viktoras daukšas

TV3 laidų vedėjas ir dainininkas Marijonas Mikutavičius nebežino, ką daryti, kur kreiptis ir kaip kovoti su sukčiais, kurie vagia jo nuotraukas ir, panaudoję įvairias vaizdo redagavimo programas, prikuria įvairių melagienų. Problemą nagrinėjo TV3 laidos „Top 3“ žurnalistai. „Čia ne tik mano problema, bet visų labiau žinomų marmūzių reikalas, o dabar dar su dirbtiniu intelektu viskas tobulėja ir jiems lengviau tas galvas primontuoti“, – mintimis dalinasi M. Mikutavičius.

Lietuvoje vykdoma masiškiausia dezinformacinė sukčių ataka – pasinaudojant žinomų naujienų portalų, įmonių vardais socialiniuose tinkluose jau daugiau kaip 7,5 mln. kartų ištransliuota melagingų žinių, informuoja dezinformacijos analizės centas „Debunk.org“. „Tai iki šiol didžiausio masto mums žinoma dezinformacinė ir finansinio sukčiavimo ataka“, – antradienį išplatintame pranešime sakė „Debunk.org“ vadovas ir dezinformacijos analizės ekspertas Viktoras Daukšas.

Per paskutiniuosius kelis mėnesius padaugėjo kibernetinių atakų atvejų. Specialistai įspėja – tikėtina, kad per NATO viršūnių susitikimą jų bus dar daugiau. Kibernetiniai nusikaltėliai gali ne tik trikdyti institucijų, svarbių įmonių ar žiniasklaidos portalus, bet ir pavogti iš gyventojų asmeninius duomenis bei pinigus. Nepriklausomų dezinformacijos ir misinformacijos tyrimų centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas primena, kad labai svarbu nepasiduoti provokacijoms bei sensacijoms.

Dėl perteklinės cenzūros Lietuvoje besilankantys „Facebook“ ir „Instagram“ atstovai pareiškė, kad jiems vienodai rūpi tiek rusų, tiek ukrainiečių kariai. Esą jie vienodai saugo abi grupes, dėl to lietuviams skelbti piktų žodžių apie Ukrainą siaubiančius rusus, jų teigimu, negalima. Lietuvos Vyriausybė, Seimas bando pakeisti technologijų giganto nuostatas: įtikinti, kad nereikia blokuoti Lietuvos žmonių, jie šie viešai socialiniuose tinkluose palaiko Ukrainą ir keikia okupantus.

Lietuva kyla į kovą su Putino dezinfomacija, kurią platina vadinamos trolių ar botų fermos. O tai yra robotizuotos sistemomis – šios valdo dešimtis tūkstančių netikrų socialinių tinklų, pavyzdžiui, „Facebook“ paskyrų. Ir tokiu būdu skleidžia dezinformaciją apie karą Ukrainoje per komentarus, peržiūras ar patiktukus. Naujos Seimo įstatymų pataisos leistų už manipuliavimą „Facebook“ nusikaltėliams skirti ne tik baudą, bet ir laisvės atėmimą iki 3 metų.

Lietuvos Seimas nusitaikė į gyventojų pamėgtus „Facebook“ ir „Instagram“ socialinius tinklus. Aiškinasi, kodėl Ukrainą remiančios žinutės, paramos rinkimo akcijos dronams ir kitiems reikalingiems daiktams šiuose socialiniuose tinkle yra dažnai blokuojamos. Politikai bandys įtikinti technologijų gigantus, kad šie keistų savo veikimo algortimus, kurie automatiškai blokuoja dalį žinučių. „Yra tiesiog sarkastinis juokelis.

Pritrūkus lėšų, draugas ar giminaitis ne visada išgelbės. Naujausias tyrimas rodo, kad šiuo metu 44 proc. Lietuvos gyventojų negalėtų paskolinti nė euro. Giminaičiui ar draugui finansiškai negalėtų pagelbėti 48 proc. moterų ir 39 proc. vyrų. Kovo mėnesį „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, iki 100 Eur galėtų paskolinti 34 proc., nuo 100 iki 200 Eur – 10 proc., nuo 200 iki 500 Eur – tik 5 proc. respondentų.

