vandenynas

Jordanijoje atidarytas išskirtinis povandeninis muziejus. Panėrus į jūros dugną galima išvysti karinę techniką: tankus, laivų nuolaužas ir net reaktyvinį lėktuvą. O ant eksponatų jau įsikūrė ir jūros gyventojai, tad vaizdas išties užburia. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Netikėtas vaizdas Jordanijos paplūdimyje: tankas ir sraigtasparnis nardinami po vandeniu. Taip darbuotojai pildo pirmojo Jordanijoje povandeninio karinio muziejaus ekspoziciją.

Įspūdinga galvosūkių užduotis, kurią įkvėpė po jūra gyvenantys gyvūnai, privertė daugybę galvosūkių sprendėjų kraipyti galvas.  Ar galite tarp žuvų ir koralų pastebėti kriauklę? Žinoma, kad didžioji vandenyno dalis nėra ištirta. Vis dėlto galima stebėtis jūros gyvūnais, esančiais akvariumuose arba pastebėti juos maudantis vandens telkiniuose.  Jums reikės 20/20 regėjimo galių, kad surastumėte kriauklę tarp žuvų šiame galvosūkyje.

Narai prie Taivano krantų nufilmavo itin retą siaubo akimirką. Jie susidūrė su milžiniška žuvimi, kuri, kaip manoma, pranašauja žemės drebėjimus, rašo „Daily Mail“. Silkių karaliumi vadinama žuvis pastebėta vertikaliai plūduriuojanti Taipėjuje. Vaizdo įraše matyti, kad žuvis ant kūno turėjo kelias keistas skyles. Manoma, kad jos liko po ryklio atakos. Vienas naras ištiesė ranką, norėdamas paglostyti žuvį, jam palietus ją, žuvis suspurdėjo.

Australas kartu su šunimi buvo išgelbėtas po daugiau nei dviejų mėnesių dreifavimo Ramiajame vandenyje. Teigiama, kad vyrui pavyko išgyventi valgant žalią žuvį ir geriant lietaus vandenį. Medikai informuoja, kad šiuo metu jo sveikatos būklė – stabili. 51 metų jūreivis iš Sidnėjaus Timas Shaddockas ir jo šuo Bella šių metų balandį išvyko valtimi iš Meksikos į Prancūzijos Polineziją, tačiau po kelių savaičių vyro valtis buvo apgadinta audros.

Į Lietuvą sugrįžusį keliautoją Aurimą Valujavičių užgriuvo dėmesio lavina. Daugybė susitikimų, filmavimų ir kitų, su jo didžiąja gyvenimo kelione susijusių reikalų. Vaikinas sako, kad miegui lieko vos 4-5 val. per parą. Tačiau vienam susitikimui jis mielai rado laiko. Nes jo jau seniai norėjo. Taip vieną saulėtą rytą Aurimo automobilis sustojo prie Trakuose įsikūrusių slaugos namų „Addere Care“, kur šiuo metu gyvena rašytojas ir jūreivis Algimantas Čekuolis.

Atlanto vandenyną irkline valtimi perplaukęs kaunietis Aurimas Valujavičius būdamas Majamyje tikrai nesiilsi. Keliautojas tvarkosi savo valtį, džiovina parašiutus, kuprines ir kitus istorinėje kelionėje pravertusius daiktus. „Grįžtam prie Lituanicos. Dabar savo pagrindinę kabiną tuštinsiu, sausinsiu ir išsiurbsiu. Taip pat gaunu daug žinučių dėl jūsų vardų, kuriuos pildžiau ir vasarą, ir rudenį, ir dar prieš pat Kalėdas. Žinokit, kad druska vardų nepaveikė, viskas gerai.

Aurimo Valujavičiaus kelionė per Atlanto vandenyną pasiekė pabaigą – keliautojas išlipo Majamio krante. Bendraudamas su žurnalistais ir krante laukusiais lietuviais lietuvis papasakojo kaip jaučiasi ir atskleidė, ko labiausiai nori. „Čia buvo dar viena kelionė, šįkart didesnė visomis prasmėmis. Gerai jaučiuosi. Pavargęs, išsekęs, bet taip visada būna. Atsigauni ir judi toliau, viskas gerai“, – kalbėjo A. Valujavičius.

