viktorija čmilytė

Apie Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen galima kalbėti daug, tačiau nei aukščiausi politikos postai ar didmeistrystė šachmatų sporte nėra tokie svarbūs, kaip šeima. Įtemptu ir greitu ritmu gyvenančios politikės asmeninis gyvenimas – kiek ramesnis. Rugpjūčio 6-ąją 40-ąjį jubiliejų mininti moteris neslepia, kad prabėgę metai išmokė daug. „Kai kurių klaidų nepavyko išvengti ir tai – natūralu“, – neslepia Seimo pirmininkė.

Okupantai Bučos miestą pavertė masinės kapavietės vieta. Šimtai civilių lavonų – tiesiog gatvėse. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen feisbuke rašo, kad „sunku suvokti kiek iš tiesų dar žvėriškumo slypi ir kiek jo gali dar sukurti Rusija“. „Masinės kapavietės, egzekucijos aukoms surišus rankas, nuogi kūnai gatvėje. Visa tai – XXI a. Europoje, žemyne, kuris visą pasaulį įtikinėjo demokratijos pergale prieš autoritarinius režimus.

Iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą atvykstant vis daugiau žmonių, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šį procesą vadina natūraliu. Pasak jos, taip žmonės reiškia nepritarimą Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos režimams, o Lietuvos prioritetas šiandien yra priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos bėga tūkstančiai darbuotojų.

Visuomenė dėl karo Ukrainoje ėmė labiau pasitikėti šalies vadovais. Tą rodo naujausia gyventojų apklausa. Paaugo pasitikėjimas ir premjere, ir Seimo pirmininke, į populiariausių politikų trejetuką pateko krašto apsaugos ministras. O štai Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, anot sociologo, ištiko reitingų katastrofa. Karas Ukrainoje pakeitė dalies lietuvių požiūrį ir į Lietuvos vadovus. Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad išaugo pasitikėjimas valdančiųjų lyderiais.

Kovą smuko Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, augo dalies šalies vadovų ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reitingas, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.   V. Matijošaitis iš trečios palankiausiai vertinamų politikų lentelės vietos atsidūrė devintoje. Kauno vadovą kovą palankiai vertino 26,9 proc. respondentų, neigiamai – 37,3 procento. Vasarį Kauno merą teigiamai vertino 39,8 proc., neigiamai – 24,4 proc. apklaustųjų.

Šią savaitę kilus skandalui dėl sąlygų ukrainiečių registracijos centre Vilniuje, vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius apsilankė centre. Jis pripažįsta, kad su tam tikrais sunkumais buvo susidurta, tačiau, jo akimis, dabar centras dirba sklandžiai. Trečiadienį tv3.lt rašė apie tai, kad kai kurie savanoriai paskelbė, jog ukrainiečių registracijos centre Vilniuje trūksta maisto, vaistų, sauskelnių ir kitų būtinų daiktų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusijos dėl to, iki kiek procentų BVP reikėtų didinti lėšas gynybai, yra išvestinis klausimas. Pasak jos, svarbiausia yra įvertinti savo gynybos pajėgumus ir veiksmus suderinti su partneriais. Seimas ketvirtadienį balsuos dėl lėšų gynybai didinimo iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet.

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl lėšų gynybai didinimo, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidžia, kad Lietuva už šiuos pinigus planuotų įsigyti naujos kovinės technikos. Sąraše – amerikiečių koviniai dronai, jei pavyks, būtų perkamas ir sraigtasparnis. Ketvirtadienį Seimas renkasi į posėdį. Vienas iš klausimų – lėšų gynybai didinimas iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Karinių stovyklų įrengimui reikės 40 mln.

