viktorija katilienė

Nors didelė dalis mūsų visuomenės neįsivaizduoja gyvenimo be automobilio, tačiau beveik trečdalis Lietuvos gyventojų nevairuoja. Tyrimo duomenys parodė, kodėl mūsų šalies žmonės atsisako galimybės sėsti prie vairo: neturi vairuotojo pažymėjimo, nuosavo automobilio, o dalis žmonių negeba įveikti vairavimo baimės. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje nevairuoja 28 proc. gyventojų.

Įvykus eismo nelaimei svarbus vaidmuo tenka ne tik joje dalyvavusiems, bet ir įvykį mačiusiems žmonėms. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad eismo įvykio liudininkai gali suteikti naudingos informacijos į jo vietą atvykusiems policijos pareigūnams arba, vykstant teisminiam ginčui, – jį sprendžiančioms teisinėms institucijoms. Svarbu nepamiršti, kad liudininkai yra tie žmonės, kurie dažnai pirmieji gali padėti kelyje nukentėjusiems asmenims ir pamatyti daug reikšmingų eismo įvykio aplinkybių.

Pavasarį vairuotojai ypatingą dėmesį turėtų skirti automobilių stiklų būklei ir jų švarai. Draudikai atkreipia dėmesį, kad šviečiant skaisčiai pavasario saulei geras matomumas kelyje yra itin svarbus. Vairavimo sąlygos, kai spigina saulė, kelyje yra kur kas pavojingesnės nei akinančios kitų transporto priemonių šviesos ar šlapia kelio danga. Dar viena sezoninė problema – stiklo įdaužos, kurios, pasak specialistų, trukdo matomumui.

Atšilus orams vairuotojai, važiuodami miškingais keliais ir žaluma apaugusiomis vietovėmis, turėtų būti itin atsargūs. Draudikai įspėja apie pavasario laikotarpiu padažnėjančius transporto priemonių susidūrimus su laukiniais žvėrimis, kuriuos arčiau kelių atgena pasikeitusios gamtos sąlygos – pradedanti žaliuoti žolė, medžių pumpurai ir po žiemos kelkraščiuose užsilikusi druska.

Šiemet ankstokai prasidėjęs motociklininkų sezonas į gatves atginė ir naujus iššūkius eismo dalyviams. Per žiemą primiršti vairavimo įgūdžiai pakiša koją ne tik motociklininkams, bet ir itin mūsų šalies miestų gatvėse išpopuliarėjusių elektrinių paspirtukų vairuotojams bei kitiems eismo dalyviams. Draudikai atkreipia dėmesį, kad eismo įvykių skaičius tiesiogiai priklauso nuo vairuotojų patirties ir stažo: jam augant, eismo įvykių kiekis mažėja.

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves. Draudikų duomenimis, po tokių įvykių automobilių savininkams yra atlyginami nuo kelis šimtus iki septynis tūkstančius eurų siekiantys nuostoliai. „Šių įvykių padaugėja pavasarį, kai, šylant orui, atsiranda daug naujų kelio defektų.

Pastarąjį mėnesį vairuotojai Lietuvoje, deja, negali išvengti važiavimo slidžia kelio danga. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dažniausiai eismo įvykiai fiksuojami transporto priemonei išslydus iš posūkio, o koją dažniausiai pakiša per didelis žmonių pasitikėjimas vairavimo įgūdžiais bei transporto priemonės techninėmis galimybėmis. „Pastarąjį mėnesį itin dažnai keičiasi eismo sąlygos, todėl didėja tikimybė, kad automobilis slys ar taps sunkiau valdomas.

Kasmet keliuose fiksuojami tūkstančiai eismo įvykių. Draudikai įspėja, kad į jus atsitrenkti gali ir tyčia, o tokių piktavalių neatbaido ir gresianti atsakomybė. Be to, draudikai įvardija ir vietas, kur vadinamieji „pakišinėtojai“ siaučia labiausiai. Net mažiausias eismo įvykis vairuotojams, o taip pat ir keleiviams, gali sukelti didelį stresą.