Aurimo Valujavičiaus kelionė per Atlanto vandenyną pasiekė pabaigą – keliautojas išlipo į Majamio krantą. Iki pat paskutinių yrių Atlanto vandenyne lietuvį palaikė gausi susirinkusių pasaulio lietuvių minia, o keliautojui išlipus į krantą ant kaklo iškart buvo užkabintas ąžuolo lapų vainikas. TV3 žurnalistė Justė Petkevičiūtė papasakojo, kaip prieš kelionės pabaigą jautėsi pats keliautojas ir kokios mintys sukosi artimųjų galvose. „Istoriniai kadrai ir istorinės akimirkos.

Per Atlanto vandenyną irkline valtimi keliaujantis Aurimas Valujavičius Majamio krantus Lietuvos laiku turėtų pasiekti antradienio pavakarę. Majamio laiku tai bus rytas. Nesulaukus leidimo švartuotis Majamio uoste, A. Valujavičius nusprendė išmesti inkarą ir pailsėti. Savo Instagram paskyroje keliautojas rašė: „Nelaukite, bičiuliai. Techniniai nesklandumai su uostais ir lietuvių bendruomenėmis. Todėl dabar sėdžiu „ant inkaro" ir laukiu patikslinto laiko ir uosto, kur atplaukti.

Link Majamio krantų su irkline valtimi artėjantis Aurimas Valujavičius davė išsamų interviu kitam keliautojui, VŠĮ „Špikis“ įkurėjui Algirdui Gurevičiui. Atvirame interviu A. Valujavičius pasisakė įvairiais visuomenę skaldančiais klausimais. Paklaustas A. Gurevičiaus, A. Valujavičius išreiškė paramą homoseksualioms šeimoms, pasisakė už dvigubos pilietybės įstatymą, konstatavo, kad Krymas yra Ukrainos ir išreiškė poziciją kitais politiniais klausimais.

Didelio palaikymo sulaukiantis Aurimas Valujavičius pasidalino savo mintimis apie irklavimą Atlanto vandenyne. A. Valujavičiaus kelionė per Atlantą jau persirito į antrąją pusę. Jis siekia perplaukti Atlanto vandenyną juo Europos iki Šiaurės Amerikos per 110 dienų arba greičiau. Tai būtų naujasis pasaulio rekordas. Pirmadienį A. Valujavičiui buvo 58-oji irklavimo diena. Pasak jo, tempas šiuo metu yra sulėtėjęs, o tai įtakoja nepalankus vėjas. „Nieko gero.

Keliautojas Aurimas Valujavičius jau 50 dienų irkluoja Atlanto vandenyje ir artėja link Majamio. A.Valujavičius pirmadienį atskleidė, kad artėja link 2250 jūrmylių, o tai yra jo maršruto pusiaukelė. „Jaučiu, kad mano kraujyje jau yra druskos, ar kaip ten sakoma“, – rašė A.Valujavičius. A.Valujavičius taip pat teigė, kad kol kas kontakto su žmonėmis nepasiilgo ir džiaugiasi palankiomis sąlygomis judėti vandenynu.

Socialiniuose tinkluose pasidalintoje vaizdo medžiagoje užfiksuota pora ryklių, kurie pliuškenosi netoli kranto, kur maudėsi plaukikai. Tai dar vienas atvejis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rytinėje pakrantėje. Floridoje plaukikai išsigando, kai tuo pat metu netoli kranto buvo pastebėtas ne vienas, o du rykliai. Džeksonvilyje, Neptūno paplūdimyje, atsipalaidavę žmonės nustebo pamatę iš vandens paviršiaus, kuris buvo tik iki kelių, kyšančius pilkus pelekus.

