vėžio gydymas

Paciento imuninė ląstelė paimama, perdirbama ir suleidžiama atgal į žmogaus organizmą veikti – kovoti prieš vėžį. Regis, stebuklinė pasaka tampa realybe? „Imuninė sistema, atlikdama savo funkcijas, turėtų sunaikinti visas pakitusias ir pavojingas ląsteles mūsų organizme. Dažniausia taip ir padaro, tačiau vėžinės ląstelės yra atsiradę iš organizmo normalių ląstelių, imuninė sistema ne visada jas pastebi“, – sako imunologė prof. Vita Pašukonienė, NVI Imunologijos laboratorijos vedėja.

19-metė Eglutė – be galo talentinga, linksma ir idėjų kupina mergina. Tik jos, tuomet dar 17-metės, gyvenimo planus pakoregavo užklupusi onkologinė liga. Tačiau net ir sunkiausiomis akimirkomis nei Eglutė, nei jos šeima nepasiduoda, juolab, kad suspindo viltis – efektyvus gydymo būdas, tik jam reikalinga nemaža pinigų suma. Kaunietės Eglutės mama Rasa Karpavičienė pasakoja, kad ilgą laiką medikams nepavyko rasti dukrą kamavusių sveikatos problemų priežasties.

Skydliaukės vėžys – klastinga onkologinė liga, dažnai nepasireiškianti jokiais specifiniais simptomais. Laimei, tobulėjant medicinai, atsiranda vis daugiau galimybių diagnozuoti ligą laiku ir užkirsti kelią jos plitimui. „Andromeda clinic“ medicinos mokslų daktarė, gydytoja endokrinologė Rūta Kerpauskienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokios priežastys sąlygoja skydliaukės vėžio išsivystymą, kokie simptomai gali jį išduoti ir bei kokios gydymo galimybės yra prieinamos.

Moteris, kuriai medikai sakė, kad ištinęs pilvas yra menopauzės simptomas, vėliau išgirdo gniuždančią žinią, kad jai gyventi teliko vos keli mėnesiai. Caroline Guy apsilankė pas šeimos gydytoją 2019-aisiais, nes pastebėjo, kad ištino pilvas, tačiau išgirdo tik tai, kad jai menopauzė. Tačiau 2020 metų sausio mėnesį jai nustatytas ketvirtos stadijos žarnyno vėžys, o prognozės buvo negailestingos – gyventi liko trys ar keturi mėnesiai, nes liga išplito į inkstus ir kiaušides.

Iki tol žvali ir aktyvi tuomet dar penkerių Gaudrė praėjusių metų kovą netikėtai sukarščiavo – mergaitės mama Jolita Milienė sako, kad tuomet motiniškas instinktas pastūmėjo mažylę vežti į ligoninės priimamąjį. Tik čia vietoj poros dienų teko pasilikti ilgam laikui – paaiškėjo, kad Gaudrei ūminė limfoblastinė leukemija.

Baisiausias košmaras 41-erių vilnietei Rimantei Kryžiokaitei tapo realybe – klastingą krūties vėžio diagnozę ji susapnavo. Šiandien moteris drąsiai kalba apie tai, ką teko praeiti, nors gydymas dar nėra visiškai užbaigtas, bet šiuo metu džiaugiasi, kad liga pereidinėja į remisiją, ir nori perduoti žinutę kitoms likimo sesėms, jog viskas įveikiama ir yra daugybė istorijų su laiminga pabaiga.

Su vėžiu kovojęs vyras atskleidė, jog nekreipė dėmesio į pirmuosius simptomus ir visa tai nurašė atostogoms su draugais. Andrew Frost iš Burtono prie Trento, Stafordšyre, 2019 metais tris savaites su draugais atostogavo Tailande, kai pajuto nuolatinį kūno niežėjimą ir išsekimą. Buvęs „Royal Logistics Corp“ armijos logistikos tiekimo specialistas, grįžęs į Jungtinę Karalystę, apsilankė pas savo šeimos gydytoją, kur jam buvo išrašyti antihistaminai.

Nauji stulbinantys tyrimai parodė, kokią stebuklingą gydančią galią turi paprastas aspirinas, rašoma express.com. Profesorius Peteris Elwoodas su savo komanda iš Kardifo universiteto išsiaiškino, kad aspirinas drastiškai mažina mirties tikimybę vėžiu sergantiems pacientams. Be to, jų tyrimo rezultatai parodė, kad aspirinas mažina vėžio plitimą visame kūne. Sistemiškai apžvelgęs 118 studijų prof. P. Elwoodas pastebėjo, kad yra nemažai įrodymų, kad aspirinas gali padėti milijonams žmonių.