Sugriežtinus vartojimo kreditų išdavimo rinką, pradeda išryškėti vartotojų persiorientavimas finansinėje rinkoje. Vietoj greitųjų kreditų net keisčiausiems pirkiniams, pavyzdžiui, šventėm, gyventojai vis dažniau už paimtas paskolas tvarko būstus, įsigyja buitinę techniką. Tendencijos rodo, kad vis dažniau susimąstome apie ateities planus.

Rinkose dominavusi greitųjų kreditų rinka traukiasi, atskleidžia naujausi pusmečio statistiniai duomenys. Pasak alternatyvių finansinių įmonių, klientų susidomėjimas tikrai neišnyko, tačiau Lietuvos bankui sugriežtinus taisykles, išduoti smulkųjį kreditą tapo itin sunku. Baiminasi, kad tai tik padidins šešėlinį kreditavimą.

Įvedus eurą automobilių kainos padidėjo. Tuo įsitikinę 43 proc. automobilių pirkėjų, rodo lankomiausio transporto skelbimų portalo Baltijos šalyse Autoplius.lt apklausa. Dar didesnė respondentų dalis (net 60 proc.) teigia, kad po euro įvedimo pastebėję pabrangusias autoprekes ir autoserviso specialistų teikiamas paslaugas. Kainos buvo suapvalintos ar padidintos ne pirkėjo naudai, į didesnę pusę. „Automobilių kainos šoktėlėjo dar prieš įvedant eurą.

Lėtėjant Europos ekonomikos augimui lėtėja ir automobilių rinka. Europos vartotojai nuspaudė stabdžius ir lapkritį automobilių pirkimas, anot „Financial Times“, augo lėčiausiai per pastaruosius 12 mėnesių. Europos automobilių gamintojų asociacijos teigimu, praėjusį mėnesį naujų automobilių įregistruota 1,4 proc. daugiau nei pernai metais lapkritį. „Bloomberg“ duomenimis, tai lėčiausias augimas per pastaruosius metus.

Nauji mokesčiai kelia migreną, tačiau biudžeto lėšos savaime neatsiranda. O Vyriausybė nusprendė taip, kad dabar pusgirtis automobiliu namo grįžęs anūkas galės drąsiai atrėžti žilagalvei senolei – „geriu, nes rūpinuosi tavo rytojumi“. Prieš kelis metus siautęs ekonomikos uraganas bankroto keliu pasiuntė ne tik ištisas gvardijas verslininkų. Išdžiūvus valstybės finansų kraičiui lėšas teko kapoti visur – ne išimtis ir pensinio amžiaus sulaukę piliečiai, kurių ilgi darbo metai imti vertinti mažiau.

Antrasis 2013-ųjų ketvirtis automobilių rinkoje pagaliau parodė teigiamus pokyčius. Pirmą kartą nuo 2008 metų balandžio–birželio mėnesiais sudaryta daugiau kaip 100 tūkst. sandorių. Didžioji dalis – 56,7 tūkst. – buvo Lietuvoje registruotų automobilių, 39,6 tūkst. – naujai į šalį įvežtų transporto priemonių sandorių. Sunkmečio pradžioje, 2009 m. antrąjį ketvirtį, tokių sandorių buvo sudaryta viso labo 74,3 tūkst., 2010-aisiais – 80,5 tūkst., 2011 m. – 87,5 tūkst. ir 2012 m. – 97,3 tūkst.

Lietuvos keliais, remiantis Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, važinėja tris kartus daugiau automobilių nei Latvijos ar Estijos. Mūsų šalyje šių metų pradžioje buvo 1,87 mln., Latvijoje – 0,66 mln., o Estijoje – 0,656 mln. užregistruotų transporto priemonių. Viktoras Daukšas, transporto skelbimų portalo autoplius.lt plėtros vadovas, teigia, kad taip smarkiai automobilių skaičiumi Lietuva pirmauja tik formaliai.

Automobilio registracija, draudimas, tepalų, filtrų, sezoninių padangų keitimas, mokesčiai už techninę apžiūrą, statymas aikštelėje, plovimas, remontas. Šis ilgas sąrašas ne tik smarkiai paplonina vairuotojo piniginę, bet ir atima daug laiko.

