varšuva

Varšuvos Bialolenkos rajone esančiame didžiuliame prekybos centre sekmadienio rytą kilo gaisras, pranešė ugniagesiai. Pranešime sakoma, kad dega daugiau kaip 80 proc. centro, kuriame įsikūrę 1,4 tūkst. parduotuvių ir paslaugų vietų. Gelbėjimo operacijas vykdo 50 komandų, įskaitant cheminių medžiagų ir aplinkos specialistus.

Varšuvoje trečiadienį maždaug tūkstantis žmonių susirinko į mitingą prieš seksualinį smurtą, mirus išžagintai baltarusių imigrantei, kurios likimas sukrėtė baltarusių išeivių bendruomenę Lenkijoje. Praėjusią savaitę ligoninėje mirė gatvėje Varšuvos centre užpulta ir brutaliai išžaginta 25-erių Liza. Jos pavardė neskelbiama.  23 metų vyras buvo sulaikytas ir apkaltintas šiuo užpuolimu, sukėlusiu moterų teisių grupių ir didelės baltarusių išeivių bendruomenės pasipiktinimą.

Trečiadienį Lenkijos sostinėje Varšuvoje suimta mažiausiai dvylika žmonių, kai kurie protestuojantys ūkininkai mėgino prasiveržti pro užtvaras priešais parlamento pastatą ir patekti į teritoriją, pranešė policija. Pareigūnai tam užkirto kelią, socialiniame tinkle X pranešė policija. Keli policijos pareigūnai buvo sužeisti. Transliuotojas TVN24 parodė filmuotą medžiagą, kaip demonstrantai svaido į policiją grindinio akmenis ir fejerverkus.

Centrinėje Lenkijos sostinės dalyje prieš kelias dienas žiauriai išprievartauta 25 metų moteris mirė ligoninėje, penktadienį pranešė Varšuvos medicinos universiteto atstovė spaudai Barbara Mietkowska (Barbara Mietkovska). Šią žinią patvirtino Varšuvos prokuratūros atstovas spaudai Szymonas Banna (Šimonas Bana). Varšuvos centre ankstų sekmadienio vyrą einančią namo moterį užpuolė kaukėtas vyras.

Lenkijos specialiosios tarnybos ketvirtadienį pranešė, kad sulaikė Ukrainos pilietį, dirbusį Rusijos slaptosioms tarnyboms. Jų teigimu, vyras, veikęs „organizuotoje nusikalstamoje grupėje pagal Rusijos slaptųjų tarnybų nurodymus“, kaltinamas „rengimusi diversijoms ir sabotažo veiksmams“. Vyras, kuris buvo suimtas sausio 31 dieną, „rengėsi padegti pastatus (pietvakariniame) Vroclavo mieste, netoli strateginės svarbos infrastruktūros elementų“, nurodė Varšuva.

Pirmadienį prie Europos Komisijos atstovybės Varšuvoje susirinkę beveik 3 000 žmonių ragino Europą ir visą pasaulį aktyviau palaikyti Ukrainą, kai Rusija atnaujino masinius smūgius prieš Ukrainos gyvenvietes. Aktyvistai reikalauja, kad Ukrainos partneriai paaukotų daugiau ginklų sistemų civiliams gyventojams apsaugoti, perduotų įšaldytą Rusijos turtą, kad jis būtų panaudotas atstatymui, ir dar labiau izoliuotų Rusiją tarptautinėje arenoje.

Šiemet naktinių traukinių iš Vilniaus į Varšuvą ir Rygą kol kas nebus. Anot bendrovės atstovų, toks sprendimas priimtas matant, kad keleivių poreikio naktinėms kelionėms šiomis kryptimis nėra, rašo portalas „Made in Vilnius“. Visgi, kaip portalui teigė „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos specialistė Kotryna Dzikaraitė-Misiūnė, naktiniai reisai galėtų atsirasti ateityje, įgyvendinus projektą „Rail Baltica“. „Naktiniai traukinių reisai įprastai yra aktualūs keliaujant ilgesniais tarptautiniais...

