verslumas

Įmonės, optimizuojančios savo energijos sąnaudas gali ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. ES struktūrinių fondų priemonė „Auditas pramonei LT“ 2014–2020 metų periodu padėjo sukurti energijos vartojimo optimizavimo planą beveik šimtui Lietuvos įmonių, kurios dabar sėkmingai įgyvendina tvarius verslo tikslus.

Gegužės 20-tą dieną „Kablys+kultūra“ dėl geriausios šių metų jaunosios bendrovės titulo konkuruos 40 atranką įveikusių mokinių bendrovių. Nacionalinėje eXpo mokomosios bendrovės, dalyvaujančios „accelerator_x“ programoje, pristatys savo sukurtas paslaugas ir produktus. Konkurso organizatoriai pasakoja, kad bendrovės buvo išrinktos iš 870 šiemet veikusių jaunųjų bendrovių, o Nacionalinėje eXpo jų laukia kompetentinga komisija ir lankytojų dėmesys, rašoma pranešime spaudai.

Nors karantino atlaisvinimų laukia ir verslas, ir gyventojai, tačiau valdžia kol kas su jais neskuba. Tačiau užsitęsęs karantinas gali atnešti Lietuvos ekonomikai neigiamų pasekmių – išaugs nedarbas, emigracija ir šešėlinė ekonomika. „Luminor“ banko vyriausiasis banko ekonomistas Dr.

Lietuvių noras būti verslininkais – didžiausias Europoje, o pasaulio mastu pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik penkios šalys. Tačiau Lietuva išsiskiria ir pagal didžiausią atotrūkį tarp žmonų noro pradėti verslą bei pasitikėjimo savo sugebėjimais ir įgūdžiais tuo užsiimti, rodo pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2018. Remiantis pasaulinio verslumo tyrimo AGER (angl. Amway Global Enterpreneurship Report) 2018 m. duomenimis, 76 proc.

„Versli Lietuva“ suskaičiavo, kad pernai Lietuvoje buvo atlikta apie 40 įvairių pakeitimų, kurie prisidėjo prie verslo aplinkos gerinimo, tačiau verslininkų apklausa parodė – jų buvo per mažai, kad verslo sąlygos Lietuvos ženkliai pagerėtų. Teigiamai verslo kūrimo sąlygas Lietuvoje vertina 49 proc. šalies verslininkų, daugiau nei kas trečio (38 proc.) verslininko vertinimas yra neigiamas, likusieji (13 proc.

Dėl didelio emigracijos masto ir mažo gyventojų prieaugio sparčiai tuštėjant Lietuvos regionams, valdžiai ramybės neduoda iššūkis išsaugoti mažesnes Lietuvos gyvenvietes. Kadangi su regionų tuštėjimu susiduria dauguma šalių, verta mokytis iš teigiamos jų patirties, į pagalbą pasitelkiant verslą. 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

Ekonominė aplinka Lietuvoje yra palanki naujo verslo kūrimui bei esamo verslo plėtrai, tačiau yra ribojančių veiksnių. Naujausioje „Versli Lietuva“ Lietuvos verslumo tendencijų apžvalgoje ribota ir brangi darbuotojų samda įvardijama kaip vienas pagrindinių verslo plėtrą stabdančių veiksnių, kuris didina įmonių sąnaudas ir tirpdo pelną. Spartesnis sąnaudų nei pelno augimas verčia įmonės laikytis saugaus plano – plaukti pasroviui su pakeltu, bet neištrauktu inkaru.

Viena didžiausių Lietuvos problemų – emigracija, verčia sukti galvas tiek politikus, tiek ekonomistus, tiek ir visus kitus, kaip pritraukti lietuvaičius į tėvynę. Ir nors ekonominė šalies situacija gerėja, to nepakanka. Ekspertai pasakė du būtinus ingredientus, tautiečių grįžimui. Projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorius Justinas Uba teigia, kad negalima sakyti, jog emigrantai iš vis negrįžta į Lietuvą. Remdamasis statistika jis tvirtina, kad kasmet grįžta apie 15–20 tūkst. emigravusiųjų.

