijos, gyvenančios šalia žvaigždės, esančios kitoje Paukščių Tako pusėje už 1000 šviesmečių nuo Žemės.
2013-11-17

Mūsų visata – 4 dimensijų žvaigždės kolapso pasekmė?

Visai gali būti, kad mūsų visatą sukūrė ne Didysis sprogimas. Kaip dėstoma „Archiv.org“, Didysis sprogimas galėjo būti visai ne tai, ką įsivaizdavome iki šiol. Iš tikrųjų, Didžiojo sprogimo apskritai galėjo nebūti – mūsų visata galėjo atsirasti visai kitaip. Labai trumpai kalbant, Didžiojo sprogimo teorijoje postuluojama, kad visata savo egzistenciją pradėjo kaip nepaprastai ir kone be galo tankus materijos gumuliukas (singuliarusis taškas), kuris pradėjo vėsti ir plėstis – kaip balionas.
2013-09-19

Sekmadienio pamokslas: prigimtis

Prigimtis (gimtis) – Gimda – Gamta ir yra ta ašis, ant kurios suvertas sukasi gyvųjų pasaulis. Tai – duotybė, būties sąlyga. Jei jos nėra – nėra ir pačios Gyvatos, vadinasi, mums su jumis nėra nieko. Štai kaip tai svarbu.

4 priežastys, kodėl mes neturėtume egzistuoti

Tomas Asminavičius Kaip bepažvelgtume, mums nesuvokiamai pasisekė, jog egzistuojame. Nesupraskite manęs neteisingai, tačiau aš, jūs ir net patys mieliausi naminiai gyvūnėliai esame ne kas kita, kaip nešvari dėmė visais kitais atžvilgiais nuostabiai paprastoje Visatoje.  Mums labai pasisekė, jog Žemėje atsirado gyvybė. Pasisekė, jog galėjo išsivystyti kažkas tokio sudėtingo, kaip žmogus. Jau nekalbant apie labai mažą tikimybę, jog susitiks būtent kiekvieno iš mūsų tėvai.
2013-09-06

„Visions of the universe“ – pakeliauk po begalinę visatą

Parodoje „Visions of the universe“ eksponuojama daugiau nei 100 dar ankstyvaisiais laikais „Hubble Space Telescope“ užfiksuotų dangaus vaizdų ir paskutiniųjų „Mars Curiousity rover“ darbų. Ištisos fotografijų serijos, sudarančios 13 metrų „Marso langą“, leis pasijusti lyg žiūrėtum į visatą pro didžiulį langą.
2013-08-19

Fizikas paneigė teoriją, kad visata nuolatos didėja

Nauja studija pakeitė iki tol buvusį supratimą apie mūsų visatos istoriją nuo Didžiojo sprogimo iki dabar. Pastarąjį šimtmetį buvo manoma, kad visata yra lyg besipučiantis balionas, nuolat didėjanti. Tačiau dabar vienas fizikas teigia, kad toks visatos palyginimas yra netinkamas, nes ji nė kiek nedidėja, rašo telegraph.co.uk. Tokia idėja nėra nauja.
2013-08-14

Pietų ašigalio teleskopai: visatos gimimo liudijimas

Pačios nesvetingiausios Žemės vietos idealiai tinka pirmųjų visatos egzistavimo momentų stebėjimui. Tai vienas didžiausių planetos teleskopų, tačiau jis atrodo visiškai mažas bekraštėse Antarktidos plynėse. Šiame akinančiai balto sniego pasaulyje, kur gruodžio saulė niekada nenusileidžia, atstumus įvertinti sunku. Tikrasis Pietų ašigalio teleskopo (PAT) 10 metrų skersmens antenos dydis pasidaro akivaizdus tik kai mūsų mažas sunkvežimiukas privažiuoja prie pastato, kuriame jis stovi.
2013-05-26

Visata interneto naršyklėje

Apie dydį geriausia spręsti lyginant, tačiau ar įmanoma lyginti nesulyginamus dalykus, pavyzdžiui, žmogų ir galaktiką? Pasirodo, dar ir kaip įmanoma. Dizaineriai Cary ir Michaelas Hwang sukūrė „Flash“ įrankį įvairiems materialaus pasaulio objektams palyginti. Jį naudoti paprasta: galima didinti ar mažinti mastelį kompiuterio pele ar liečiant sensorinį ekraną, tačiau turbūt patogiausia naudotis apačioje pateiktu slankikliu ir judėti į vieną ar kitą pusę.
2013-04-05

Kaip visatoje atsirado magnetizmas?