Jei vairuotojai žinotų, kad yra filmuojami, jie nepažeidinėtų kelių eismo taisyklių. Taip teigia daugiau nei pusė (57 proc.) vairuotojų. Jų nuomone, vis labiau populiarėjantys video registratoriai – automobilio viduje ant priekinio stiklo pritvirtinta kamera – galėtų būti gera „kelių erelių“ drausminimo priemonė. Tai parodė transporto skelbimų portalo Autoplius.lt šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa.

Tik šeši iš dešimties Lietuvos vairuotojų degalus perka oficialiose Lietuvos degalinėse. Likusieji 40 proc. ieško pigesnių alternatyvų – perka baltarusiškus degalus, vilkikų vairuotojų parduodamą kurą ar naudoja ūkininkams skirtus degalus. Tokią degalų pirkimo situaciją Lietuvoje parodė transporto skelbimų portalo Autoplius.lt sausio mėnesį atlikta portalo lankytojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. respondentų. Vos 53,8 proc.

Vis daugiau Lietuvos vairuotojų pagrindine automobilio keitimo priežastimi įvardija paprasčiausią norą atsinaujinti. Tai svarbiau už saugumą ir mažesnes kuro sąnaudas. Tokius automobilių pirkimo įpročius parodė kasmetinė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt apklausa, atlikta šių metų spalio – lapkričio mėnesiais. Norinčių atsinaujinti naudotų automobilių pirkėjų skaičius per metus išaugo nuo 23 iki 30 proc., o naujų – nuo 27 iki 30 proc. Pasak Viktoro Daukšo, Autoplius.

Jau nuo lapkričio 10 dienos šalies keliuose bus draudžiama važiuoti su vasarinėmis padangomis. Tačiau dalis vairuotojų neskuba keisti automobilių apavo. Kaip parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt apklausa, kas penktas vairuotojas (22,3 proc.) pradeda ieškoti žieminių padangų tik keitimo laikotarpiu – tarp lapkričio 1 ir 10 dienos – ar laukia iki paskutinės dienos. Spalio pabaigoje atliktoje apklausoje beveik pusė vairuotojų (46 proc.

„Kartu su „auksiniu“ rudeniu pralenkėme auksinius 2008 metus“,  – tokiu komentaru trečio ketvirčio šalies automobilių rinkos apžvalgą pradėjo Autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas. Anot jo, pirmą kartą per penkerių metų laikotarpį atitinkamo ketvirčio automobilių pardavimai buvo didesni nei tai tuo metu, kai visose srityse buvo juntamas ekonomikos pakilimas. Nors naujų automobilių šių metų trečią ketvirtį buvo parduota 3,2 tūkst.

Devynis metus ir ne ilgiau – tiek beveik pusė lietuvių pasiryžę važinėti vienu automobiliu, rodo portalo Autoplius.lt šių metų rugsėjo mėnesį portale atlikta apklausa. 46 procentai respondentų automobilį keičia kas 4 – 9 metus. Ilgiau nei 10 metų tą patį automobilį vairuoja tik kas dešimtas lietuvis. „Jeigu vairuotojas mėgsta dažniau keisti automobilį, geriausia rinktis populiariausias markes. Jų kaina paprastai būna kiek didesnė, tačiau per laiką jie nuvertėja mažiau.

328 tūkst. litų ‒ tokia brangiausiai Lietuvoje parduodamo puošto, liaudiškai vadinamo tiuninguoto, automobilio kaina. Pigiausias kainuoja vos 3 tūkst. litų. Galingiausio tiuninguoto automobilio variklis gali išvystyti net 440 arklio galių (AG), o silpniausio – tik 110 AG. Tai paaiškėjo lankomiausiam transporto skelbimų portalui Autoplius.lt apžvelgus parduodamų tiuninguotų automobilių tendencijas. Viktoro Daukšo, Autoplius.

Siekdami už norimą kainą parduoti naudotą automobilį, vairuotojai neretai gudrauja ir nutyli parduodamos transporto priemonės defektus. Tik kas penktas automobilio pardavėjas pirkėjui atskleidžia visą tiesą apie parduodamą transporto priemonę. Tokie duomenys gauti lankomiausiame transporto skelbimų portale Autoplius.lt atlikus apklausą, kurioje birželio mėnesį dalyvavo daugiau nei 900 respondentų. 41 proc.