Vyriausybei paskelbus siūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą, ją sukritikavo ne tik valstiečių koalicijos partneriai socialdemokratai, bet ir prezidentė. Ekonomistai tokia aštria kritika nesimėto, tačiau trūkumų mato. Vaiko pinigai turėtų būti skiriami pagal pajamas? Vyriausybė siūlo dabar taikomą papildomą NPD už vaikus naikinti, tačiau siūloma skirti papildomą piniginį priedą tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams.

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją (76 proc.), latviai – kad svarbiausia yra žinios (73 proc.), o estams svarbiausia idėja ir žinios (79 proc.). Tai rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas ir ketvirtadienį pristatytas Baltijos šalių gyventojų verslumo tyrimas „Visose trijose Baltijos šalyse žinios, idėja ir santaupos yra vertinamos kaip trys svarbiausi dalykai norint pradėti verslą.

Skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti darbo vietų – tokius tikslus įvardijo Vyriausybė, pristatydama planus mokesčių ir socialinėje srityje. Verslumą siūloma skatinti suteikiant 1 metų pelno mokesčio „atostogas“ – nustatyti nulinį pelno mokesčio tarifą smulkioms įmonėms – toms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 10, o apyvarta – 300 000 eurų. Tokios įmonės jau dabar moka sumažintą – 5 proc.

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali būti labai naudingi pašnekovai, kurie gali papasakoti daug įdomių dalykų, tik reikia mokėti su jais kalbėti.

Nors didesnės įmonės pasirenka savo veiklą pradėti didmiestyje, verslūs žmonės gyvena ne tik ten. Jų netrūksta visoje Lietuvoje, tačiau ypač išsiskiria kurortinės zonos. Visgi vertinant mokestinę struktūrą, matoma, kad didžioji našta krenta ne ant didžiųjų įmonių. Lietuvos savivaldybių verslumo tyrimas atskleidė, kad šešios iš dešimties naujų įmonių steigiamos Vilniuje arba Kaune.

  Iš Lietuvos pastaraisiais metais emigruojant vis daugiau gyventojų, kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas pritarė planui, pagal kurį bus mažinama emigracija ir stengiamasi susigrąžinti į užsienį išvykusius tautiečius.   „Klausykite, mes programą labai seniai turime.

Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ vadovo konkursą laimėjusi laikinoji jos vadovė Rūta Pentiokinaitė teigia, kad jos prioritetas yra veiklos tęstinumas. Anot jos, kol kas didelių pokyčių agentūroje neplanuojama. „Pirmiausi, skubiausi ir pagrindiniai darbai - įstaigos veiklos tęstinumas. Aš tai matau kaip prioritetą, nes atėjus visiškai naujam žmogui iš išorės gal ir būtų sudėtingiau iš karto įsigilinti ir nenutrūkstamai užtikrinti tęstinumą“, - BNS sakė R.Pentiokinaitė.

Išsilavinusi, žingeidi, siekianti nepriklausomybės ir savirealizacijos, bet dar nepakankamai pasitikinti savo jėgomis – taip Lietuvoje moterį piešia KSU universiteto docentė, kelių jaunų įmonių steigėja dr. Austė Kiškienė. Inovacijų, technologijų vadybos bei verslumo ekspertė pabrėžia, kad Lietuvos moterys teigiamai vertina verslumą ir norėtų būti finansiškai nepriklausomos, tačiau Lietuvoje jos neturi visų tinkamų sąlygų verslui pradėti, o atotrūkis tarp moterų ir vyrų – vis dar didžiulis.

Ką tik pasibaigę metai mažiausiai išbandymų paruošė Birštono, Rokiškio ir Druskininkų savivaldybėse įsikūrusiems verslininkams, o labiausiai negandos persekiojo įmones, įsikūrusias Klaipėdoje, Vilniaus rajone ir mieste. „Bendrai imant, 2015-ieji metai Lietuvos verslui buvo geresni nei 2014-ieji, - sako verslo analitikė Alina Rauktytė, - verslą mažiau kamavo turto disponavimo apribojimai, įmonių, kurios pernai metais liko be darbuotojų, skaičius taip pat sumenko.

