vėjo parkas

Jūrinio vėjo energetikos parkų vystymą Baltijos jūroje teigiamai vertina ir palaiko gerokai daugiau nei pusė lietuvių (66 proc.), rodo KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktas tyrimas. Anot tyrimo, jame dalyvavę gyventojai mano, kad vėjo elektrinės pajūrio regione yra vienas iš energetinės nepriklausomybės garantų. Su šiuo teiginiu sutiko 76 proc. respondentų, o dar 77 proc. nurodė, kad pačiai pasigaminti reikiamą energijos kiekį Lietuvai yra strategiškai svarbu.

Pasibaigus viešajai konsultacijai dėl supaprastintos strateginio objekto – Baltijos jūroje planuojamo įrengti vėjo parko – aukciono organizavimo tvarkos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) rugpjūčio 26 d. pristatys teisės aktų pakeitimams gautas pastabas. Dvi savaites trukusios viešosios konsultacijos baigėsi rugpjūčio 12 d. Buvo laukiama siūlymų dviems VERT parengtiems projektams, kurie teikti po liepos viduryje Seimo priimtų įstatymo pakeitimų.

Seimas ketina supaprastinti šių metų pabaigoje ketinamo skelbti antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso sąlygas. Parlamentas antradienį balsuos dėl lengvatines sąlygas numatančių Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų. Siūloma, kad pakartotinis aukcionas būtų laikomas įvykusiu, jei jame dalyvautų bent vienas dalyvis, o ne du, kaip reikalaujama dabar, o elektros pardavimo kainą būtų galima perskaičiuoti kasmet keičiant valstybės skatinimo apimtį.

Balandį neįvykus skelbtam antrajam vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, Seimas rado būdų, kaip supaprastinti jo sąlygas.    Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Ekonomikos komiteto narių konservatoriaus Kazio Starkevičiaus bei socialdemokrato Gintauto Palucko siūlymams pakartotiniame aukcione leisti dalyvauti ir vienam dalyviui, o ne dviem, kaip reikalaujama dabar, o elektros pardavimo kainą būtų galima perskaičiuoti kasmet keičiant valstybės skatinimo apimtį.

„Citadele“ bankas paskolino 4,4 mln. eurų bendrovės „Vėjo taškas“ Radviliškio rajone įgyvendinamai 4,2 MW galios vėjo parko statybai. „Siekdami stiprinti šalies energetinę nepriklausomybę, turime investuoti į alternatyvios energijos šaltinių plėtrą bei sudaryti daugiau galimybių atsinaujinančios energijos pasigaminti Baltijos šalyse.

Pirmadienį neįvykus antrajam Lietuvos skelbtam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, anksčiau apie planus jame dalyvauti skelbusi Danijos atsinaujinančios energetikos įmonė „European Energy“ tikina persigalvojusi dėl per didelių projekto rizikų. „Projekte neaiškumų kyla dėl numatomų išlaidų, palūkanų normų, sandorio dėl kainų skirtumo (angl. contract for difference, CfD – BNS) sąlygų ir kitų veiksnių.

Antrasis konkursas dėl 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje neįvtko, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).   „Turėjome tik vieno dalyvio pateiktą pasiūlymą. O Atsinaujinančių išteklių ir energetikos įstatymas numato, kad tam, jog konkursas įvyktų, turi būti bent 2 dalyviai“, – pirmadienį žurnalistams pranešė VERT narė Jelena Dilienė. Anot jos, bus organizuojamas dar vienas konkursas, jo datą nustatys Vyriausybė.

Aštuonių Baltijos jūros regiono valstybių ministrai sutarė pamažu atsisakyti iškastinio kuro ir toliau plėtoti jūrinio vėjo energiją, labiau saugoti svarbios energetikos infrastruktūros atsparumą kibernetinėms ir fizinėms grėsmėms. Deklaraciją dėl jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūros trečiadienį Vilniuje pasirašė Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos už energetiką atsakingi ministrai ir deleguoti pareigūnai, pranešė Energetikos ministerija.