Lietuvos nevyriausybininkams skundžiantis, kad vis dažniau Lenkijoje stringa Ukrainos kariams skirti siuntiniai, dviejų Seimo komitetų vadovai kitą savaitę vyks į Varšuvą ir kels klausimą dėl galimų procedūrų palengvinimų. „Gruodžio 28 dieną su (Užsienio reikalų komiteto pirmininku) Žygimantu Pavilioniu važiuojame, susitinkame su naujais Gynybos ir Užsienio reikalų komitetų pirmininkais.

Du biurų komplekso pastatus Varšuvoje įsigijusi nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ planuoja juos rekonstruoti į modernius studentų namus, tam numatoma investuoti 50 mln. eurų, trečiadienį skelbia portalas „Verslo žinios“. Pasak portalo, „Hanner“ už 23 mln. eurų susitarė įsigyti du iš keturių biurų komplekso „Lipowy Office Park“ pastatų, kurių plotas siekia 20 tūkst. kv. metrų.

Prieštaringai vertinamas Lenkijos aukščiausiosios instancijos teismas pirmadienį nusprendė, kad Europos Sąjungos teismo iki galutinio sprendimo priėmimo paskirtos baudos, vadinamosios laikinosios priemonės, yra nesuderinamos su Lenkijos konstitucija. Konstitucinis Tribunolas pareiškė, kad baudos, įskaitant paskirtąsias Varšuvai dėl anglių kasyklos ir teismų reformų, yra nesuderinamos su Lenkijos konstitucija. Briuselis anksčiau teigė, kad šį teismą politiniu požiūriu kontroliuoja vyriausybė.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį dalyvavo nacionalistų grupių organizuotose eitynėse Varšuvoje, Lenkijai švenčiant savo Nepriklausomybės dieną.   Dalyviai nešė Lenkijos vėliavas, kai kas degino signalines raketas. Nors lapkričio 11-ąją 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje vyksta daug patriotinių renginių, kasmet rengiamas Nepriklausomybės žygis dominuoja naujienų antraštėse, nes kartais jį temdo ksenofobiški šūkiai ir smurtas.

Spalio viduryje iš Lenkijos atkeliavo dar daugiau gerų žinių – šalyje atidaryta priešpaskutinė magistralės „Via Baltica“ dalis. Ši atkarpa dar labiau pagreitins kelionę iš Lietuvos į Lenkijos sostinę – Varšuvą. „Lenkijos vyriausybė įvykdė savo pažadą: jau baigė beveik visą „Via Baltica“ maršrutą. Jau dabar Mazovijos provinciją, Palenkės bei Varmijos Mozūrų vaivadijas jungia patogus ir saugus greitkelis. Taip Lenkijos greitkelių tinklą papildo dar daugiau kilometrų.

Vidutinio nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“ nuo penktadienio saugos Varšuvą, ketvirtadienį paskelbė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. „Esame istorinio ir lemtingo įvykio dalis, – sakė jis per susitikimą su kariais. – Pirmą kartą istorijoje Varšuvoje bus įrengta priešraketinės gynybos sistema, pagrįsta oro gynybos sistema „Patriot“.“ „Po daugelio metų (nebuvimo Varšuvoje) atkūriau oro gynybą“, – kalbėjo gynybos ministras.

Varšuva ir Kyjivas antradienį paskelbė, kad susitarė paspartinti Ukrainos grūdų eksporto tranzitą per Lenkiją į trečiąsias šalis – kroviniai bus vežami per Klaipėdą ir tikrinami uoste. Tai pirmas žingsnis sprendžiant Ukrainos ir Lenkijos konfliktą dėl grūdų. Šis susitarimas reiškia, kad ukrainietiški grūdai, visų pirma skirti Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkoms, bus gabenami tiesiai per Lenkiją, išvengiant jų sustojimo pasienyje su Ukraina.

