valstybinė žemė

Skandalingajame sostinės turčių Gulbinų kvartale į tvora aptvertą valstybinį mišką bandė prasibrauti Seimo nariai. Nors namų savininkus nuo pašalinių saugo šautuvais ir peiliais ginkluota apsauga, parlamentarai sutikti atvirais vartais. Verslininkai bando įrodyti, kad į valstybinį mišką ir prie ežero gyventojams leidžia patekti 24 valandas per parą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Balandžio 17 – ąją prasidėjo visuotinis pasėlių deklaravimas. Nemažai klausimų kyla, kaip deklaruoti valstybinę žemę – bus galima deklaruoti tik teisėtai valdomus plotus ir tą reikės įrodyti dokumentais. Tiesioginių išmokų paraiškoje paramos gavėjai gali deklaruoti tik tuos valstybinės žemės plotus, kuriuos teisėtai naudoja ir valdo.

Kauno valdžia ir Šančių gyventojai toliau kryžiuoja ietis. Šančiškiai sulaukė valdžios priekaištų dėl beveik 40-ies arų esą užgrobtos valstybinės žemės ir perspėjimų ją atlaisvinti. Šančiškiai nurimti nežada ir liepos 29-osios vakarą rengs dar vieną akciją Nemuno krantinėje. Gyventojai įsitikinę, kad valdžia juos taip baudžia dėl pasipriešinimo kelio tiesimui prie pat Nemuno.

Vilniečiai sukruto ir skundais užvertė sostinės savivaldybę, valstybines institucijas bei Seimo narius. Gyventojų dėmesį patraukė jų kaimynystėje esantis valstybinis sklypas, kuriame turėtų išdygti sandėliai. Vilniečiai baiminasi, kad naujas projektas rengiamas neatsižvelgiant į poveikį aplinkai bei gyventojams, maža to, jie stebisi, kaip sklypą iš valstybės nuomojanti įmonė susirengė jį parduoti už beveik 600 tūkst. eurų.

Seimo narys Valerijus Simulikas iškėlė pasiūlymą žmonėms leisti laikinai išsinuomoti nenaudojamus valstybinės žemės sklypus – taip jiems būtų suteikta galimybė išsaugoti valstybinėje žemėje nelegaliai stovinčius pastatus. Parlamentaras Seime įregistravo Žemės įstatymo pataisą, kuria numatoma įteisinti galimybę laikinai išsinuomoti nenaudojamą valstybinės žemės sklypą Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims.

Valstybinės žemės nuoma, jei ji išnuomota ne aukcione ir naudojama ne pagal paskirtį, gali būti nutraukta, paskelbė Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT). LAT nagrinėjo vienos bendrovės ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ginčą. Jame įmonė „Prostafus“ 1992 metais išsinuomojo 1,5 hektaro sklypą koncertų salės statyboms, tačiau jos nepastatė. 2011–2014 metais buvo pakeista sklypo paskirtis, leidžiant statyti daugiabučius.

Nuomos sutarties neturintiems, bet valstybine žeme besinaudojantiems ir už tai neatsiskaitantiems subjektams gali tekti susimokėti nuomos mokestį už visą naudojimosi laikotarpį. Tokią praktiką prieš keletą dienų galutinai suformavo Aukščiausias Lietuvos Teismas (LAT). Verslo ginčų advokatų kontoros JUREX vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė teigia, kad valstybine žeme subjektai gali naudotis turėdami arba neturėdami žemės nuomos sutartį.

Ach ta žemė, žemėlė, nuo amžių senųjų ji kelia aistras, konfliktus ir net karus. Ir šiais laikais nedaug kas tepasikeitė. Kur žemė – problema beveik garantuota. Ar svarstytume žemės pardavimo klausimą užsieniečiams, ar eilinio žemės prichvatizavimo atvejus savivaldybėse.

Valstybinės žemės sklypų per paskutinį 2013 metų ketvirtį parduota daugiau nei per 2012 metų tokį patį laikotarpį. Į valstybės biudžetą pervesta 111,8 mln. litų (2012 m. IV ketvirtį – 42, 9 mln. litų). Per visus praėjusius metus Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetas pasipildė 242 mln. litų. Valstybės biudžetas už visų paskirčių valstybinę žemę 2013 m. papildytas 226, 8 mln. litų (2012 m. – 124 mln.

Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko nuomone, pastatų vaiduoklių savininkams nederėtų tikėtis kokių nors išimčių, kai skaičiuojami valstybinės žemės nuomos mokesčiai. Apleistų ir neprižiūrimų pastatų savininkų prašymai netaikyti maksimalaus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo buvo atmesti. Taip antradienį apsisprendė Kauno miesto tarybos kolegija.

Žemdirbiams, sumaniusiems įsigyti laisvos valstybinės žemės, tenka ne tik spėlioti, kiek ji kainuos, bet ir įveikti daug biurokratinių procedūrų. mantas.malcius.lt nuotr. Norintieji įsigyti laisvos valstybinės žemės turi ne tik už savo lėšas parengti projektą, ilgai užtrukti tvarkydami kitus dokumentus, bet ir tikėtis, kad pirkinys nepabrangs kelis kartus. Įsivaizduokite, kad ieškote naujo būsto. Skelbime susidomite butu, kurio dokumentai nesutvarkyti, bet kaina patraukli.

Seimas nusprendė, kad, nuo liepos panaikinus apskritis, valstybei priklausančia žeme kaimo vietovėse rūpinsis Nacionalinė žemės tarnyba, o mieste – savivaldybės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, jog valstybės žeme turėtų disponuoti valstybės institucijos, o ne savivalda. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) nuolat siekė, kad savivaldybėms būtų sugrąžinta teisė valdyti valstybės žemę.

Valstybinę žemę kaimo vietovėse bus pavesta tvarkyti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o valstybinę žemę miestuose - savivaldybėms.

Vykstant intensyvioms diskusijoms dėl Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir artėjant balsavimui dėl šio įstatymo projekto priėmimo Seime, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, jog šis įstatymas privalo užtikrinti efektyvų, racionalų, centralizuotą ir visuomenine nauda pagrįstą valstybinio turto - žemės - valdymą bei užkirsti kelią korupcijai valstybinės žemės disponavimo srityje.

Didžiąją dalį už parduotus valstybinės žemės sklypus gautų lėšų audituotos savivaldybės panaudojo ne pirminės paskirties darbams, todėl neretai vėluojama rengti valstybinės žemės sklypų detaliuosius planus, teigia Valstybės kontrolė. Dėl to stringa ir žemės reforma.