vidaus tarnybos statutas

Statutiniai pareigūnai su nerimu laukia pirmojo šių metų atlyginimo: pasikeitus Vidaus tarnybos statutui, nuo šių metų pasikeitė ir darbo apmokėjimo tvarka bei koeficientai, todėl pareigūnai iš esmės nežino, kokį tiksliai atlyginimą gaus už savo darbą.  „Dabar aš turiu pasirašytą koeficientą, kurį reikia dauginti ir bazinio pareiginės algos dydžio. Tame koeficiente turi atsispindėti ir dalis už laipsnį, nes anksčiau už laipsnį būdavo atskirai.

Nepaisant dalies pareigūnų raginimų vetuoti pokyčius, prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė naująjį Vidaus tarnybos statutą. Tai BNS patvirtino šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis. Naujasis statutas numato, kad pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos būtų taikomas ir naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1785,4 euro. Be to, mažėja pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – nuo 15 iki dešimties. Priedas už stažą mažinamas nuo 30 proc.

Ugniagesiai ir pasieniečiai piketuoja prie Seimo, valdantiesiems užsimojus keisti jų darbo apmokėjimą. Labiausiai dėl galimo algų įšaldymo ir dėl savo socialinių garantijų sunerimę senbuviai pareigūnai. Agnė Bilotaitė tvirtina, kad trūkstant naujų pareigūnų, darbo apmokėjimo sistemą būtina keisti, tačiau opozicija vidaus reikalų ministrę vadina prasčiausia pastarųjų dešimtmečių ministre ir kaltina sistemos griovimu.

Priėmus naują Vidaus tarnybos statutą pareigūnų atlyginimai nemažės, o mažiausiai uždirbančiųjų kils, garantuoja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji teigė nesuprantanti piketuojančių pareigūnų nuogąstavimų dėl, anot jų, blogėsiančios situacijos. Profsąjunga: priimtas Vidaus tarnybos statutas atneš problemų Tuo metu kai kurių teisėsaugos pareigūnų profesinių sąjungų lyderiai tvirtina, kad pakeitimai gali paskatinti didelę patirtį turinčius pareigūnus palikti tarnybą.

Dėl Vidaus tarnybos statuto parlamentarai antradienį balsuos senoviniu būdu: popierinėse kortelėse vardiniu balsavimu. Tokį Seimo statute numatytą balsavimo būdą pasiūlė opozicijos atstovai Remigijus Žemaitaitis ir Agnė Širinskienė ir tam buvo pritarta 60 balsų prieš 37. Vardiniam balsavimui surengti reikia bent trečdalio posėdyje dalyvaujančių parlamentarų balsų.

Seimas antradienį planuoja priimti naują Vidaus tarnybos statutą. Projektą parengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.  Lietuvos policijos ir kalėjimų sistemos profesinės sąjungos prašo Seimo narius balsuoti prieš šį projektą.

Seimas po svarstymo antradienį pritarė naujam Vidaus tarnybos statutui, nepaisydamas dalies pareigūnų kritikos ir prašymų jį atmesti. Už projektą balsavo 66 parlamentarai, 52 buvo prieš, 10 – susilaikė. Projektą parengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Seimui antradienį pristatytas naujas Vidaus tarnybos statutas, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina radusi kompromisą su pareigūnų profsąjungomis dėl pagrindinių jų netenkinančių nuostatų. „Prieš savaitę turėjome susitikimą su visomis profesinėmis sąjungomis ir visi sutinka, kad tai reikalingas pokytis, tai yra susiję ir konkrečiu finansavimu, tai yra 24 mln. eurų, pirmiausia didžiausią dėmesį skiriant žemiausios ir vidurinės kategorijos pareigūnų algoms.

Trečiadienį, posėdyje Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktiems Vidaus tarnybos statuto pakeitimams, kurie sudaro sąlygas gerokai padidinti visuomenės saugumą bei sustiprinti teisėsaugos sistemą.   „Iki tikrai saugios visuomenėms mums beliko vienas žingsnis – reikia sulaukti Seimo pritarimo.

Pareigūnų atstovų teigimu, šalies politikų nenoras priimti teisėsaugos reformai ir saugumo gerinimui šalyje būtiną Vidaus tarnybos statutą baigsis Lietuvos statutinių pareigūnų protestais. Auganti tarptautinio terorizmo grėsmė, didėjantis poreikis kovoti su šešėline ekonomika, regione auganti karinė grėsmė formuoja aiškų poreikį stiprinti teisėsaugą, užtikrinti potencialą kovoti su naujais iššūkiais, hibridinio karo grėsmėmis.