Praėjusių metų gruodį rašėme apie ne tik gerėjantį, bet ir greitėjantį susisiekimą su kaimyninės Lenkijos sostine – Varšuva. Tąsyk informavome apie naujos magistralės atkarpos atidarymą nuo Suvalkų iki Lietuvos pasienio. Akivaizdu, kad pastarojo magistralės ruožo atidarymas pagreitino kelionę ne tik į Varšuvą, bet ir keliaujant atgal namo – į Lietuvą. Rugpjūčio 17 dieną dar daugiau gerų žinių iš Lenkijos – po atidėliojimų galiausiai atidaryta magistralės dalis ties Elke.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pareiškė, kad Kyjivas ir Varšuva „visada bus vieningi“ po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka apkaltino Lenkiją turint teritorinių ambicijų.

Buvusi antroji pasaulio raketė rusė Vera Zvonariova skrido į Varšuvą (Lenkija), kur planavo dalyvauti netrukus prasidėsiančiame WTA 250 serijos moterų teniso turnyre – „BNP Paribas Warsaw Open“. Pranešama, kad rusė turėjo Prancūzijos vizą ir skrido iš Belgrado (Serbija) į Varšuvą. Visgi, nusileidus lėktuvui, V.Zvonariova buvo informuota, kad turi palikti šalį.

Kaimyninėje šalyje įsibėgėjo didžiulio susisiekimo projekto – Lenkijos centrinio oro uosto arba Solidarumo transporto mazgo statybos. Netoli Varšuvos iškils naujutėlis didžiulis oro uostas, taip pat geležinkelio ir automobilių kelių transporto mazgas. Lenkijos Vyriausybė planuoja investuoti į amžiaus statybas beveik 7,2 mlrd. JAV dolerių arba 6,6 mlrd. eurų. Iki 2028 m. iškilsiančiame oro uoste bus du kilimo ir tūpimo takai, tačiau ilgainiui bus galia įrengti dar du.

13 Europos valstybių parlamentų atstovai praėjusią savaitę Varšuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje pasirašė pareiškimą dėl Ukrainos karo pabėgėliams kylančio prekybos žmonėmis pavojaus. Lietuvos parlamentui pasirašant dokumentą atstovavo Seimo narys liberalas Arminas Lydeka.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį lankosi Lenkijoje, kur aptars saugumo situaciją. Varšuvoje rengiamas Lietuvos ir Lenkijos krašto apsaugos ministrų tarybos susitikimas, pranešė Krašto apsaugos ministerija. A. Anušauskas su Lenkijos krašto apsaugos ministru Mariuszu Blaszczaku (Marjušu Marjušas Blaščaku) taip pat aptars šalių nacionalinius siekius, tęstinę paramą Ukrainai, pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

Ilgai reklamuotas traukinio maršrutas iš Lietuvos į Lenkiją sulaukė pirmųjų nesklandumų. Net keletą kartų visi keleiviai pakeliui į Varšuvą iš traukinio buvo išlaipinti. Ir dėl gedimo dalį kelionės turėjo tęsti autobusu. Negana to, pasipiktinę po daugiau nei devynių valandų kelionės keliautojai su tokiu pat scenarijumi susidūrė grįždami atgal į Lietuvą. Lietuvos geležinkeliai dėl sutrikimų kaltina Lenkijos vežėją. Neva šio traukiniai genda, o ne Lietuvos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir vadinamojo Bukarešto devyneto atstovai Varšuvoje susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu  ir NATO vadovu Jensu Stoltenbergu. Susitikime daugiausiai kalbėta apie Ukrainą ir NATO Rytų flango saugumą, taip pat – būsimą NATO susitikimą Vilniuje. Pasak G. Nausėdos, „dabar visų lūpose Vilnius“, todėl mums būtina pasinaudoti šiuo istoriniu šansu. Pasibaigus susitikimui prezidentas G. Nausėda trumpai jį pakomentavo žiniasklaidai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kitą savaitę Varšuvoje susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), antradienį pranešė Prezidentūra. Lietuvos vadovas vasario 22 dieną vyks į Varšuvą, kur rengiamas JAV prezidento ir Bukarešto devyneto šalių vadovų susitikimas. Per jį daugiausia dėmesio planuojama skirti regiono saugumo, paramos Ukrainai klausimams ir pasiruošimui NATO viršūnių susitikimui Vilniuje šių metų liepą.