„Swedbank“ suteikė 75 mln. eurų paskolą „Achemos grupės“ Pagėgiuose vystomam 264 megavatų (MW) galios apie 460 mln. eurų vertės vėjo parkui.  Parke pagaminta elektra bus panaudota grupės poreikiams, pranešė „Swedbank“. „Pagėgių vėjo parkas – svarbus mūsų stiprių tradicijų ir įsipareigojimų investuoti į atsinaujinančią energetiką tęsinys“, – pranešime teigė „Achemos grupė” valdybos pirmininkė Lidija Lubienė. 100 mln.

Pirmąjį Lietuvos 700 MW galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursą laimėjusi „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ – gavo leidimą parko statybai naudoti Baltijos jūros teritorijos dalį.

Lietuvos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su Danijos investicijų įmonės „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) valdomu fondu laimėjo antrą jūrinio vėjo parko konkursą Estijoje.  Apie tai „Ignitis grupė“ paskelbė trečiadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.

Danijos vėjo jėgainių turbinų gamintoja „Vestas“ pagamins ir patieks 14 turbinų atsinaujinančios energijos įmonės „Enefit Green“ statomam 90 megavatų (MW) galios vėjo parkui Kelmės rajone. Vienos  turbinos galia – 6,2 MW.

Danijos atsinaujinančiosios energijos įmonė „Orsted“ trečiadienį pranešė, kad prie rytinės Jungtinės Karalystės pakrantės statys didžiausią pasaulyje jūrinio vėjo parką. Įmonė teigė priėmusi galutinį investicinį sprendimą statyti projektą „Hornsea 3“. 2,9 gigavato galios jūrinio vėjo parkas galės aprūpinti energija daugiau kaip 3,3 mln. namų ūkių Jungtinėje Karalystėje. Tikimasi, kad jis bus baigtas apie 2027 metų pabaigą, o statybos etapo metu bus sukurta iki 5 tūkst. darbo vietų.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad Vyriausybės nutarimas dėl komercinių saulės parkų plėtros prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, Seimas jo nuostatas perkėlė į įstatymą, kartu nustatydamas naujas saulės ir vėjo energetikos reguliavimo taisykles.  Už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas antradienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 12, o 30 susilaikė.

Valstybės kontroliuojamai energetikos grupei „Ignitis grupė“ laimėjus Estijos skelbtą vėjo parko Baltijos jūroje konkursą bei ruošiantis statyti dukart mažesnės galios parką Lietuvoje, grupės akcininkės Finansų ministerijos vadovė sako, kad bendrovė tokios finansinės naštos riziką įvertino atsakingai.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupėsantrinė įmonė „Ignitis renewables“ su Danijos investicijų įmonės „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) valdomu fondu „Growth Markets Fund II“ laimėjo 1,4 gigavato (GW) galios jūrinio vėjo parko konkursą Estijoje, trečiadienį pranešė grupė.  „Ignitis grupė“ kartu su partnere pateikė didžiausią – 1,723 mln. eurų – pasiūlymą už teisę Rygos įlankoje vystyti „Liivi 2“ jūrinių vėjo elektrinių parką.

Vėjo parkų Baltijos jūroje konkursus Lietuvoje organizuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) siūlo pailginti laiką, per kurį vystytojai turėtų gauti leidimus statybai ir elektros gamybai, kartu  numatant force majeure aplinkybes. Tai aktualu antrojo jūrinio vėjo parko konkurso, kuris bus skelbiamas 2024-ųjų sausio 15-ąją,  dalyviams.

Vieną didžiausių šalyje vėjo parkų Anykščių rajone statyti planuojanti bendrovė „Vašuokėnų vėjas“ teigia, kad sumanymą tenka atidėti dėl teisminių ginčų su bendrove „Litgrid“, kuri rezervavo linijos Utena–Panevėžys pajėgumus kitai įmonei. Tinklų operatorė tikina, kad „Vašuokėnų vėjas“ turi tokią galimybę, bet ja nepasinaudojo. „Vašuokėnų vėjo“ vadovas Giedrius Avsiukevičius BNS sakė, jog teismai trukdo bendrovei vystyti projektą.