Didelė dalis nelaimių keliuose įvyksta ne tik dėl eismo sąlygų ar vairavimo įgūdžių stokos, bet ir dėl vairuotojų neatidumo bei išsiblaškymo. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos žmones prie vairo labiausiai blaško jų bendrakeleiviai, o Latvijos ir Estijos gyventojus – pašaliniai garsai. Lyginant su kaimyninių šalių vairuotojais, lietuviai prasčiau dėmesį sutelkia ir dėl kartu važiuojančių vaikų poreikių bei jų keliamo triukšmo.

Sukčiauti ir gudrauti mėgstančių vairuotojų Lietuvoje tikrai netrūksta. Kasmet į įvairiausius incidentus patenka gausus būrys vairuotojų, kurie nežinodami ką daryti esamoje situacijoje, dažniausiai sutinka su sukčiautojų sąlygomis. „Esame užfiksavę atvejų, kai tas pats vairuotojas į identišką įvykį toje pačioje miesto vietoje pateko daugiau kaip penkiolika kartų.

Karantinas, uždaręs lietuvius namie, matyt, draudimo įmonių bus ilgai atsimintas kaip intensyvaus darbo laikotarpis. Draudimo bendrovės pasakoja gaunančios neįprastai daug pranešimų apie nelaimingus atsitikimus namie, o remonto įmonės sako be perstojo remontuojančios kalnus taisyti atvežamų prietaisų. Lietuviams dūžta televizoriai, kaitlentės ir net orkaičių stiklai. Draudimo ir remonto paslaugas teikiančios įmonės tokių metų pasakoja dar nemačiusios.

Policijos pareigūnai ir draudikai perspėja Lietuvos vairuotojus, kad keliuose daugėja motociklininkų. Esą šylant orams pavojus susidurti su motociklininkais didėja. Vien per kovo mėnesį eismo įvykiuose nukentėjo 13-a motociklininkų. Vilnietis Marius sostinės gatvėmis važinėja BMW motociklu. Vyrui tai tik antrasis sezonas, mat motociklą jis įsigijo pernai, tačiau Marius savo vairavimo sugebėjimais neabejoja.

Lietuviai iš kalnų grįžta sulaužytomis rankomis ir kojomis. Taip slidėmis apsiginklavusius mūsų poilsiautojus apibūdina draudikai ir gydytojai, kurie aiškina, kad nelaimių skaičius šiemet mažesnis, tačiau patiriamos traumos gerokai rimtesnės. Lietuviams kalnuose ne tik trūksta fizinio pasiruošimo. Esą nekultūringi slidininkai nemoka kalnų taisyklių, slidinėja girti, taip sužaloja ne tik save, bet ir kitus.

Ekstremalėjantys Lietuvos orai šalyje pridaro vis daugiau nuostolių. Draudikai skelbia, kad ši vasara žala turtui sparčiai vejasi praėjusią. Jei tendencijos nepasikeis, nuostolių bus daugiau nei pernai. Esą vien per paskutines penkias savaites Lietuvoje registruotos 7 pavojingos nuostolių pridariusios stichijos. Anot klimatologų, malonias saulės vonias šiltuoju metu laiku lydi viską niokojančios audros ir liūtys, klimatas nuolat ekstremalėja. Ne išimtis ir ši vasara.

Draudikai skaičiuoja ketvirtadienį Lietuvoje praūžusios audros padarytą žalą. Skaičiuojama, kad vidutinė padaryta žala siekia apie 500-600 eurų, o bendra žalos suma viršys 200 tūkst. eurų. Didžiausia šalyje ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad liūtis ir audra įmonės klientams padarė nemažiau kaip 200 tūkst. eurų žalos, vidutinis nuostolis - per 600 eurų.