Ukrainai minint Vienybės dieną – netikėtas buvusio Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono vizitas Kyjive. Jis apsilankė miesto apylinkėse, kur rusai paliko žiaurius karo nusikaltimų pėdsakus. Kartu ir darkart pademonstravo, kad Jungtinė Karalystė nežada palikti Ukrainos.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį išvyksta į Varšuvą, kur dalyvaus konferencijoje apie geležinkelių svarbą Europos saugumui. Ministras taip pat susitiks su projekto „Rail Baltica“ koordinatore Europos Komisijoje ir oro linijų bendrovės LOT vadovais. M. Skuodis į Lenkijos sostinę keliaus traukiniu, pernai gruodį startavusiu nauju maršrutu iš Vilniaus per Kauną ir Mockavą, pranešė Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis šį antradienį išvyksta į Lenkiją dalyvauti Varšuvoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje geležinkelių sektoriaus svarbai Europos saugumui aptarti. Vizito metu ministras taip pat susitiks su projekto „Rail Baltica“ koordinatore Europos Komisijoje ir oro linijų bendrovės LOT vadovais, nurodo ministerija. Ministras į Lenkijos sostinę keliaus traukiniu, pernai gruodį startavusiu nauju maršrutu Vilnius–Kaunas–Mockava–Varšuva.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje pirmadienį viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šiuo metu Europos politikos svorio centras persikėlė į rytinę Europos Sąjungos dalį. Pirmadienį Varšuvoje Seimo pirmininkė dalyvauja Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų pirmininkų susitikime. Jį reziumavo pasirašyta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkų deklaracija dėl parlamentinio bendradarbiavimo stiprinimo reaguojant į geopolitines grėsmes.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį Varšuvoje dalyvauja Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkų susitikime aptarti bendradarbiavimą reaguojant į geopolitines grėsmes. „Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą yra didelis iššūkis Europos saugumo sistemai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sekmadienį išvyksta darbo vizito į Varšuvą, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Lenkijos sostinėje įvyks Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkų susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio bus skirta parlamentiniam bendradarbiavimui reaguojant į geopolitines grėsmes. „Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą yra didelis iššūkis Europos saugumo sistemai.

Į Varšuvą nuo sekmadinio vėl galima nuvykti traukiniu. Vidurdienį iš Vilniaus išriedėjo pirmasis toks traukinys, o kursuos jis kasdien. Bilietus žmonės išpirko mėnesiui į priekį, tačiau yra keletas „bet“. Reisas nėra tiesioginis, pasienyje keleiviams teks persėsti. O dardėti iki Varšuvos reikės net devynias valandas, iki Krokuvos – dar ilgiau. Visgi žmonės džiaugiasi nauja galimybe keliauti, tiesa, kai kurie pasigenda komforto ir vietos lagaminams.

Sekmadienį iš Vilniaus į Varšuvą ir Krokuvą išvyko pirmasis jungtinio tarptautinio maršruto traukinys. Keleivių patogumui kartu su Lenkijos vežėju „PKP Intercity“ organizuojami reisai nuo šiol kursuos kasdien, rašoma pranešime spaudai, Traukiniai tarp Lietuvos ir Lenkijos kursuos maršrutu Vilnius–Kaunas–Varšuva–Krokuva. „LTG Link“ traukinys iš Vilniaus vyks per Kauną į Mockavą, kur keleiviai bus kviečiami persėsti į Lenkijos bendrovės traukinį ir tęsti kelionę į pasirinktą Lenkijos miestą.

Traukinio iš Vilniaus į Varšuvą vilniečiai laukia jau seniai. Pagaliau pažadai, ilgą laiką likdavę tik pažadais, išsipildys. Pirmasis traukinys keleivius iš Vilniaus į Varšuvą veš gruodį, skelbia naujienų portalas „Made In Vilnius“. Dar šeštadienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad pirmasis traukinys turėtų pajudėti iš Lietuvos sostinės jau gruodžio 11 d. ,,LTG Link” internetiniame puslapyje taip pat buvo skelbiama bilietų kaina bei tvarkaraštis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė esantis prieš naujas nuolaidas Europos Komisijai, po ginčo dėl teismų nepriklausomumo užblokavusiai atsigavimo nuo COVID-19 pandemijos lėšų skyrimą Varšuvai. „Aš daugiau nebeteiksiu atsakymų į kitos pusės pasiūlymus“, – A. Duda pareiškė savaitraščiui „Sieci“. „Mano žiniomis, mes išpildėme visas sąlygas, kad gautume atsigavimo plano lėšas“, – pridūrė jis.