Antrajame 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parke, kurio konkurso laimėtojas galės pretenduoti į valstybės paramą, turės būti įrengta iki 90 vėjo elektrinių, kurių maksimalus aukštis negalės viršyti 350 metrų, nusprendė Aplinkos apsaugos agentūra.  Toks sprendimas priimtas įvertinus parko poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą bei patvirtinus trečiąją projekto alternatyvą, pirmadienį pranešė agentūra.

Kitų metų sausį Lietuvai ketinant skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursą būtina užtikrinti pakankamą dalyvių skaičių ir jų konkurenciją, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius tikisi, kap pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje  aukciono laimėtojas oficialiai bus patvirtintas per artimiausias dvi savaites, vėliausiai iki spalio 19–20 dienos.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija leido „Ignitis grupės“ partnerei – pasaulinei jūrinių vėjo parkų vystymo kompanijai „Ocean Winds“ vystyti pirmąjį Lietuvoje vėjo parką Baltijos jūroje.   Tai BNS patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba.

Lietuvos kapitalo investicijų grupei VMG Naujojoje Akmenėje atidarius jau trečią gamyklą „VMG Wood Invest“ (buvusi „Vakarų medienos grupė“) direktorė Ingrida Grikpėdienė sako, jog grupė svarsto apie plėtrą JAV, ten įkuriant naują gamyklą.  „Gamykla JAV yra on the pipeline (liet. planuose). Esame pasiekę analizės stadiją. Reikia padaryti namų darbus prieš priimant galutinį investicinį sprendimą“, – „Verslo žinioms“ sakė I. Grikpėdienė.

Antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko konkursas su galimybe pretenduoti į valstybės paramą turėtų būti paskelbtas iki šių metų pabaigos, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Iki metų pabaigos. (...) Vyksta derinimas (valstybės skatinimo schemos – BNS) su Europos Komisija, ir tas procesas yra toks, kad negali tiksliai pasakyti, kada.

Trečiadienį Norvegija Šiaurės jūroje atidarė didžiausią pasaulyje plūduriuojantį vėjo jėgainių parką – naują technologiją, kuri laikoma perspektyvia pereinant nuo iškastinio kuro prie žaliosios energijos. „Hywind Tampen“ parką sudaro 11 turbinų, kurių kiekviena – iki 8,6 megavatų galios. Jis patenkins apie 35 proc. greta esančių penkių naftos ir dujų gavybos platformų elektros poreikių. „Mums visiems europiečiams reikia daugiau elektros energijos. Karas Ukrainoje paaštrino padėtį.

Pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios vėjo parką Baltijos jūroje vystymo konkursą laimėjusi valstybės valdoma „Ignitis grupė“ jį planuoja pradėti statyti 2026–2026 metais, sako grupės valdybos narys ir finansų vadovas Jonas Rimavičius. Jo teigimu, parko statybas planuojama užbaigti iki 2030 metų, tuo metu Energetikos ministerijos lūkestį jį pastatyti iki 2028 metų jis vadina ambicingu.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinės įmonės „Ignitis renewables“ pastatytas 14 vėjo turbinų 63 megavatų (MW) galios vėjo parkas Mažeikių rajone pradėjo komercinę veiklą.  Ji pradėta po to, kai vėjo turbinų teikėja Vokietijos įmonė „Nordex Energy SE & Co.

 Investicijos į vėjo jėgainių parkų statyboms Baltijos jūroje aptarnauti skirtą infrastruktūrą Klaipėdos uoste gali siekti iki 35 mln. eurų, teigia Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Dar apie 80 mln. eurų teritorijos pritaikymui planuoja skirti „Achemos grupės“ valdoma didžiausia uosto krovos kompanija „Klasco“. Prieš metus uostas skelbė, kad specialios infrastruktūros įrengimas kainuos apie 27 mln. eurų. Anot A. Latako, investicijos didėja dėl augančių kainų.

Potencialiam Lietuvos paskelbto pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtojui – „Ignitis grupės“ antrinei įmonei „Ignitis renewables“ – pasiūlius sumokėti 20 mln. eurų vystymo mokestį, energetikos ministras Dainius Kreivys įvykusį aukcioną laiko sėkmingu.  Ministras akcentuoja, jog rengiant konkursą investuotojus pavyko pritraukti varžytis ne dėl valstybės paramos ir subsidijų, o teikiant naudingiausią finansinį pasiūlymą bei sumokant vystymo įmoką.