Versliausi regionai Lietuvoje – Neringa, Vilnius, Kaunas, Palanga ir Klaipėda. Būtent trijuose didžiuosiuose šalies miestuose, jų rajonuose bei pajūrio kurortuose koncentruojasi smulkusis ir vidutinis verslas, gyventojai aktyviau užsiima individualia veikla, aktyviau kredituojami verslo naujokai. Tuo tarpu žemiausias verslumo lygis fiksuojamas Lazdijų, Vilkaviškio, Švenčionių rajonuose, Kalvarijoje, Birštone ir Visagine.

Lietuvoje jauni žmonės dukart rečiau negu Estijoje jau žengė pirmus žingsnius steigdami savo įmones – tai atskleidė SEB banko atliktas tyrimas Baltijos šalyse. Nors visose šalyse daugelis jaunų žmonių norėtų steigti savo įmones, realius veiksmus dėl to padariusių dalis yra mažiausia Lietuvoje – vos 6 procentai. Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad nors lietuviai, palyginti su latviais ir estais, panašiai linkę vengti rizikos, tačiau savo galimybes sukurti verslą vertina kukliausiai.

Nors daugelis jaunų žmonių pasvajoja apie nuosavą verslą, atrodo, kad pradėti dirbti sau daug paprasčiau ne iš karto po studijų ar juolab – mokyklos, bet truputį vėliau – turinti daugiau patirties, pinigų ir ryšių. Tačiau jaunas amžius verslo pasaulyje turi daugybę pliusų, kuriais tereikia išmokti pasinaudoti. 1. Tai puiki galimybė mokytis Kai bandai kurti savo verslą, įgauni žinių, kurių negautum net geriausioje verslo mokykloje.

 Klaipėdos miestas yra itin reikšmingas Lietuvos ekonomikai. Tai, kad miestas prie jūros, jau savaime diktuoja specifinių verslų kūrimąsi, kurių rodikliai demonstruoja aukštus rezultatus. Štai Klaipėdos apskrities žuvų eksportas per penkerius metus padidėjo 10,3 proc. ir 2014 m. jo vertė siekė 33,8 mln. eurų. Klaipėdos laivų statyklos eksportuoja produkciją į daugiau nei 10 valstybių. Ūkio ministro Evaldo Gusto teigimu, Klaipėdos kraštas išties turi kuo pasigirti.

 Apie „Erasmus+“ studentų mainų arba praktikos teikiamas galimybes puikiai žino daugelis jaunų žmonių, tačiau ar kada nors teko girdėti apie mainų programą „Erasmus jauniesiems antrepreneriams/verslininkams“? Šios programos tikslas – suteikti versliems jaunuoliams reikiamus įgūdžius, reikalingus sėkmingai pradėti ir vystyti smulkųjį verslą. Žodis „verslumas“ reiškia gebėjimą pastebėti, kurti ir vystyti perspektyvias verslo idėjas, inicijuoti jų įgyvendinimą.

Lapkričio 28 dieną Vilniuje vyks įspūdingas verslumo renginys „Verslas veža“, kuriame vertingomis verslo pamokomis dalinsis ne tik kostiumuoti verslininkai, bet ir gerai pažįstamos pramogų pasaulio žvaigždės: „Radistų“ komanda, Jurgis Didžiulis, buvęs didžėjus Justas Pikelis ir kiti. Kartu su jais ant scenos lips garsūs verslininkai, investuotojai, įvairių sričių ekspertai.

Ketvirtadienį, lapkričio 20 d., jau dešimtus metus iš eilės Ūkio ministerija geriausiems šalies verslininkams įteikė apdovanojimus „Už nuopelnus verslui“. Apdovanojimus už sėkmingas investicijas, eksporto plėtrą, įdiegtas inovacijas, verslumą ir pasiektus rezultatus prisidedant prie šalies ekonomikos augimo įmonėms nugalėtojoms įteikė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, ūkio ministras Evaldas Gustas, žymūs verslo atstovai ir visuomenės veikėjai.

Žinių radijas  Verslauti dar studijų metais pradėjęs, dabar finansininkas, investicinės bankininkystės specialistas, bendrovės „Žabolis ir partneriai“ steigėjas ir vadovas Alvydas Žabolis „Žinių radijui“ sakė, jog geras verslas turi būti visuomeniškas. „Praėjo 20 metų kai verslininkai pradėjo savo karjerą ir per 20 metų atėjo supratimas, kad neužtenka suktis tik savo versle, neužtenka turėti tik tai, kas pas tave kieme. Nepakanka net savo šeimos, būtina išeiti už savo vartų.

