velykų tradicijos

Velykos – pati gražiausia pavasario šventė, kai vėl susirenka visa šeima, margina kiaušinius ir džiaugiasi pavasariu. Etnologė Eglė Valentė sako, kad tai viso ko prisikėlimo šventė, pabudinanti ir gamtą, ir žmogų. Kodėl Velykų simbolis – kiaušinis, kokios tradicijos gyvavo ir išliko iki šių dienų bei ką padaryti per šią šventę, kad laikas būtų sėkmingas, etnologė pasakojo naujienų portalui tv3.lt.

Žinoma laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva atskleidžia, kad jos šeimoje Velykos laukiamos ne ką mažiau, kaip ir kitos didžiosios metų šventės, kada prie šventinio stalo susirenka patys artimiausi giminaičiai. – Papasakokite, kur įprastai sutinkate Velykas? – Taip jau susiklostė, kad daug metų Velykas švenčiame pas uošvius Žemaitijoje. Visuomet stengiamės išvakarėse arba Velykų rytą nuvykti į bažnyčią.

Šv. Velykos – tai ne tik krikščioniška Kristaus prisikėlimo, bet ir pavasario pradžios, gamtos nubudimo šventė. Nors dabar daugeliui ji asocijuojasi kaip margučių šventė ir visos pramogos susijusios su kiaušiniais, anksčiau, mūsų protėvių laikais, šv. Velykoms buvo rimtai ruošiamasi, o švenčiama tris dienas. Didysis tvarkadienis Etnologas Libertas Klimka sako, kad Didysis ketvirtadienis anksčiau buvęs didžiosios tvarkos diena – visi namų pakampiai tądien būdavo valomi ir švarinami.

Velykos – jau visai čia pat. Šį sekmadienį didžiausią pavasario šventę visame pasaulyje švęs daugiau kaip du milijardai krikščionių. Portalo Balsas.lt komanda išėjo į Vilniaus gatves paklausti praeivių, kaip jie ruošiasi švęsti Velykas? Neatsirado nė vieno, kuris kuris būtų sakęs, kad šios šventės neminės. Vieni švęs namie, kiti išsiruoš kelionėn ir važiuos į svečius.

Šiandien pasaulis švenčia šv.Velykas. Krikščioniams ši šventė simbolizuoja Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Šiais metais šv. Velykos ypatingos dar ir tuo, jog svarbiausią metų šventę tą pačią dieną - balandžio 4-ąją - mini net trys krikščionių konfesijos - katalikai, stačiatikiai ir sentikiai.