Nacionalinis vėžio institutas šiemet mini 90-ąjį jubiliejų. Nors onkologinės ligos diagnozė vis dar skamba kaip nuosprendis, NVI vadovė teigia, kad per tokį laiko tarpą, medicina jau stipriai pažengusi į priekį. Laidos „Sveikata.lt“ komanda supažindina jus su optimistiškomis prognozėmis onkologinių ligų gydymo srityje.  Per daugelį metų keitęsis suvokimas apie vėžį šiandieną jau duoda vaisių. Vienas naujausių gydymo metodų – individualus gydymas.

Europa skelbia, jog būtina mažinti mirčių nuo onkologinių ligų skaičių, reikia naudoti genetinį ištyrimą, leidžiantį įvertinti, kokio gydymo pacientui reikia ir jį individualizuoti. Šiandien mokslo pažanga leidžia ne tik atrasti, kaip plinta vėžys, bet ir daugeliu atvejų tą plitimą sustabdyti. Lietuvoje vis aktyviau naudojami genomo tyrimai leidžia neatsilikti nuo pažangiausių Europos Sąjungos šalių ir įgyvendinti naujausias gydymo rekomendacijas, ypač svarbias kovoje su onkologinėmis ligomis.

Nacionaliniame vėžio institute buvo atidarytas atnaujintas radiologinės diagnostikos centras „Affidea Lietuva“ bei pristatytas naujasis 3 teslų magnetinio rezonanso tomografo aparatas „GE Signa Pioneer 3T“. Tai pirmasis privataus investuotojo tokio galingumo aparatas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, skirtas pažangiai onkologinių ligų diagnostikai.

Oregono universiteto mokslininkai sukūrė preparatą, kuris blokuoja keturių vėžio tipų plitimą: pieno ir prostatos liaukos, storosios žarnos ir plaučių. Apie naują mokslinį tyrimą paskelbė leidinys „Nature Communications“. Mokslininkai sukūrė preparatą pavadinimu KBU2046 ir išbandė jį ant pelių, kurios turėjo „žmogišką“ prostatos ar pieno liaukos, taip pat storosios žarnos ar plaučių vėžį. Sugirdžius joms vaistų, pavyko sustabdyti metastazes ir sumažinti kaulų pažeidimus.

  Žarnyno ligų yra daug ir įvairių, tačiau labiausiai gąsdinanti – vėžys. LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos, Onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja onkologė-chemoterapeutė doc. Rasa Jančiauskienė pasakoja apie pirmuosius žarnyno vėžio simptomus, šios ligos gydymą bei kaip galime sumažinti vėžio atsiradimo riziką.   „Žmogaus žarnynas skirstomas į dvi dalis – plonąsias ir storąją žarnas.

Londone gyvenančiai lietuvei Robertai (31) akistata su vėžiu atnešė begalę nepakeliamo skausmo. Visą gyvenimą stipria sveikata besidžiaugianti ir ligų išvengianti moteris vieną dieną išgirdo lemtingą diagnozę. „Anksčiau apart slogos jokių ligų neturėjau ir visuomet spinduliavau energija, jaunatviškumu bei laime. Ypač didelis džiaugsmas mūsų šeimą aplankė susilaukus sūnaus, prieš kurį nublanko ir nėštumo metu priaugti kilogramai.

Lėtinės mieloleukemijos pavadinimą vilnietė Viktorija pirmą kartą išgirdo prieš dešimt metų. Kraujo vėžys buvo diagnozuotas jos mamai. Moteris pasakoja, jog sužinoti apie mylimo žmogaus onkologinę ligą buvo labai neapsakomai sunku. „Išgirdus diagnozę tarsi sugriuvo visas mano pasaulis. Atrodė, jog laikas sustojo, negalėjau apie nieką galvoti, užsidariau namuose, negalėjau su niekuo bendrauti. Vaizduotė piešė baisiausius scenarijus.