Portale Balsas.lt pradeda veikti speciali rubrika jaunimui „Kryptis karjerai“, kurioje kasdien surasite įdomios informacijos apie darbą, stažuotes, savanorystę, verslumą. Rubrikoje bus skelbiami straipsniai, interviu, vaizdo reportažai, kurie ne tik padės jaunam žmogui rasti informacijos apie karjeros galimybes, tačiau ir palengvins apsisprendimą, kokią karjeros kryptį rinktis. Ypač daug dėmesio rubrikoje skirsime Europos mastu šiemet pradėtai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvai.

„Silicon Valley Comes to the Baltics“ jau trečiąjį kartą vykstanti tarptautinė jaunimo verslumo konferencija „Litexpo“ parodų rūmuose. Prasidėjusi 2012 metais kaip idėja, tapo kasmetiniu ir daugelio jaunuolių laukiamu renginiu. „Šiemet labai džiaugėmės, kad galime pasiūlyti dar 15 pranešėjų iš Silicio slėnio, kurie ir papasakos, tą mūsų vadinamą startuolio kelionę.

Vakar ūkio ministras Evaldas Gustas darbo vizito Druskininkuose metu dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su savivaldos atstovais bei verslininkais, su kuriais aptarė verslumo situaciją Druskininkų savivaldybėje, Ūkio ministerijos vykdomą verslo aplinkos gerinimo politiką, eksporto plėtrą, verslumo skatinimo priemones.

 Didžiausio pasaulyje verslumo stebėsenos tyrimo „Globali verslumo stebėsena“ (angl. Global entrepreneurship monitor arba GEM) duomenimis, 2013 m. beveik kas penktas (18 proc.) Lietuvos gyventojas valdė nuosavą verslą, o beveik kas ketvirtas (23 proc.) – ketino jį steigti. Daugiausia verslo savininkų buvo 35-54 m. amžiaus gyventojų tarpe, labiausiai sumažėjo jaunų verslininkų skaičius. 2013 m. tik 8 proc. 18-24 m. Lietuvos gyventojų valdė nuosavą verslą – tai yra 3 proc.

Lėtėjantis ekonomikos augimas patvirtina tai, kad per artimiausius dešimt metų Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkio pasiekti nepavyks. Neramina ir nedarbo, ypač tarp jaunų žmonių, lygis, diskutuojama, ar sugebame pakankamai inovuoti ir ar mūsų, nors ir išsilavinusi, darbo jėga įgyja gebėjimų, reikalingų XXI amžiaus ekonomikai. Kaip viena iš išeičių problemoms spręsti įvardijamas verslumas. Apie pastarojo, ypač tarp jaunų žmonių, skatinimą kalbama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES.

Š. m. birželio 17 d. ūkio ministras Evaldas Gustas ir viceministras Marius Skarupskas lankėsi Utenoje, kur vietos verslininkams atsakė į rūpimus klausimus, pristatė naujojo Europos Sąjungos (ES) periodo 2014–2020 m. paramos priemones, taip pat aptarė svarbiausius euro įvedimo Lietuvoje klausimus ir kvietė Utenos apskrities verslininkus pasirašyti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą.

Balandžio 6 d. Mykolo Romerio universiteto studentui Andriui Pėstininkui iškilmingai įteikta 2013/2014 studijų metų UAB „Lords LB Asset Management” įsteigta stipendija. 6000 Lt. vertės stipendiją įteikė vienas pagrindinių bendrovės akcininkų ir vadovų Mindaugas Marcinkevičius. MRU Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto Finansų rinkų studijų programos magistrantui A. Pėstininkui stipendija skirta už puikiai išlaikytą pirmąją egzaminų sesiją ir aktyvų dalyvavimą versle.

Kovo 21 dieną, Vilniuje vyksta pirmasis Lietuvoje „Socialinio verslo forumas“. Nors tokia verslo forma Lietuvoje dar tik eina pripažinimo keliu, renginys sulaukė ne tik verslo bei valdžios atstovų dėmesio, bet ir svečių iš Jungtinės Karalystės, kurie atvyko pasidalinti gerąja savo šalies patirtimi ir padėti įgyvendinti socialinio verslo idėją Lietuvoje.

