virginijus šikšnys

Lietuvoje vizitą tęsia Belgijos karalius ir karalienė. Iškilmingos vakarienės Valdovų rūmuose metu sutvisko karalienės Matildos karūna, o dieną praeivių akis traukė išskirtinė monarchės apranga. Karališkoji pora domėjosi lietuvių inovacijomis ir mokslo pasiekimais, lankėsi ir Vilniaus universitete, kur karalienė galėjo pamatyti ir jos protėvių Sapiegų palikimą.

Lietuvos mokslininkai apie mokslo finansavimą šalyje kalba be užuolankų – jis reikšmingai per mažas ir net grėsmingas tuo atžvilgiu, kad skatina mokslo šviesulius bėgti iš šalies. Negaudami tinkamo finansavimo, Lietuvos mokslininkai priversti darbo ieškoti svetur, o tai, jų teigimu, pavojinga dar ir dėl to, jog Lietuvoje paprasčiausiai nebeliks protų ir kam tuos protus ruošti.

Šių metų Nobelio chemijos premiją atsiims prancūzų ir amerikiečių mokslininkės, tačiau Lietuvoje girdėti gilus atodūsis – įvertintas turėjo būti ir Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys. Lietuvių mokslininkas panašiu metu kaip apdovanotosios kūrė genų žirklių technologiją, o prieš tai dalijosi kitą prestižinį apdovanojimą. „Profesorius V. Šikšnys nuo pat pradžių buvo vienoje gretoje su šiandieninėmis laimėtojomis, todėl yra labai apmaudu.

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV dolerių. Premiją nanomokslų srityje prof. V. Šikšnys pasidalys kartu su kitais dviem technologiją plėtojančiais mokslininkais – Maxo Plancko instituto (Vokietija) profesore Emmanuelle Charpentier ir Kalifornijos Berklio universiteto (JAV) profesore Jennifer Doudna.

Mokslininkai pranašauja, kad genetinių ligų greitai gali nebelikti. Ir šis pasiekimas - su lietuvių pagalba. Oregone didelei ekspertų komandai pavyko dar žmogaus embrione panaikinti geną, lemiantį dažną širdies ligą. Šis pasiekimas – pasididžiavimas ir Lietuvai, mat mokslininkai naudojasi lietuvių biochemiko Virginijaus Šikšnio atrastu genomo redagavimo įrankiu. Laikai, kuomet žmones bus galima išgelbėti nuo mūsų genuose užkoduotų mirtinų ligų, jau nebe už kalnų.

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje. Šiandien žmogaus DNR galima nuskaityti vos per kelias dienas, visa informacija koduota adeninu, citozinu, timinu ir guaninu – A, C, T ir G raidžių kombinacijomis, kurias iššifruoti nėra paprasta.

Biochemiko Virginijaus Šikšnio bendražygiai sako tikintys profesoriaus galimybėmis ateityje pelnyti Nobelio chemijos premiją už atrastą genų redagavimo įrankį. V.Šikšnys žiniasklaidoje buvo minimas tarp kandidatų pelnyti šių metų prizą, bet Švedijos karališkoji mokslų akademija pasirinko prancūzų, britų ir olandų mokslininkus už itin mažų molekulinių mašinų suprojektavimą ir sintezę.

Artėjant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, svarbu pažvelgti į tas gyvenimo sferas, kurios garsina mūsų valstybę pasaulyje. Dažnai sakoma, kad tai kultūros ir sporto pasiekimai, tačiau išsivysčiusi, civilizuota yra tokia valstybė, kurioje rūpinamasi ir mokslo plėtra. Mokslininkų darbai ne tik stumia pažangą valstybėje, bet ir garsina jos vardą pasaulyje.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino naują Mokslo premijų komisijos sudėtį - pakeisti du komisijos nariai. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, Fizinių mokslų sekcijos narį Leoną Valkūną pakeis Matematikos ir informatikos instituto Diferencialinių lygčių skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas Konstantinas Pileckas, o vietoje Biomedicinos mokslų sekcijos nario Valdo Stanislovo Laurinavičiaus į komisijos sudėtį įtrauktas Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyri...

Šiandien Vyriausybė patvirtino naują Lietuvos mokslo premijų komisijos sudėtį, pranešė Vyriausybės Spaudos tarnyba. Fizinių mokslų sekcijos narį Leoną Valkūną komisijoje pakeis Matematikos ir informatikos instituto Diferencialinių lygčių skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas Konstantinas Pileckas.