Potencialiam Lietuvos paskelbto pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtojui – „Ignitis grupės“ antrinei įmonei „Ignitis renewables“ – pasiūlius sumokėti 20 mln. eurų vystymo mokestį, daugelis rinkos dalyvių ir ekspertų sako, jog tai yra nedidelė suma. Vis dėlto dalis jų įsitikinę, kad keturis kartus už pradinę kainą didesnė suma rodo investuotojų pasiryžimą svarbius projektus vystyti nelaukiant valstybės paramos bei nulemta su vystymu susijusių rizikų.

Lietuvos paskelbto pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtojas, kuris oficialiai paaiškės tik rugsėjį, į valstybės biudžetą sumokės 20 mln. eurų vystymo mokestį.  Tokį didžiausią pasiūlymą varžantis dėl teisės vystyti projektą iki pirmadienio 14 val. pateikė vienas iš dviejų aukciono dalyvių, skelbiama Registrų centro svetainėje www.evarzytines.lt.

 Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, neseniai Lietuvoje įsteigęs jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinį, dalyvauja Lietuvos paskelbtame pirmajame 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurse – penktadienį prasideda varžymasis dėl teisės vystyti parką. „Orlen“ dalyvavimą jame BNS patvirtino trys tarpusavyje nesusiję šaltiniai.

Pagal jungtinę sutartį veikiančios Lietuvos inžinerinių geologinių ir povandeninių tyrimų bendrovės „Geobaltic“ ir „Garant Diving“ už 1,2 mln. eurų (su PVM) tirs planuojamo statyti 700 megavatų galios (MW) vėjo parko jungties su sausuma dugną. Energetikos ministerija pranešė pasirašiusi sutartį su konkursą laimėjusiomis bendrovėmis.

Pirmadienį pasibaigusiame pirmajame 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurse užsiregistravo du dalyviai, tačiau jie viešai neskelbiami. Tai reiškia, kad pirmasis konkurso etapas įvyko.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, kurią valdo „Ignitis grupė“, praneša, kad „Moray West“ jūrinio vėjo parko projektui, esančiam Škotijos Moray įlankoje, užtikrintas 2 mlrd. svarų sterlingų vertės finansavimas. Projektą valdo „Ocean Winds“, pagal bendradarbiavimo susitarimą ENGIE ir „EDP Renewables“ valdoma įmonė, skirta jūrinio vėjo projektų plėtrai, ir „Ignitis renewables“, valdanti 5 proc. akcijų paketą.

Estijos saulės ir vėjo elektrinių vystytojos „Evecon“ įmonei „Žalia žemė“ Širvintų rajone planuojant statyti daugiau nei 900 megavatų galios apie 117 vėjo elektrinių parką, dalis aplinkinių gyventojų baiminasi dėl poveikio sveikatai ir kultūros paveldo objektams, rašo portalas „15min“.  Portalas skelbia, kad parkas, kurio vienos elektrinės aukštis siektų iki 180 metų, o su pakelta mente – iki 280 metrų, turėtų iškilti Širvintų rajono Širvintų, Alionių ir Zibalų seniūnijose.

Būsimų vėjo parkų Baltijos jūroje jungties su sausuma infrastruktūros studiją ir kvalifikacijos reikalavimus jos projektuotojams ir rangovams už 588 tūkst. eurų iki šių metų pabaigos parengs Nyderlandų bendrovė „BLIX Consultancy“.  Sutartis su Lietuvos energetikos agentūros (LEA) skelbto konkurso nugalėtoja pasirašyta vasario pabaigoje, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale. Infrastruktūros studija nustatys tinkamiausią parkų prijungimo prie sausumos tinklų alternatyvą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį paskelbė 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo be valstybės paramos – tai yra  komerciniais pagrindais – konkursą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) padėjo antrą konsultaciją su rinka dėl pirmojo jūros vėjo parko vystytojo konkurso ir leidimų jam išdavimo tvarkos. Viešą projekto svarstymą numatoma surengti kovo 21 dieną, o pasiūlymų laukiama iki kovo 23 dienos, pranešė VERT.