Viešojoje erdvėje dažnai girdime nuomonių, kad būtina skatinti ir paremti studentų verslumą. Tačiau kodėl reikia tą daryti ir kuo tai naudinga patiems mums? Verslumo skatinimas naudingas patiems studentams, verslo atstovams ir galiausiai – šalies ekonomikai. 1. Žinių įgyja verslumo projektuose.

Per 2013 metus pradedantiesiems verslininkams suteikta 15,8 mln. litų paskolų iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) – 35 proc. daugiau nei 2012 metais (11,7 mln. litų). VSF paskolų išdavimą koordinuojanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) prognozuoja, kad iki šių metų birželio 30 d., kai baigsis VSF paskolų teikimo terminas, lengvatinėmis kreditavimo sąlygomis dar spės pasinaudoti iki 150 verslo naujokų.

Atrodo, kad žmonės sutinka mokėti už bet ką, kas yra gerai įpakuota – net jei pakuotė tuščia. Prancūzijoje gyvenantis studentas Amtoine‘as Deblay tai sumąstė vieną vasarą ir pradėjo iš to gerai uždirbti. „Air de Montcuq“ skardinė kainuoja apie 5,5 euro (dar reikia priskaičiuoti atgabenimo mokesčius). Svarbu paminėti, kad „Air de Montcuq“ yra tiesiog skardinė, kurią vaikinas pripildo oro savo gimtajame mieste Montcuq mieste.

Karolis Birgilas Interviu su „VP grupė“ nariu vyko lapkričio 27 dieną, likus dviems dienoms iki prekybos centro „Maxima“ griūties Rygoje. Lietuvos laukinio kapitalizmo laikais kelių studentų įkurta alkoholinių gėrimų krautuvėlė Savanorių prospekte išsivystė į didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą. Buvęs „VP Maket“ vadovas Ignas Staškevičius nesutinka, kad tai buvo pavyzdiniai jo karjeros metai.

Indrė Mikelionytė Žvelgiant į tiesioginių užsienio investicijų kiekį regionuose, peršasi išvada, kad prireiks slėptis po pernykščiais  investicijų lapais, užuot gyrusis vis gerėjančiais rodikliais, sunkiai jaučiamais paprastiems mirtingiesiems, tačiau svarbiais eksporto plėtrai. „Įdėti“ naujai Jeigu žiūrėtume į savo pinigines, vargiai ar jaustume gerokai padidėjusias tiesiogines užsienio investicijas (TUI) mūsų mieste ir, žinoma, visoje šalyje.

Vidutiniškai daugiau kaip du trečdaliai (70 %) respondentų 24 šalyse turi teigiamą požiūrį į savarankišką darbą. Šis rezultatas rodo, kad verslumas ir toliau yra gerai vertinamas (2012 m. – 69 %). Lygiai taip pat ir savarankiško darbo potencialas – 39 proc. respondentų gali įsivaizduoti, kad pradeda savo verslą. Tačiau daugelis žmonių neįgyvendina savo planų. Taigi kodėl tiek mažai potencialių verslininkų nesiima veiksmų? Didelė kliūtis verslui pradėti yra nesėkmės baimė – 70 proc.

Trečiąjį „Pokalbių po ąžuolu“ sezoną vakar Šiaulių universiteto bibliotekoje pradėjo žurnalistas, rašytojas, etiketo specialistas ir verslininkas Giedrius Drukteinis. Jis susirinkusiems studentams, dėstytojams ir visiems kitiems svečiams pasakojo apie žydų tautos išskirtinumus, jų verslumo paslaptis ir auklėjimo ypatybes.

Emigrantus grįžti į Lietuvą gali paskatinti sėkmingo šalyje kuriamo verslo viešinamos istorijos, Žinių radijui ketvirtadienį sakė „Zabolis Partners“ vadovaujantis partneris, finansų vadybininkas Alvydas Žabolis. „Vilnius turi kviesti, turi skambinti garsiais varpais, ne pavojaus, o sėkmės varpais ir kviesti sugrįžti čia kurtis. (...) Turime rodyti gerus pavyzdžius, ir patys pamatysime“, - kalbėjo A. Žabolis. Pasak jo, Vilniui reikėtų, kad grįžtų 10-20 proc.