Šventinę dieną Vilniuje prisiekė daugiau kaip pusė tūkstančio naujųjų Šaulių – tarp jų premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. O prisiekę naujieji šauliai tvirtino, kad jų pasiryžimą įstoti į Šaulių sąjungos šeimą sustiprino karas Ukrainoje ir noras ginti šalį. Nepriklausomybės aikštėje plevėsuojančios trispalvės ir daugiau kaip pusė tūkstančio naujųjų Šaulių sąjungos narių.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad įvykiai Ukrainoje atvėrė akis, jog su brutalia jėga tartis neįmanoma – jai reikia prieš pastatyti jėgą. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Čmilytė-Nielsen: Ukraina atvėrė akis Seimo pirmininkė teigė, kad Seimo laukia daug neatidėliotinų darbų, o ir sesiją Seimas pradeda ypatingą dieną – kovo 11-osios išvakarėse.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu Lietuva yra gražiausia, kokia galėtų būti. Premjerė pastebi, kad karo Ukrainoje akivaizdoje lietuviai susivienijo kaip niekad, o stebint susivienijantį pasaulį, panašu, jog vyksta galutinis išsivadavimas iš sovietinio totalitarizmo. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad karo akivaizdoje Lietuva turi dirbti dviem kryptimis. Pirma, reikia padėti su Rusijos agresija susidūrusiai Ukrainai, o antra, reikia rūpintis Lietuvos saugumu. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Nausėda: reikia dirbti dviem kryptimis Prezidentas G. Nausėda sveikino į pavasario sesiją susirinkusius parlamentarus. Vis dėto sesija Seimo narių laukia kitokia.

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje įvyko paramos Ukrainai akcija „Laisvė šviečia“, į kurią susirinko tūkstančiai žmonių, norinčių išreikšti palaikymą Rusijos užpultos Ukrainos žmonėms.  Eisenoje dalyvavęs dainininkas Juozas Liesis skatino minią skanduoti įvairius palaikymo šūkius. „Gerai, chebryte, dabar ukrainietiškai pabandysime“, – sakė Juozas Liesis ir skatino minią skanduoti Ukrainos vardą ir šūkį „Slava Ukraini!“ Akimirkas iš eisenos pamatykite vaizdo įraše straipsnio viršuje.

Rusijai užpuolus Ukrainą, lietuviai buriasi į palaikymo ukrainiečiams kampanijas. Ketvirtadienį vakare visoje Lietuvoje nuvilnys akcija „Laisvė šviečia“, prie iniciatyvų jungiasi ir užsienio lietuvių bendruomenės, žmonės skatinami aukoti ukrainiečiams. Prie palaikymo akcijų jungiasi skirtingi Lietuvos miestai bei užsienyje gyvenantys lietuviai. Jungiasi didieji miestai Ketvirtadienį 18 val.

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

Besitęsiant Kinijos ekonominiam spaudimui, Lietuvos verslo atstovai sako, kad reikia ieškoti naujų rinkų Amerikos, Azijos šalyse, o į Lietuvą pritraukti JAV ir kitų šalių, kurios nedirba su Kinija. Verslininkai pabrėžia, kad valstybė turi galvoti, kaip per mokesčius pritraukti talentų ir naujų investuotojų.    Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, įmonės šiuo metu ieško būdų, kaip pasiekti kitas rinkas.

Seimo etikos sargai trečiadienį imsis tirti Seimo nario, konservatoriaus Antano Matulo elgesį, kilus klausimui, ar parlamentaras turėjo nusišalinti svarstydamas klausimą, susijusį ir su jo sūnumi. A. Matulo vadovaujamas Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas. Jomis siūloma įvesti kadencijas valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.

Seimui antradienį planuojant svarstyti Apsaugos nuo smurto aplikoje įstatymą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teiga, kad tai yra žingsnis link Stambulo konvencijos ratifikavimo. Į Seimą Stambulo konvencija turėtų grįžti tada, kai bus užtikrinta, kad jos ratifikavimas sulauks pakankamai balsų. Antradienį Seime bus svarstomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Antradienį Prezidentūrai išsakius abejones dėl galimybių paso ateities, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog pasikeitimams dabar ne laikas. Pasak jos, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje šiuo metu siaučia omikron banga. Apie tai Seimo pirmininkė kalbėjo spaudos konferencijoje prieš rytinį Seimo posėdį. V. Čmilytė-Nielsen mano, kad visos priemonės, skatinančios žmones atsakingais, yra svarbios. Tarp jų ir galimybių pasas.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nemananti, kad ministrų atsistatydinimai išspręs baltarusiškų trąšų tranzito problemą. „Problemų sprendimai neturi sukelti naujų problemų. O tai, kas vyksta dabar panašu būtent į tai. Į veiksmus, kurie ne sprendžia situaciją, o tik ją komplikuoja. Neklystančių nėra, o tie, kas šiandien sako, jog atsistatydinimai išspręs problemas, mano vertinimu, irgi klysta“, – įraše feisbuke teigė parlamento vadovė.