Vakarų Australijoje teko uždaryti bent kelis populiarius paplūdimius. Tokių saugumo priemonių vietos tarnybos ėmėsi po to, kai ten pasirodė dešimtys alkanų ryklių. O atviliojo plėšrūnus ten milžiniškas nugaišusio banginio kūnas. Maždaug dešimties metrų banginio gaišena plūduriuoja prie Rotnesto salos Vakarų Australijoje. Ir neilgai trukus čia tikrą puotą surengia rykliai. Jie godžiai minta banginio palaikais. Tai vyksta vos už šimto metrų nuo kranto, kur plyti australų pamėgti paplūdimiai.

18-metė Kristina Lowe iš Floridos, JAV, persigandusi skubėjo iš vandens, kai ryklys praplaukė pro jos kojas, kai fotografavosi savo „Instagram“ paskyrai. Rugsėjo 14 dieną mergina su savo draugais fotografavosi, kai keturių pėdų vandenyno plėšrūnas nusprendė sugadinti merginos nuotrauką ir net, panašu, pamojavo savo peleku kamerai prieš dingdamas bangose.

Jūrinėms ūdroms – atokvėpio valandėlė. Mat pastaruoju metu vandenyse jos turi daug darbo – vaduoti gelmes nuo jas nusėjusių jūros ežių. Mat jūros ežiai, uždengdami Kalifornijos krantus JAV, taip neleidžia augti dumbliams ir kelia grėsmę augmenijos pasauliui jūroje. Tačiau iš pažiūros tingios jūrinės ūdros turi būdą, kaip teritoriją atsikovoti - jūros ežius jos tiesiog suvalgo. Ir, matyt, šie joms netgi mėgstamas užkandis.

Narė siekia dar vienos šiukšlės. Šalia grožėjimosi jūros gelmėmis, vandenyno tyrinėtojai Filipinuose tenka ir kur kas nešvaresnė užduotis – surinkti į dugną nugulusias atliekas. Tokių šiukšlių kaip maišelis ar plastikinis butelys jūros gelmėse – ne viena ir ne dvi. Pastaruoju metu padaugėjo ir veido kaukių bei kitokių apsaugos priemonių. Ir tam, kad čia jūroje, šalia Filipnų krantų štai šie gyvūnai galėtų ramiai gyventi, reikia kažkam šias šiukšles surinkti.

Pariama su šepetėliu ir žirklėmis rankose neria į vandenį tvarkyti neseniai pradėjusių augti koralų. „Dirbu Nusa Dua rifo fonde. Todėl skatinu žmones mylėti, vertinti ir saugoti koralų rifus. Manau, kad žmonės turėtų daugiau stengtis, kad koralų rifai būtų atkurti.“, – teigė Rifo fondo narė Pariama Hutasoit. Pariama ne tik kalba, bet ir sunkiai dirba, kad prisidėtų prie koralinių rifų išsaugojimo.

Giliausio pasinėrimo metu Ramiajame vandenyne esantis sudužęs laivas „USS Johnston“ buvo sėkmingai perkeltas, apžiūrėtas ir nufilmuotas. JAV karinio jūrų laivyno eskadrinio minininko nuolaužas galima rasti apie 6500 metrų gylyje, Filipinų jūroje prie Samaro salos krantų. 115 metrų laivas nuskendo 1944 m. spalio 25 d. per Leitės įlankos mūšį Antrojo pasaulinio karo metu.

Neįtikėtinos bangos, kokių Lietuvoje tikrai nepamatysite.. Kalifornijos Monterėjaus pakrantę naktį nušvietė ryškiai žydros švytinčios bangos. Kodėl bangos kartais ima švytėti? Įspūdingas gamtos reiškinys užfiksuotas nuostabiame Monterėjaus paplūdimyje, Kalifornijos valstijoje. Bangos žydrai švyti ne dėl specialiųjų efektų ar į vandenį pripiltų chemikalų – švyti mikroskopiniai dumbliai.

Meksikos pakrantėse – šimtų vėžlių tragedija. Pražydusiems dumbliams skleidžiant toksiškas medžiagas apsvaigę ir paralyžiuoti gyvūnai žūsta, todėl į pagalbą jiems suskubo gamtosaugininkai.  Spalvinguose vaikiškuose baseinuose vėžliai ne šiaip leidžia laiką – bando išgyventi. Gyvūnų gelbėtojai į pagalbą vietiniams Oachakos žaliesiems vėžliams suskubo pasipylus pranešimams apie šių vandens gyvūnų mirtis.