Lietuvai šiemet ketinant skelbti du 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parkų vystytojų konkursus, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas pripažįsta, kad esama rizikos jų nepastatyti iki 2028-ųjų, kaip skelbia Vyriausybė.  Virgilijus Poderys mano, kad rengdamos konkursams reikalingus teisės aktus tiek Vyriausybė, tiek už aukcionų organizavimą atsakinga Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) tokią riziką įvertino.  „Kokie tikslai nustatyti, tokie nustatyti.

Lietuvai kovo pabaigoje ketinant skelbti pirmąjį 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo  parko vystytojo konkursą, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad parkų statyboms neturės įtakos iki šiol neratifikuota Lietuvos jūros siena su Latvija.  „Šitiems parkams tai neturės jokios įtakos – nei pirmam, nei antram konkursui“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D. Kreivys.

Lietuvai ketinant netrukus skelbti 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkursą, Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė šio parko vietai, aukciono datai bei reikalavimus jo dalyviams.  „Šis nutarimas žymi didelio žingsnio pradžią – šiais metais skelbsime du konkursus jūros vėjui, šis yra pirmasis, palyginimui galiu pasakyti, kad šitie du parkai lygūs vienam Visagino elektrinės bloko, kurį planavome statyti.

Vienos didžiausių Nyderlandų draudimo kompanijų „Achmea“ fondas į Lietuvoje, Akmenės rajone statomą vėjo parką „Windfarm Akmenė One“ investavo 70 mln. eurų.  Pernai lapkritį tapusi viena didžiausių „Windfarm Akmenė One“ akcininkių, „Achmea“ vasarį paskelbė, kad jos fondas „Achmea IM Climate Infrastructure Fund“ į Lietuvoje pradėtą statyti 14-kos turbinų 74,4 MW galios vėjo parką investavo 70 mln. eurų ir turi daugiau nei 35 proc.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ ruošiasi dalyvauti pirmajame 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkurse, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas. Jį planuojama skelbti kovo pabaigoje.  Tuo metu, anot jo, ar grupė dalyvaus antrajame, su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcione, lems pirmojo aukciono rezultatas bei finansinės grupės galimybės. Antrą aukcioną ketinama skelbti rugsėjį.

Bendrovė „Ardynas“ bei Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas už daugiau nei 1 mln. eurų parengs Baltijos jūroje planuojamų statyti vėjo parkų jungtims su sausuma reikalingas teritorijas.  Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) skelbiama, jog sausio 24 dieną Energetikos ministerija ir įmonės pasirašė tai numatančią sutartį.

Estijos valstybės valdomos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ Kelmės rajone už maždaug 140 mln. eurų statys 80 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką. Bendrovės direktorius Donatas Celešius sako, kad tai – viena bendrovės suplanuotų investicijų į vėjo parkus Estijoje ir Lietuvoje.

Seimas antradienį balsuos dėl antrojo vėjo parko Baltijos jūroje statybų be valstybės paramos. Teigiama, kad šis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas pagreitins Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir padės amortizuoti kylančias elektros kainas.  Antrasis vėjo elektrinių Baltijos jūroje parkas bus statomas be valstybės paramos, projekto įgyvendinimas truks trumpiau, o šalies elektros gamybą jis padidins ketvirtadaliu.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui statyti antrąjį vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje be valstybės paramos. Teigiama, kad ši statyba paspartintų Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir padėtų amortizuoti kylančias elektros kainas.  Už antrojo parko vystymui skirtą įstatymų pataisų paketą balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo devyni, o 18 susilaikė. Pataisas priimti ketinama iki Kalėdų.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ įsigijo neįvardytą Lietuvos bendrovę, kuri Plungės rajone vysto iki 218 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką.  Šiuo metu atliekamos projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o numatoma jo komercinės veiklos pradžia – 2026–2030 metai, per „Nasdaq“ biržą pranešė „Ignitis grupė“. Peliminari bendra investicijų suma, įskaitant parko įsigijimą ir statybos sąnaudas, siekia apie 300 mln.