Pradžioje magnetizmo nebuvo. Netrukus po Didžiojo sprogimo visatoje buvo stulbinančiai karštas elektros krūvį turinčių protonų, elektronų, helio ir ličio branduolių debesis. Kiekvienas jų galėjo sukurti magnetinį lauką kiekviena kryptimi, tačiau vienalytėse, tolygiose ankstyvojo kosmoso dujose visi šie laukai visiškai vienas kitą panaikino.
2013-01-23

Ar žmonės – tik kompiuterio žaidimo figūros?

Kaip galima patikrinti, ar mes gyvename realiame pasaulyje, ar virtualioje erdvėje, kurią sukūrė tolimi mūsų ainiai? Būdą patikrinti, ar mes gyvename realiame pasaulyje, ar esame tik tolimų mūsų palikuonių sukurtos virtualios erdvės gyventojai, pasiūlė trys fizikai iš JAV ir Didžiosios Britanijos. Savo darbo rezultatus jie pristatė portale arXiv.
2013-01-07

7 rimtos priežastys, kodėl kitose planetose gali egzistuoti gyvybė

Mes (kol kas) neturime tiesioginių įrodymų, kad kitose planetose ir jų palydovuose, kaip ir visoje visatoje, egzistuoja gyvybė. Ir vis dėlto yra neatremiamų ir pakankamai įtikinamų priežasčių tikėti tuo, kad su laiku mes atrasime tokią gyvybę, galbūt netgi mūsų Saulės sistemoje. Štai septynios priežastys, dėl ko mokslininkai tiki tuo, kad gyvenimas kažkur žūtbūt egzistuoja ir tik laukia susitikimo su mumis.
2013-01-04

Visata tėra tik kompiuterinis modelis? Greičiausiai tai tiesa

Ar mes gyvename mašinos viduje? Filosofinis mąstymo eksperimentas duoda atsakymą: greičiau – taip, negu – ne, skelbia „Huffingtonpost.co.uk“. Teorijos esmė ta, kad bet kokia civilizacija, evoliucijos procese perėjusi į „požmogiškąją“ stadiją, beveik garantuotai išmoks modeliuoti Visatos mastais. Įvertinus realybės matmenis – milijardai pasaulių, besisukančių aplink milijardus saulių – panašu, kad, jeigu tai įmanoma, visa tai jau įvyko.
2012-12-22

Prieš Didįjį sprogimą: kažkas ar nieko?

Sunku sugalvoti svarbesnį ir sunkesnį klausimą. Ar visata egzistavo amžinai? Kai kurie didieji protai teigė, kad nesvarbu, kiek toli praeitin bežvelgtume, visata buvo. Kiti ginčija, kad teisingas priešingas teiginys – turėjo kažkas nutikti, dėl ko kosmosas atsirado. Abiems pusėms tikinant, kad stebėjimai remia jų požiūrį, iki dabar atsakymas rodėsi tolimas, kaip visada. Tačiau anksčiau šiais metais, kosmologai Alexas Vilenkinas ir Audrey'is Mithani'is teigė išsprendę šiuos debatus.
2012-12-17

