virgaudas puodžiukas

Po didžiausių Lietuvos magistralių kelias nuo Kauno per Prienus iki Alytaus yra vienas intensyviausių šalyje. Jame gana dažnai įvyksta ir tragiškos avarijos. Savivaldybės, per kurias eina kelias, seniausiai prašo finansavimo jo rekonstrukcijai. Panašu, kad ji gali prasidėti, jeigu tik artimiausiu metu atsiras pinigų.

Susisiekimo ministerijai paviešinus, kad Lietuvoje dėl kokybės standarto pataisymo yra tendencingai ploninami tiesiami keliai, buvo ieškoma, kas ir kada taip nusprendė. Tuometis Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius kaltės nemato, tikindamas, kad tai buvo daroma remiantis vokiečių standartais, kurie buvo keičiami 2009 metais. Didžiausi direkcijos tiekėjai, kol dar buvo galima, remdavo politines partijas. Tačiau politologai dosnių sumų tiesiog geranoriškomis nevadina.

Po Susisiekimo ministerijos patikrinimų iš posto atsistatydina Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Virgaudas Puodžiukas. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis sako, kad Valstybės kontrolei pareiškus, kad kelių statybos darbų viešieji pirkimai nėra skaidrūs, ministerija pradėjo tyrimą bei parengė reformą.

Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, penktadienį susitikęs su valstybinių kelių priežiūros įmonių vadovais, apsvarstė situaciją keliuose. "Prašau kelių priežiūros įmonių vadovų imtis visų būtinų papildomų priemonių, kad artėjančios šventės keliaujantiems automobiliais būtų kuo saugesnės", - pabrėžė viceministras R. Vaštakas. Ypatingas dėmesys keliams bus skiriamas nuo Šv. Kalėdų iki Trijų Karalių.

Vyriausybė mažindama biudžeto išlaidas, kėsinasi į Kelių fondą ir ketina jį apkarpyti dar 700 mln. litų, drauge siūlydama kelininkų įmonėms gelbėtis naudojant Europos Sąjungos (ES) lėšas. Tam nepritaria ne tik kelininkai, bet ir valdančiosios koalicijos narys susisiekimo ministras. Praėjusių metų gruodį Vyriausybė jau nurėžė Kelių plėtros programos 460 mln. litų. Dabar jos finansavimą norima sumažinti dar daugiau kaip 700 mln.

Ekonominis sunkmetis valstybei suteikia unikalią progą mažesnėmis sąnaudomis atnaujinti viešąją infrastruktūrą, rašo Lietuvos automobilių kelių direkcija. Investicijos į ją būtų stimulas šalies ekonomikai greitai atsigauti, išsaugoti esamas darbo vietas, pritraukti užsienio investicijų. Būtent tuo vadovaujasi nemažai tiek Europos, tiek viso pasaulio šalių. Tokią nuomonę šiandien, balandžio 1 d., vykusioje spaudos konferencijoje išsakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, žadėjęs užbaigti vadinamojo kelininkų klano viešpatavimo laikus, dabar koalicijos partnerius ragina šiai sričiai skirti dalį verslui gelbėti numatytų milijonų. Susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio vadovas E.Masiulis koalicijos partnerius ragina, skirstant verslo skatinimo planui numatytas lėšas, nepamiršti ir šalies transporto sektoriaus, plėtojančio infrastruktūros projektus.

Apsnigtoje ir užpustytoje Lietuvoje šią savaitę įvykus skaudžioms avarijoms bei įsmukus Kleboniškio tiltui Kaune, Susisiekimo ministerija teigia svarstysianti idėją laikinai uždaryti dalį kelių, jei susiklostytų ekstremalios oro sąlygos. „Mes analizuosime galimybę ateityje, kada kiltų ekstremalios oro sąlygos, kai kuriuos kelių ruožus laikinai uždaryti. Aišku, čia reiktų aptarti labai daug dalykų.

Kaune atidarius per 9 mėnesius rekonstruotą, oranžine spalva nudažytą Vilijampolės tiltą per Neries upę, kauniečiai buvo vaišinami mandarinais, nes jų spalva sutampa su tilto spalva, o meras guodė, kad ekonominė krizė nebaisi.

2008 metų liepos 9-oji diena tikriausiai bus įrašyta į Alytaus istorijos puslapius. Šią dieną dešiniajame Nemuno krante vyko statomo Lietuvos tūkstantmečio tilto atminimo kapsulės įmontavimo ceremonija. Šia proga susirinko daug garbingų svečių: Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, Susisiekimo ministras dr.