Rusija išsiuntė apie 10 povandeninių laivų į Atlanto vandenyno šiaurinę dalį, vykdydama didžiausią tokio pobūdžio operaciją nuo Šaltojo karo pabaigos, antradienį pranešė Norvegijos kariuomenė. Manevruose Atlante rusų povandeniniai laivai, besibazuojantys Rusijos šiaurėje esančiame Kolos pusiasalyje, dalyvauja nuo praėjusios savaitės, rodo Norvegijos žvalgybos tarnybos informacija, kurią pirmas paskelbė transliuotojas NRK, vėliau patvirtinęs ją naujienų agentūrai AFP.

Verslininkės Julijos Žižės šeimoje visai neseniai įvyko didžiulė ir svarbi šventė – žinomos moters dukrelei Lėjai suėjo 4 metai. Renginių organizavimu užsiimanti moteris šįkart pranoko pati save, o nuo dukrelės veido nė sekundei nedingo šypsena – ypatingą temą turėjęs gimtadienis atmintyje išliks ne tik visai Žižių šeimai, bet ir tiems, kurie jame lankėsi kaip svečiai.

Mirštanti moteris turėjo galimybę išpildyti savo paskutinį norą – paskutinį kartą iš arti pažvelgti į vandenyną. Carmen Leon de la Barra ilgai kentėjo nuo žarnyno vėžio ir kai medikai pasakė ruoštis blogiausiam, ji kartu su šeima paprašė išpildyti paskutinį norą. Moteris pasirinko pamatyti vandenyną. Ją prie paplūdimio nugabeno medikai, ten ji buvo kartu su šeimos nariais.

Vandenyne yra apstu baugių gyvių, kurie ne juokais kelia baimę vos pažvelgus. Akli, glitūs padarai, dideliais nasrais ir peršviečiamu kūnu priverčia susigūžti. Visgi, jų baidosi ne visi. Vienas žvejys iš Rusijos tokių gyvių nebijo visiškai. Jis juos gaudo ir siunčia tirti specialistams, mat kai kurios rūšys žmonėms dar nėra žinomos. Romanas Fedortsovas vis pasidalijo keletu „vandenyno monstru“ nuotraukų, taip atskleisdamas, kas slepiasi vandenyno gilumose. Pamatykite jo naujausią grobį.

Rusų žvejys tapo žinomas, kai pradėjo viešinti milžiniškame gylyje gyvenančius gyvius. Neseniai jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame įamžintas keistas padaras. Vaizdo įraše matyti, kaip vyras delne laiko didelį, baugiai besišypsantį kirminą, tačiau tai – apgaulė. Šis gyvis yra tikras grobuonis. Jo snukis gali išsiversti atvirkščiai, taip dar labiau išgąsdindamas grobį.

Ne paslaptis, kad vandenyno gelmėse apstu dar neregėtų ir neištirtų gyvių. Tobulėjančios technologijos mokslininkams atveria vis daugiau kelių, tuos gyvius užfiksuoti, tačiau tai – nėra patys maloniausi vaizdai akims. Kai kurie vandens padarai iš tiesų gąsdina. Dalis jų yra perregimi, turi didelius nasrus, keistus kūnus. Neseniai socialiniuose tinkluose mokslininkų komandos ėmė dalytis savo užfiksuotais kadrais, kuriuose – stulbinantys vaizdai.

Dumbo aštuonkojai vandenyje atrodo iš tiesų neįtikėtinai, jie primena sklandančius vaiduoklius ir tikrai prikausto dėmesį. Jie taip pat turi keistus plėvėtus čiuptuvus, dėk to jis kartais klaidingai palakimas skėtiniu aštuonkoju. Ši pabaisa buvo rasta šalia Kalifornijos krantų, su povandeniniu dronu. Vaizdo įraše girdima, kaip susižavėjusi tyrinėtojų komanda ploja ir džiaugiasi, kad pavyko užfiksuoti retą padarą. Jie stebėjo keistą jo pulsavimą. Padaro dydis siekė 60 centimetrų.