Bendrasis reliatyvumas: faktai ir hipotezės apie žymiąją A. Einšteino teoriją

Alberto Einšteino bendroji reliatyvumo teorija yra vienas iš žymiausių XX a. fizikos pasiekimų. Paskelbta 1916 m., ji paaiškina, kad tai, ką suvokiame kaip gravitacijos jėgą, iš tiesų atsiranda dėl erdvės ir laiko išlinkimo. Pateikiame žinių apie šią teoriją santrauką, kurioje pateikiami trumpi faktai ir hipotezės, padėsiančios suvokti pačią teoriją, jos pasireiškimų interpretavimą ir dar likusius neaiškumus.
2012-11-12

Visata greitai pavirs į dulkes, teigia mokslininkai

Žinoma, „greitai“ – kosmine prasme, tad pernelyg nerimauti dėl to neverta. Tačiau pats faktas, kad Visata dabar išgyvena savotišką  „senatvės krizę“, tokią išvadą padariusiems astronomams buvo netikėtas. Tarptautinė mokslininkų grupė, sudaryta iš D. Britanijos, Portugalijos, Japonijos, Italijos ir Nyderlandų astronomų, pranešė užbaigusi 10 kartų išsamesnę galaktikų apžvalgą nei visos ankstesnės.
2012-11-08

Helovino desertas: kosmoso monstrai

Per Heloviną žemėje matome zombius ir vampyrus, tačiau retai susimąstome, kad virš mūsų galvų, danguje, nuolat egzistuoja patys įvairiausi monstrai. Kosmosas yra pilnas baisių reiškinių, pradedant nuo žvaigždžių, kurios išsiurbia kitų kosminių kūnų gyvybę iki didžiųjų juodųjų skylių, kurios yra milijardus kartų didesnės už mūsų saulę.  Taigi, Helovino proga „Yahoo.com“ pateikia šiurpinančių kosmoso monstrų sąrašą.
2012-11-01

Kaip žinoti, ar gyvename ne grandiozinio masto kompiuterinėje simuliacijoje?

Nesinori gąsčiotis ir gąsdinti kitų, tačiau egzistuoja gana reali galimybė, jog mūsų visata tėra grandiozinio masto kompiuterinė simuliacija ir nieko daugiau. Kad mes gyvename Matricoje, kurioje nėra nieko tikro. Tokia galimybe susidomėjusių Bonos universiteto (Vokietija) tyrėjų grupė mėgins išsiaiškinti, ar tik nesame įstrigę kompiuterinėje simuliacijoje.
2012-10-12

Australijoje pradėjo veikti didžiulis teleskopas

Australija penktadienį pristatė didžiulį radijo teleskopą, kuris leis astronomams aptikti tolimas galaktikas ir ypač detaliai tyrinėti visatos gelmes. Australijos „SKA Pathfinder“ teleskopas, įrengtas atokioje Murchisono radijo astronomijos observatorijoje Vakarų Australijos dykumoje, sudarytas iš 36 antenų, kurių kiekvienos skersmuo siekia 12 metrų, praneša naujienų agentūra AFP. 140 mln.
2012-10-05

Mokslininkai dar tiksliau išmatavo visatos plėtimosi greitį

Mokslininkai, naudodami NASA „Spitzer“ kosminį teleskopą, tiksliau nei kada nors anksčiau išmatavo visatos plėtimosi greitį. Nustatyta, kad kosmosas plečiasi 74,3 kilometrų (plius minus 2,1 kilometrų) per sekundę vienam megaparsekui greičiu (1 megaparsekas apytiksliai prilygsta 3 mln. šviesmečių). Jei šie skaičiai atrodo nesuprantami, belieka pasakyti, kad tai vyksta iš tiesų greitai. Be to, tempas nuolat auga, rašo SPACE.com.
2012-10-04

Jei susidurtų dvi supermasyvios juodosios skylės

Kas atsitiktų, jei visatoje susidurtų dvi supermasyvios juodosios skylės? Kolorado universiteto (JAV) mokslininkai sumodeliavo tokią situaciją superkompiuteriu ir pademonstravo, kas nutinka jas supantiems įmagnetintiems dujų debesims. Tyrėjai tikisi, jog tokie modeliai padės greičiau visatoje aptikti gravitacines bangas.
2012-10-04
Į viršų