Giedrė Sankauskaitė Verslo steigimas Lietuvoje vis dar pasižymi formalumų gausa. „Ekonomika.lt“ aiškinosi, kaip geriausia pradėti verslą ir kiek tai kainuoja. Verslo pasaulyje greitesni aplenkia lėtuosius ir stokojančiuosius inovatyvaus mąstymo bei galynėjasi su tais, kurie ieško nestandartinių ir efektyvių sprendimų. Tą patį galima pasakyti ir apie verslo pradžią.

Paslaptingas ir ne visiems suprantamas reklamos pasaulis už paslapties širmos slepia ne tik televizijos serialuose piešiamą žavesio kupiną pasaulį. Tai įnirtinga kova, lyg laivų mūšis, kurio kapitonai dėl grobio pasiryžę atlikti įmantriausius judesius. Tačiau didžiausio Europos reklamos laivo padalinio Lietuvoje kapitonė įsitikinusi, kad sėkmės garantas – aistra iššūkiams.

  Sakoma, kad geriausias pagalbininkas yra tas, apie kurio buvimą šalia nė nežinome. Būtent taip galima apibūdinti ir įmonę „Mediafon“, mat jos paslaugomis naudojamės net nesusimąstydami.   Vis dėlto neapsigaukite: nematomas toli gražu nėra nežinomas. Telekomunikacijų paslaugas Lietuvos ir užsienio klientams teikianti įmonė gali didžiuotis, kad tam tikruose segmentuose yra didžiulis žaidėjas Europos mastu.

Kad pradėtum savo verslą, reikia tinkamos idėjos, verslo plano ir pradinio kapitalo. Tačiau ne mažiau svarbu turėti tam tikras savybes, charakterio bruožus, be kurių sėkmingas verslas neįmanomas. Businessnewsdaily.com atrinko dešimt tokių savybių, kurios vienija sėkmingus verslininkus.

Rūtos Kiškytės kuriami papuošalai, išaukštinantys smulkius kasdienės buities daiktus, jau patraukė garsių pasaulio leidinių bei tarptautinių prekybininkų dėmesį. Anot prekės ženklo „Ruta Kiskis“ kūrėjos, svarbiausia – nemėgdžioti kitų. R. Kiškytės darbų nesupainiosite su kitais. Juose – ne abstrakčios formos, o objektai, randami buityje.

  Tokios išvados prieita „Globalios verslumo stebėsenos“ (GEM – angl. Global entrepreneurship monitor) tyrimo 2012 m. rezultatuose. GEM – visame pasaulyje pripažįstama kaip viena objektyviausių, tiksliausių ir patikimiausių metodikų verslumui tirti. Lietuva į pasaulinį verslumo stebėsenos tyrimą įtraukta nuo 2011 m., šiemet apklausti 2003 18-64. m. amžiaus gyventojai ir 36 ekspertai iš finansų, verslo, švietimo, ir kt. sričių. GEM – didžiausias pasaulyje verslumo situacijos tyrimas.

Vilius Petkauskas Pastaruosius kelerius metus politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai skambino varpais apie Lietuvos gyventojų negebėjimą kurti verslo ir dirbti sau. Tačiau statistika rodo, kad didelis savarankiškai dirbančių asmenų skaičius būdingas tik vargingiausioms valstybėms. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2012 metais Lietuvoje savarankiškai dirbo šiek tiek mažiau nei dešimtadalis visų dirbančių žmonių, o Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 15 proc.

Šiandien galime pastebėti vis daugiau verslių žmonių. Nepaisant tokio aktyvumo, vienas sėkingiausių pasaulio verslininkų Richardas Bransonas teigia, kad daugelis gabių žmonių yra prarandami, kai įstoja mokytis arba juos nuo verslo idėjos atkalba šeimos nariai ir artimieji, rašoma jo tinklaraštyje virgin.com. „Jei norite tapti verslininku, gali būti puiki idėja mesti mokslus ir pradėti siekti savo tikslo. Tuo pačiu tai yra sunkus sprendimas, yapč, kai šeima ir artimieji jo nepalaiko.