Naujausi hibridinių automobilių modeliai – po vienu stogu. Šiandien prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ prasidėjo visą šį savaitgalį truksianti hibridinių automobilių paroda „Autoplius Eko dienos“, kurios metu lankytojai galės ne tik apžiūrėti automobilius, bet ir juos išbandyti bandomuosiuose važiavimuose. Birželio 15-17 dienomis vyksiančio renginio metu lankytojai galės išbandyti „Toyota Prius“, „Lexus CT200h“, „Honda Jazz IMA“ ir kt. hibridinius modelius.

Lietuvoje pamažu populiarėjant benzino ir dyzelino alternatyvoms šį savaitgalį, birželio 15-17 dienomis, vyks hibridinių automobilių paroda „Autoplius EKO dienos“. Renginio metu lankytojai turės galimybę išbandyti naujus ekologiškų ir ekonomiškų automobilių modelius, taip pat įvyks pirmojo hibridinio septynviečio „Toyota Prius Plus“ pristatymas mūsų šalyje.

Nors Lietuvos susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad šalyje nebūtų nuolatinės automobilių su vairu dešinėje pusėje registracijos, tačiau 44 proc. vairuotojų mano priešingai – jų teigimu, tai leistų įsigyti pigesnių automobilių. Tokią lietuvių nuomonę atskleidė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt apklausa, kurioje dalyvavo 2500 respondentų. Balandžio mėnesį vykusioje apklausoje 54 proc.

Įspūdingu tempu kylant kuro kainoms, kas penktas vairuotojas teigia, kad naudoja dyzeliną ar benziną iš Baltarusijos. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių (59 proc.) prisipažįsta, kad per mėnesį išlaidos automobilio degalams sudaro nuo 201 iki 500 litų. Tokias kuro sąnaudų ir išlaidų tendencijas parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt kovo mėnesio pabaigoje atlikta portalo lankytojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 3,5 tūkst. respondentų.

Nuo kovo 1 d. sugriežtėjusi dyzelinių automobilių techninė apžiūra (TA) turės įtakos automobilių rinkai, mano Lietuvos vairuotojai. Daugiau nei pusė (57 proc.) apklausos dalyvių mano, kad dyzeliniai automobiliai atpigs. Tokią Lietuvos vairuotojų nuomonę parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt kovo mėnesį atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 4,7 tūkst. portalo lankytojų. Trečdalis respondentų (32 proc.

Daugiau nei 72 proc. lietuvių norėtų jau šiandien įsigyti ir vairuoti hibridinį automobilį, tačiau beveik pusę (47 proc.) sustabdo didelė transporto priemonės kaina. Beveik trečdalis baiminasi brangios automobilio priežiūros. Tokią Lietuvos vairuotojų nuomonę parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt vasario mėnesio pradžioje atliktos apklausos duomenys. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 1000 portalo lankytojų.

Sėkmingi praėjusių metų lengvųjų automobilių rinkos rezultatai paneigė bet kokias skeptikų prognozes apie ekonominį sąstingį ir niūrias jo pasekmes. Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, per 2011 metus Lietuvoje įvyko net 387 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, o tai yra 7 proc. daugiau nei 2010 metais ir vos 5 proc. mažiau nei prieškriziniais laikomais 2008 metais. 2011 m. Lietuvoje naudotų automobilių parduota už 3,93 mlrd.

Beveik 8 tūkst. litų – tiek vidutiniškai išleidžiama lėšų Lietuvoje įsigyjant 1996–2000 metų gamybos automobilį. Tokius duomenis pateikia lankomiausio transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ ekspertai, išanalizavę šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais parduotų automobilių duomenis. Populiariausių Lietuvoje automobilių vidutinė kaina apskaičiuota remiantis „Autoplius.

Lietuviai nesikrato savo simpatijų ir toliau perka vadinamuosius tautovežius: „VW Passat“, „VW Golf“, „Audi 80“ ir „Audi 100“. Tiesa, jų amžius taip pat nekinta ir svyruoja nuo 15-20 metų, rodo naujasias „Autoplius barometras“. „Pernai visus keturis ketvirčius sandorių skaičius augo. Įvežta daugiau, iš šalies išgabenta daugiau,taip pat aktyviai vyko šalyje registruotų automobilių perpardavimas.