Tauragiškių Rimos ir Petro šeimos gyvenimą prieš daugiau nei metus pakeitė netikėta onkologinės ligos diagnozė. Atlikus reikiamus tyrimus, gydytojai 47–erių Petrui patvirtino kraujo vėžį – lėtinę limfoleukemiją. Vis tik, dar viena šeimos tragedija įvyko kiek vėliau, sužinojus, jog vyrui reikalingas inovatyvus vaistas Lietuvoje nėra kompensuojamas.

Psichosocialinės pagalbos svarba onkologiniams pacientams bus aptariama antrą kartą Lietuvoje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje. „Ligos akivaizdoje žmogus sutrinki, suirzti, apima pykčio protrūkiai, mirties ir kančios baimė. Ir visa tai – savaime suprantamos būsenos, – psichologinės pagalbos patirtimi dalijasi krūties vėžį įveikusi p. Sarmitė. – Man pačiai psichosocialinė pagalba susirgus buvo naudinga tuo, kad turėjau galimybę pasidalyti savo rūpesčiais, baimėmis, susijusiomis su liga.

Šiandien, gegužės 17 d., į jau dešimtą kasmetinę tarptautinę Lietuvos Senologijos draugijos konferenciją „Šiuolaikinės krūties vėžio gydymo tendencijos“, renkasi daugiau nei 60 krūties vėžį gydančių specialistų iš visos Lietuvos, užsienio kolegos. Tradiciškai gegužę vykstančioje konferencijoje bus nagrinėjami aktualūs krūties vėžio diagnostikos bei sudėtinio gydymo klausimai, aptartos naujos diagnostikos ir gydymo tendencijos ir pateiktos šių sričių pasaulinės naujienos.

Amerikos klinikinių onkologų draugijos suvažiavimo, vykusio 2012 m. vasarą, metu buvo pristatytas medicininių preparatų derinys, kuriuo gydant galima prailginti pažengusiu krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimą beveik dvigubai. Tokį perversmą vėžio gydyme padariusiame derinyje naudojama veiklioji medžiaga everolimuzas (lot. Everolimus) – atitikmuo natūralios cheminės medžiagos rapamicino, kurį gamina tik Velykų salos dirvožemyje randama bakterija Streptomyces hygroscopicus.

Vasario 4 d. yra minima Pasaulinė vėžio diena. 2013 m. Pasaulinės vėžio dienos tema yra „Vėžys – ar tu žinai?“, kurios tikslas yra paneigti keturis mitus apie vėžį. 1 mitas: vėžys yra tik sveikatos problema. Tiesa: vėžys nėra vien tik sveikatos problema. Tai taip pat ir socialinė, ekonominė, šalių išsivystymo ir žmogaus teisių apsaugos problema. Įrodymai: maždaug 45 proc. vėžio atvejų ir 55 proc.

Kasmet vasario 4-ąją Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, apie 80 tūkst. šiuo metu serga onkologinėmis ligomis.  Kaip nebūtų liūdna ir skaudu, įvairiomis onkologinėmis ligomis mūsų šalyje kasmet suserga ir apie 70 vaikų. Nors medicina sparčiai žengia į priekį, tačiau dar dažnai virš debesų tenka išlydėti mūsų mažuosius.

Mirusiųjų draugai ir jų gydytojas pasakoja, kad trys moterys mirė nuo ŽIV, paklausiusios pastoriaus patarimų liautis gėrus antiretrovirusinius vaistus. Buvęs sveikatos ministras, Lordas Fowleris, 1980–iais išgarsėjęs sėkminga visuomenės informavimo apie AIDS kampanija, BBC Londono tyrimų tarnybai teigė smerkiąs šią bažnytinę praktiką.

Neseniai medicinos mokslo žurnale „Stem Cells“ išspausdintose tyrimo išvadose teigiama, kad gydant krūties vėžį radiacija, susiformuoja naujos vėžinės ląstelės, kurios 30 kartų pavojingesnės, negu paprastos krūties vėžio ląstelės.

Revoliucingą žingsnį kovoje su vėžiu žengusiems mokslininkams pirmą kartą pavyko visiškai atkurti dviejų šia liga sergančių žmonių genetinius kodus. Kaip rašo „Times Online“, išsamus genetinis žemėlapis, kuriame pažymėta kiekviena DNR mutacija, sudarytas stebint dviejų pacientų piktybinius navikus.   Jau dabar šis britų mokslininkų pasiekimas vadinamas svarbiausiu dešimtmečio įvykiu gydant vėžį: manoma, kad kiekvieną piktybinį auglį greitai bus galima įveikti individualia terapija.