Seimo kontrolierių įstaigos vadove tapo prieš pora savaičių kontroliere paskirta ir šią savaitę Seime prisiekusi teisininkė Erika Leonaitė. Seimas ketvirtadienį per slaptą balsavimą 70  balsų „už“, septyniems parlamentarams buvus prieš ir aštuoniems susilaikius paskyrė ją ir Seimo kontrolierių įstaigos vadove.

Seimo narė, buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Agnė Širinskienė antradienį papildė opozicinės Lietuvos regionų frakcijos gretas. Pareiškimą, kad A. Širinskienės oficialiai palieka LVŽS frakciją Seime, antradienį įgarsino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Taip pat paskelbta ir apie tai, kad A. Širinskienė tapo oficialia Lietuvos regionų frakcijos nare.

Politikos padangėje – vis ryškesni reitingų svyravimai. Dar vos prieš metus populiariausių politikų viršūnėje besilaikiusi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiai dienai skaičiuoja mažėjantį visuomenės pasitikėjimą, o prie jos jungiasi ir dar keletas nacionalinės politikų veikėjų. Tačiau kai kuriems politikams, anot ekspertų, teigiamas vertinimas garantuotas – jie intriguoja ir tai jų raktas į palankų gyventojų vertinimą.

Šiemet viešojoje erdvėje dažnai linksniuota Stambulo konvencija gavo progą trijose Lietuvos savivaldybėse tapti kūnu. Žmogaus teisių aktyvistai pabandė pritaikyti konvencijos nuostatas savivaldybių gyventojų kasdienybėje ir stebėjo, kokių pokyčių pavyks pasiekti per metus. Paaiškėjo, kad per eksperimento laikotarpį ryškiai pasikeitė gyventojų požiūris į įvairių formų smurtą.

Seimo sprendimu dalyje Lietuvos dėl migrantų antplūdžio nuo trečiadienio mėnesiui įvedama nepaprastoji padėtis. Ji galios Lietuvos pasienio ruože ir penkis kilometrus į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.

Premjerė Ingrida Šimonytė remia idėją valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, leisti dirbti keturias dienas  arba 32 valandas per savaitę, mokant vidutinį darbo užmokestį. Trumpesnė darbo savaitė būtų taikoma vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų.

Nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems Seimo nariams dirbant Seime nebūtina įrodyti, kad jie neserga koronavirusu. Seimo nariams nėra privalomi ne tik galimybių pasai, bet ir reguliarus testavimas. Tai piktina dalį parlamentarų, kurie bijo galimą užkratą nuo kolegų parnešti šeimos nariams. Dauguma Seimo narių pasiskiepijo dar šių metų pavasarį ar vasaros pradžioje. Tiesa, kiek tiksliai parlamentarų vakcinavosi, o kiek ne, taip ir liks nežinoma, nes Seimo kanceliarija tokių duomenų neturi.

Vilniaus miesto centre, šalia Neries upės oficialiai atverta nauja erdvė – Paralimpiečių krantinė. Čia įamžintos Lietuvos sportininkų pergalės paralimpinėse žaidynėse, jos vilniečiams ir miesto svečiams pasakoja šalies sporto istoriją, įkvepiančią gyventi aktyviau ir atkakliai siekti tikslų tiek sveikuosius, tiek žmones su negalia. Paralimpiečių krantinės atidarymo renginys trečiadienį Neries pakrantėje subūrė paralimpinius atletus, šalies sporto bendruomenę, sostinės ir šalies vadovus.

Šeštadienį Trakuose vyko Liberalų sąjūdžio suvažiavimas. Jo metu Liberalų sąjūdis rinko naują partijos pirmininką. Šis postas atiteko ir iki tol Liberalų sąjūdžiui vadovavusiai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. 1953 Liberalų sąjūdžio nariai turėjo teisę balsuoti, 1756 nariai registravosi, o balsavime dalyvavo 854 Liberalų sąjūdžio nariai. 670 balsų surinko V. Čmilytė-Nielsen. Ji ir buvo išrinkta Liberalų sąjūdžio pirmininke.

Perrinkimo siekianti Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad partijos tikslas – tapti pirmo pasirinkimo liberalia politine jėga. „Mūsų visų tikslas – tapti pirmo pasirinkimo liberalia politine partija, kuri vienytų ir ugdytų liberaliai mąstančius visuomenės narius. (...) Mūsų partijos reitingai, pasak apklausų, yra stabilūs – išlaikome pakankamai užtikrintą pasitikėjimą“, – Liberalų sąjūdžio suvažiavime Trakuose teigė politikė.