Vandenyno dugne dažniausiai ir tikimasi pamatyti keistų, šiurpiai atrodančių gyvių, tačiau kartais net mokslininkai nebūna pasiruošę tam, kas ten slepiasi. 1425 metrų gylyje mokslininkų komanda aptiko neįprastai atrodantį gyvį, galintį itin staigiai keisti kūno formą. Smailią uodegą ir juodos spalvos kūną turintis gyvis iš pradžių suklaidino ir specialistus. Jie nesuprato, kas tai yra, tačiau patyrinėję kai kurias jo išvaizdos detales, suprato, kad tai tikriausiai buvo gulperinis ungurys.

Atakamos įduboje buvo aptiktos trys naujos jūros gyvių rūšys. Mokslininkų nusileido į 7500 metrų gylį ir pastebėjo permatomas, itin retas žuvis. Tyrinėtojai užfiksavo daugiau nei 100 valandų vaizdo medžiagos, naudodami specialią kamerą su masalu. Taip jie stengėsi privilioti keistus gyvius. Šios žuvys yra tikri grobuonys, todėl matyti, kad jos aktyvios ir gerai minta. Jų struktūra yra pritaikyta gyvenimui gilumoje. Stipriausi kaulai jų kūne yra vidinės ausies dalyje.

Vandenynas yra pakankamai baisi vieta, mat daugybė jo zonų dar yra neištirta, o giliausiuose vandenyno kampeliuose gyvena baugiai atrodantys gyviai. Visgi mokslininkai neseniai užfiksavo dar vieną keistą dalyką, kurio jie visiškai nesitikėjo. Tyrėjai nuleido specialų mikrofoną į giliausią pasaulyje vandenyno vietą – Marianų įdubą. Jeigu Everesto kalną būtų galima panardinti į šią įdubą, jo viršūnė vis tiek nekyšotų virš vandens.

Gilios jūrų ir vandenynų tamsybės vienu žavi, o kitus gąsdina. Visgi tai, kas slepiasi neaprėpiamuose gyliuose yra didelė paslaptis, kur net mokslininkai nekiša rankų. Kai kurie tyrėjai visgi ryžtasi apsilankyti giliausiose vandenų vietose ir pasižiūrėti, kokie gyviai ten gyvena. Beveik visi jie yra akli, aštriais dantimis ir labai keistų formų.

Klimato kaita gali būti spartesnė, nei manyta. Mokslininkai nustatė vandens temperatūros rodmenų paklaidą. Tyrime keliamas klausimas ar mokslininkai ankščiau gerai apskaičiuodavo jūros temperatūrą, o tai reiškia, kad jos temperatūra gali augti greičiau, nei manyta. Metodologija, plačiai naudojama tarp mokslininkų siekiant suvokti jūros temperatūrą, gali būti pagrįsta paklaida, kaip rodo naujas tyrimas. Todėl mūsų supratimas apie klimato pokyčius gali būti iš esmės klaidingas.

Arkties vandenyne ties Norvegijos Svalbardo salynu nukritęs Rusijos sraigtasparnis surastas, aštuoni juo skridę rusai laikomi žuvusiais, sekmadienį pranešė Norvegijos gelbėtojai. Sraigtasparnis „Mil Mi- 8“, kuriame buvo penki įgulos nariai ir trys mokslininkai, pradingo ketvirtadienį, kai skrido iš buvusios Svalbardo kalnakasių gyvenvietės, o dabar turistinės vietovės Piramidės (norv. Pyramiden) į šio salyno miestelį Barencburgą.

 Didžiosios Britanijos princas Charlesas (Čarlzas) ketvirtadienį Maltoje per pasaulio vandenynų apsaugos konferencijos atidarymą pareiškė, kad šiais laikais žuvį valgome užterštą plastiku, ir paragino imtis ryžtingų veiksmų kovoje su klimato kaita. Aplinkosaugos problemomis besirūpinantis Britanijos sosto paveldėtojas Europos Sąjungos remiamoje konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad smarkūs uraganai ir koralinių rifų nykimas yra signalai, raginantys kovoti su klimato kaita.