Vilnius ir Varšuva susitarė, kad abi sostines sujungsiantis keleivinis traukinys turėtų pradėti kursuoti nuo šių metų gruodžio.  Tai numato susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ir Lenkijos infrastruktūros ministro Andrzejaus Adamczyko (Andžėjaus  Adamčiko) penktadienį Vilniuje pasirašytas memorandumas, pranešė Susisiekimo ministerija.

Įtampa tarp Lenkijos ir Europos Komisijos šią savaitę vėl išaugo, lenkų konservatyvios valdančiosios partijos vadovams apkaltinus Briuselį nevykdant įsipareigojimų Varšuvai ir pagrasinus atsakomaisiais veiksmais. Vienas EK atstovas antradienį atsakė, kad Lenkija vis dar nepakankamai padarė, kad užtikrintų demokratinį teismų nepriklausomumo principą.

Lenkijos sostinės prokuratūra trečiadienį pranešė, kad 31 metų vyrui pareikšti kaltinimai sukėlus pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, kai jis Varšuvos centre padėjo neteisėtai laikytą artilerijos sviedinį. Kaip buvo anksčiau pranešta, vyras pirmadienį padėjo sprogmenį vienoje judrioje gatvėje Varšuvos centre, kai ten tuo metu vyko eitynės, kuriose dalyvavo per 300 žmonių.

Į Varšuvos istorinę Pilies aikštę atvykę lankytojai gali pamatyti neregėtą vaizdą – du apdegusius ir aplamdytus rusų šarvuočius. Aikštėje stovintį tanką T-72 ir savaeigę haubicą 2S19 nesunku būtų supainioti su muziejaus eksponatais, jei ne purvas ir žolė – vis dar prilipę prie jų vikšrų. Ukrainos kariai šias transporto priemones numušė, o vėliau paėmė netoli Kyjivo ir šiaurinio Charkivo miesto po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą vasario pabaigoje.

Rusijos valdžia nuėmė Lenkijos vėliavą nuo paminklo, skirto tūkstančiams Sovietų Sąjungos NKVD sušaudytų lenkų kariškių atminti, tarp Maskvos ir Varšuvos tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.  Penktadienį socialiniuose tinkluose į vėliavos dingimą dėmesį atkreipė istorikai ir Katynės memorialo Rusijos vakarinėje Smolensko srityje lankytojai.   Smolensko miesto meras penktadienio vakarą patvirtino, kad vėliava buvo nuimta.

Baltijos šalims laukiant, kada jų sostines nuo Varšuvos iki Talino sujungs europinė „Rail Balticos“ vėžė, svarstoma 250 km per valandą greičiu skriejančių traukinių tarptautinę stotį statyti nebe Gustonyse, o paties Panevėžio pakraštyje, visai netoli aplinkkelio, rašo portalas sekunde.lt. Savivaldybė skaičiuoja, kad stotis miesto pašonėje išlipančių turistų srautus padidintų bent 15 proc.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį pareiškė manąs, kad Varšuva netrukus gaus lėšas, skirtas atsigavimui nuo COVID-19, kurias Europos Sąjunga užblokavo dėl susirūpinimo, kaip šioje šalyje laikomasi teisinės valstybės principo. „Jau artimiausiais mėnesiais šie pinigai pradės plaukti iš ES biudžeto“, – žurnalistams sakė M. Morawieckis. Praėjusią savaitę Lenkija paskelbė, kad baigė derybas su Briuseliu dėl užblokuotų lėšų – maždaug 35 mlrd. eurų.