Šeštadienį Traskuose vyksta Liberalų sąjūdžio suvažiavimas. Partija čia rinks naują pirmininką. Į Liberalų sąjūdžio suvažiavimą atvykusi premjerė Ingrida Šimonytė dėkojo koalicijos partneriams ir teigė, kad valdančiąjai koalicijai pastaruoju metu skrendančios kritikos strėlės panašėja į ultimatumus. Žengusi ant scenos Liberalų partijos suvažiavime premjerė I. Šimonytė juokavo, kad pagal oro sąlygas atrodo, jog susirinkta į konservatorių suvažiavimą.

Šeštadienį Trakuose vyks valdančiojo Liberalų sąjūdžio suvažiavimas, per jį paaiškės naujas partijos pirmininkas. Į partijos pirmininko postą pretenduoja dabartinė šios politinės jėgos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir pirmininkės pavaduotojas, parlamentaras Andrius Bagdonas. Pagal patvirtintą tvarką, Liberalų sąjūdžio pirmininką rinkti gali tik nario mokestį sumokėję partijos nariai.

Seimo opozicijos atstovai prasidedančios rudens sesijos prioritetais mato žmonių pajamų didinimą, paskatas skiepytis. „Šitoj sesijoj mūsų prioritetas yra realios žmonių pajamos, nes žmogus apie gyvenimo kokybę sprendžia pagal tai, kiek barška pinigėlių jo kišenėj ir ar gali jis ką nors nusipirkt, gali su gyvenimu eiti koja kojon“, – po frakcijų vadovų susitikimo su Seimo pirmininke ketvirtadienį žurnalistams sakė socialdemokratų seniūnas Algirdas Sysas.

Dabartinio Seimo nariai aktyviau deklaruoja susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais nei buvusio, ketvirtadienį skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Jo atliktos parlamentarų apžvalgos duomenimis, Pavasario sesijos metu 70 parlamentarų paskelbė 654 tokius susitikimus, kai 2017 metų pavasarį 45 Seimo nariai pranešė apie 475 tokius susitikimus.

Prieš savaitę Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais. Susitikimo metu aptartas rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo klausimas, Seimo pirmininkei perduoti Šeimų sąjūdžio reikalavimai. Politologai sako, kad susitikimas davė naudos ir Seimo pirmininkei, ir Šeimų sąjūdžiui. Seimo pirmininkė gavo patikinimą, kad ateityje planuoto mitingo metu bus užtikrintas saugumas, o Šeimų sąjūdžiui susitikimas padės į politiką įeiti kaip solidžiam žaidėjui.

Valdantieji jau ne pirmą kartą visuomenei pasiuntė žinutę – jei nepatinka, ką daro dabartinė Vyriausybė, po kelerių metų galėsite išsirinkti tuos, kurie jums patiks. Komunikacijos ekspertai ir politologai sako, kad tokia valdžios retorika gali būti pateisinama, tačiau menkina žmonių pasitikėjimą valdančiaisiais ir kuria arogantiškos Vyriausybės paveikslą.

Rugsėjo 10 d. Šeimų sąjūdis planavo surengti dar vieną mitingą prie Seimo. Antradienį Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad leidimą mitingui atšaukia. Pasak savivaldybės, apsvarstyta iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gauta informacija, atsižvelgta į Martyno Mažvydo bibliotekos prašymą ir kitus dalykus. Antradienį Vilniaus miesto savivaldybė kalbėjosi su policijos ir rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo atstovais. Po pokalbio surengta spaudos konferencija.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį ryte susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais. Susitikimo metu aptarti ir jau buvę mitingai, ir planuojami protestai. Seimo pirmininkė teigė išgirdusi Šeimų sąjūdžio pažadą, kad rugsėjį vyksiantis mitingas bus taikus, o pareikštus reikalavimus planuoja perduoti koalicijos partneriams. Šeimų sąjūdis rugsėjo 10 d. planuoja rengti dar vieną protestą. Ateinančiam protestui aptarti Seimo pirmininkė susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais.

Penktadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su Seimo vadovybe aptarė rugpjūčio 10 d. vykusio mitingo pamokas ir pasirengimą rugsėjį planuojamam protestui. Pasak Seimo pirmininkės, tarnybos jau yra pasiruošusios planuojamam mitingui, o tai ką jos jau yra pranešusios apie Seimo narių dalyvavimą rugpjūtį vykusiame proteste, esą prasilenkia su moralės normomis. Pasak Seimo pirmininkės, susitikimo metu išklausyti specialistų vertinimai apie vykusį mitingą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį susitiko su Latvijos ir Estijos parlamentų atstovais. Susitikimo metu Seimo pirmininkė sako pastebėjusi, kad ir Lietuvos kaimynės susiduria su panašiomis grėsmėmis, kaip Lietuva, tačiau mūsų šalis kaimynėms esą tapo pavyzdžiu, kaip kovoti su hibridine Lukašenkos grėsme. Apie tai Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen parašė savo Facebook paskyroje.

Lietuva bando suvaldyti su dar neregėtą migracijos bangą, kuri kilo antroje birželio pusėje, kai Europos Sąjunga paskelbė naujas griežtas sankcijas Baltarusijai. Valstybės vadovai tvirtina, kad daugybė neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių Irako ir kitų šalių piliečių tapo įrankiu politiniam spaudimui, kurį Baltarusijos režimas vykdo prieš Lietuvą.

Į Seimą darbuotojams ir lankytojams nuo rugpjūčio 23 dienos bus galima įeiti tik su galimybių pasu ar neigiamu koronaviruso testu, o Seimo nariams bus taikoma išimtis, patvirtino Seimo valdyba. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per Seimo valdybos posėdį penktadienį sakė, kad reikalavimas dėl galimybių paso Seimo nariams yra rekomendacinis, nes valdyba neturi įgaliojimų parlamentarams užverti durų į jų darbo vietą. „Seimo nariams galiotų rekomendacija turėti galimybių pasą.

Penktadienį į Lietuvą atvyksta Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas. Jis susitiks su aukščiausiais šalies pareigūnais, dalyvaus naujo vyskupo įšventinimo iškilmėse. Penktadienį svečias susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjere Ingrida Šimonyte, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.  P. Parolinas taip pat aplankys Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovę.

Nauji Vyriausybės svarstomi ribojimai turėtų įsigaliotų vienu metu – nuo rugsėjo 13 dienos, o ne dalimis, kaip planuota iki šiol, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Panašu, kad įsiklausysime į organizacijų ir asociacijų kvietimą, kad jiems reikia laiko pasiruošti, tai labai tikėtina, kad šiandien apsitarsime, jog startas būtų vieningas“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį teigė A. Dulkys.

Smurtą namuose kenčiančios moterys skundžiasi nesulaukiančios policijos ir valdininkų pagalbos. Kaltina pareigūnus, kad šie reaguoja tik pamatę mėlynes ir kraują. Smurto aukos nesulaukia ir politikų žadamo naujo apsaugos orderio. Ši nauja priemonė policijai turėtų suteikti teisę smurtautoją dėl nesiėmus veiksmų izoliuoti nuo artimųjų. Praskeltas akies vokas, ant kūno daugybė kraujosruvų.

Lietuvoje skiepijimo procesas dabar vyksta gerokai lėčiau nei tikėtasi, o dalis vakcinų išpilamos lauk, nes jų galiojimo terminas baigiasi. Politikai turi įvairių minčių, kaip paskatinti vakcinavimo procesą: vieni siūlo žadėti prizų ar net pinigų, kiti – nepasiskiepijusiems teikti mažiau viešųjų paslaugų. Ką toliau turėtų daryti Lietuva, norėdama paskatinti vakcinavimo procesą, pokalbis su Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariais Aurelijumi Veryga ir Jurgita Sejoniene.

Šiandien yra laikas pripažinti, kad atkūrusi nepriklausomybę 1990 metais Lietuva turėjo vadovą, sako projektą dėl valstybės vadovo statuso pripažinimo Vytautui Landsbergiui pristačiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Prezidentas Gitanas Nausėda išlieka populiariausiu politiku, neigiamai vertinančių premjerės Ingridos Šimonytės veiklą gyventojų dalis aplenkė vertinančius teigiamai, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa.  Šeštadienį skelbiamos apklausos duomenimis, G. Nausėdą teigiamai vertina 63,1 proc. respondentų, gegužę jį teigiamai vertino 61,4 procento apklaustųjų.