„Per labai trumpą laiką sužinojau daug dalykų, kurių nežinojau. Turėjau apie juos sužinoti, kai man buvo aštuoniolika? Dvidešimt? Nemanau. Tada man tokie dalykai nerūpėjo”, - prisėdome su aktoriumi Ainiu Storpirščiu pasikalbėti. Sukūręs ne vieną įsimintiną vaidmenį teatre, aktorius atsitraukė nuo teatro bendruomenės, draugų... „Atvirai? Atsirado daug vienatvės. Kartais, susitikęs su žmonėmis, jaučiuosi labai svetimas, - prisipažino Ainis.

Atlikti nauji tyrimai padėjo mokslininkams išsiaiškinti, kad patekusio į vandenyną plastiko kvapas žuvims primena maistą, todėl jis lengvai patenka į maisto grandinę. Nuolat didėja susirūpinimas, dėl to, kad mūsų išmetamas plastikas kaupiasi jūrų gyvūnų audiniuose. Taip nutinka dėl to, kad jis palaipsniui suyra jūroje, kol plastiko dalelės tampa pakankamai mažomis, kad patektų į gyvūnų organizmą, o vėliau per kepenų sieneles ir į kraują ar net raumenis, kaip rašoma independent.

XIX amžiuje ugnikalnio išsiveržimas sukėlė klimato chaosą Europoje. Lyginant to meto orus, skųstis 2017-ųjų metų vasara neapsiverčia liežuvis. Liūdnos šios vasaros sinoptikų pranašystės kelia asociacijas su „metais be vasaros“ – pačiais šalčiausiais per pastaruosius šimtmečius. Prieš du šimtus vienerius metus, 1816-aisiais, JAV teritorijoje vasarą krito kruša ir snigo, Europoje lijo šalti lietūs ir siautė audros, o gegužės ir rugpjūčio temperatūros priminė žiemiškas.

Antarktidą tyrinėjantys mokslininkai neseniai pastebėjo retą jūros ledo rūšį, kuri vadinama „drakono oda“. Manoma, kad ji susidarė dėl tvyrančio chaoso ledu apsitraukusiuose žemės plotuose. 27 mokslininkai ledlaužiu – mokslinių tyrimų laivu neseniai išplaukė į Antarkties atviro vandens sritis, kurias supa jūrų ledas (angl. polynya). Jų tikslas buvo ištirti ledo formavimosi procesus rudens - žiemos sezono metu, kaip rašoma livescience.

Jūrų mokslininkų komanda mano, kad banginių ir valčių susidūrimai Naujosios Anglijos pakrantėje yra dažnesni, nei manyta anksčiau. Pasak naujo tyrimo, beveik 15 procentų nykstančių kuprotųjų banginių, kurie kiekvieną pavasarį atplaukia į pietinę Meino įlanką maitintis, nukenčia nuo valčių ir kitų laivų. Susidūrimai sukelia traumas, randus arba pražudo banginius, susidūrimai taip pat kelia pavojų ir jūrininkams.

Uolienų planetą, kuri buvo atrasta „gyventi tinkamoje“ mūsų Saulei artimiausios žvaigždės sistemos zonoje, gali dengti vandenynai, ketvirtadienį paskelbė Prancūzijos tyrimų instituto CNRS mokslininkai. Grupė, kurioje dirbo CNRS astrofizikai, apskaičiavo Proksima b vadinamos planetos dydį ir paviršiaus savybes, ir padarė išvadą, kad ji gali būti „vandenynų planeta“, panaši į Žemę.

Iš Kilauėjos ugnikalnio Havajuose tekanti lava patraukė tūkstančių lankytojų dėmesį, kai gegužę lava ėmė slinkti šlaitu žemyn ir šią savaitę galiausiai pasiekė vandenyną. Saugumo pareigūnas, patruliuojantis toje vietovėje, Keaka Hunteris sakė, kad pirmadienio vakarą stebėti lavos tėkmės atėjo apie du tūkstančiai žmonių, nes per beveik trejus metus įkaitusi lava vandenyną pasiekė pirmą kartą. Ankstesnėmis dienomis stebėtojų irgi būdavo nemažai – iki tūkstančio.