Kaimyninės šalies Vyriausybė priėmė sprendimą, kuriuo bent mėnesį bus apribota pagrindinių Varšuvos oro uostų veikla. Jei nepavyks išspręsti konflikto tarp su skrydžių vadovų ir jų administracijos vadovybės, ribojimai bus pratęsti. Apie Lenkijos ministrų kabineto sprendimą, kuris turėtų įsigalioti jau gegužės 1 d., ir jo pasekmes praneša lenkų žiniasklaida. „Šis nutarimas sujauks lenkų atostogų planus gegužės mėnesį, dėl jo bus atšaukta tūkstančiai skrydžių – daugiausia pigių oro linijų.

Rusijos ambasada Lenkijoje paskelbė, kad Lenkijos valdžia užėmė pastatą Varšuvoje, kuris yra Rusijos diplomatinė neliečiamybė. Netrukus buvo paskelbta, kad Rusijos ambasada išsiuntė Lenkijos užsienio reikalų ministerijai protesto notą „dėl neteisėtų veiksmų“. Santykiai tarp dviejų šalių tapo itin įtempti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.

Iš Lenkijoje viešinčio JAV prezidento lūpų – daugybė apibūdinimų Vladimirui Putinui. Aplankęs Ukrainos karo pabėgėlius, Joe Bidenas pavadino Rusijos lyderį „skerdiku“, o vėliau pareiškė, kad šis žmogus nebeturi valdyti Rusijos. Vakare sakydamas kalbą Varšuvoje Joe Bidenas prašneko apie Vladimiro Putino valdžią. JAV prezidentas žodžių į vatą nevyniojo – pareiškė, kad V. Putinas neturėtų toliau valdyti Rusijos, pranešė „The Guardian“. „Dėl Dievo meilės, šis vyras negali likti valdžioje.

Šeštadienį JAV prezidentas Joe Bidenas svečiuojasi Varšuvoje. Čia politikas susitiko su Ukrainos pareigūnais bei Lenkijos prezidentu. Tai pirmas kartas, kai JAV prezidentas gyvai kalbėjosi su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir krašto apsaugos ministru Oleksijumi Reznikovu. Kartu su JAV prezidentu susitikime dalyvavo šalies generalinis sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį Varšuvoje su Lenkijos šeimos ir socialinės politikos ministre Marlena Malag aptars humanitarinę pagalbą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Ministrė taip pat lankysis Lenkijos ir Ukrainos pasienyje įsikūrusiame Nepilnamečių priėmimo punkte, kur aptars nelydimų nepilnamečių ukrainiečių priėmimo, apgyvendinimo, būtiniausios paramos ir paslaugų jiems užtikrinimą, kalbėsis apie socialinę paramą ukrainiečiams.

Lenkija kaltina ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) dėl sparčiai augančių energijos kainų Lenkijoje, tačiau Komisija su kaltinimu nesutinka. Lenkijos valstybės kontroliuojamos komunalinės įmonės teigia žinančios, kas kaltas dėl didelių energijos kainų – Briuselis.

Lenkijos gynybos ministras penktadienį patvirtino pranešimus, kad duomenys apie kariuomenės techniką ir kitas atsargas buvo nutekinti ir atsidūrė internete, tačiau patikino, kad šis incidentas nekelia grėsmės valstybės saugumui. „Duomenų paskelbimas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui arba Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacijoms“, – nurodoma Mariuszo Blaszczako pareiškime. Pasak ministro, nutekinti duomenys tėra „informacija, kuri (jau) buvo prieinama visuomenei.

Kone 40 tūkst. migrantų 2021 metais mėgino neteisėtai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos teritorijos, penktadienį pranešė lenkų pasienio tarnyba. „Vakar 23 val. 12 min. Lenkijos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirsti mėgino 26 žmonės. Šį mėnesį tokių bandymų buvo 1,5 tūkst., o nuo metų pradžios – 39,5 tūkst.“, – sakoma tarnybos pranešime socialiniame tinkle „Twitter“. Šiemet iš Baltarusijos per Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sieną į ES pateko keletas tūkstančių migrantų, daugiausia – iš Irako.

Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamentarai pirmadienį Varšuvoje pasmerkė agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą ir nuolatinius Baltarusijos valdžios žmogaus teisių pažeidimus bei neteisėtos migracijos organizavimą. Tai sakoma Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Parlamentinės Asamblėjos dokumente.