Niekas tiksliai nežino ir negali pasakyti, kiek mįslingų mirčių slepia didžiųjų pasaulio vandenynų dugnas. Akivaizdu tik viena, kruvini mūšiai pareikalavo daugybės aukų, kurios žuvo per karus. Tiesa, vis dar kyla daugybė klausimų dėl vandenynų teritorijos priklausomybės vienai ar kitai šaliai. Taip yra dėl daugybės jūrose ir vandenyse vykusių karų, po kurių visai neaiškios tapo valdomos teritorijos ir kam jos priklauso.

2012 metų rudenį žvejys Salvadoras Alvarenga su bičiuliu Cordoba išsiruošė į įprastą dviejų dienų žvejybą su iš stiklo pluošto pagaminta valtimi. Abu vyrai puikiai žinojo, kad artinasi audra, tačiau manė, kad susidoros. Žvejai tikrai nežinojo, kad valties motoras sustos ir nebeužsikurs. Audrai įsismarkavus ir užsitęsus iki septynių dienų, šie prarado ir ryšio priemones, ir visus žvejybos įrankius. Viskas, kas liko žvejams – samtis geriamo vandens.

Neįtikėtinas radinys Floridoje. Ilgus metus lobių ieškojusi šeima pagaliau jį rado. Vos 4,5 metrų gylyje narai išvydo žybsint aukso monetas ir išaiškėjo, kad tai 300 metų senumo auksinės ispaniškos monetos. Radinio vertė – per milijoną dolerių. Radinį aptikęs vyras nevaldo emocijų. Įsivaizduokite, kaip jūs jaustumėtės ne pirmus metus medžiodami lobį ir pagaliau po vandeniu pamatęs žibančias aukso monetas. Skelbiama, kad tai 1715 metais čia skendusio Ispanijos karo laivyno lobis.

Dėl vis dažniau Žemę aplankančių ekstremalių oro stichijų ir kitų iššauktų pokyčių kaltinama klimato kaita neliks nuošaly ir šį kartą. Tūkstančiai mokslininkų, vykdydami įvairiausius tyrimus visame pasaulyje, kasdien bando patvirtinti vieną ar kitą hipotezę dėl klimato kaitos daromos žalos planetai. Ir atrodo visai ne be reikalo. Mokslininkams pavyko atskleisti dar vieną globalinio atšilimo „nusikaltimą“ Žemėje.

Jeigu vis dar reikia įrodymo, kad Rihanna'os gyvenimas yra kur kas smagesnis nei jūsų, šios nuotraukos išties privers pavydėti, rašoma huffingtonpost.com. Kol visi išsijuosę dirbame, plušame biuruose, savo socialinio tinklalapio „Twitter“ paskyroje atlikėja demonstruoja ne tik tobulas kūno linijas, bet ir atsipalaiduoti vien žiūrint į nuotraukas priverčiantį vandenyno melsvumą.

Australijos valdžia yra pasirengusi skelbti naują lėktuvo MH370 paieškų etapą, rašo CNN. Australijos transporto saugos biuras (ATSB), vykdantis paiešką, planuoja dirbti tik su viena privačia kompanija. Tikslas – identifikuoti lėktuvo sudužimo vietą ir ją apžiūrėti. Operaciją planuojama pradėti rugsėjo pradžioje; ji truks apie metus. Tikimasi, kad sutartį pasirašiusi kompanija apžiūrės visa numatytą 60 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą.

Planetologai pranešė apie ketvirtąjį Saulės sistemos dangaus kūną, kuriame egzistuoja skystas vanduo. Tai Saturno palydovas Enceladas, po kurio Pietų ašigaliu aptiktas skysto vandens vandenynas, pranešė „Space.com“. Pasak mokslininkų, skysto vandens vandenynas Encelade yra maždaug 10 kilometrų gylio. Jis slepiasi po 30 - 40 kilometrų storio ledo danga.