valstybės parama

Kylant ne tik nekilnojamojo turto (NT) kainoms, bet ir paskolų palūkanoms, įsigyti nuosavus namus Lietuvoje tampa vis sunkiau. Gyventojai, atitinkantys tam tikrus kriterijus, gali pretenduoti gauti nemažą piniginę paramą. Vis tik kai kurie mano, kad tai – nelogiška ir primena sovietmetį.

Bendrijos, administratoriai ir savivaldybių įmonės aktyviai talkino gyventojams, išreiškusiems norą savo namuose nebenaudoti suskystintųjų naftos dujų balionų. ESO primena, kad norintiems pasinaudoti valstybės teikiama negrąžinama parama ir gauti ją dar šiemet, visus darbus būtina atlikti iki lapkričio 30 d., pateikiant darbų užbaigimo aktus ir kitus privalomus dokumentus ESO.

Siekiant paskatinti darbdavius išlaikyti darbuotojus su klausos negalia, turintieji 45-55 proc. darbingumą žmonės valstybės bus remiami nuolat, ne tik šešis mėnesius, kaip dabar – bus išlaikomos jų darbo vietos, darbdaviams mokant kompensacijas.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančią Socialinių įmonių įstatymo pataisą: 95 Seimo nariai, susilaikė vienas.   Dabar valstybė visą laiką remia regėjimo ar klausos negalią turinčius žmones, kuriems nustatytas iki 40 proc.

Bute nėra balkono. Virtuvė sujungta su kambariu. Nepatinka miesto rajonas. Tokias ir panašias priežastis, dėl kurių žmonės atsisako jiems siūlomo socialinio būsto, vardija didžiųjų šalies miestų savivaldybės. Tvirtinama, kad nors toks būstas skiriamas labiausiai nepasiturintiems asmenims, išrankumo iš pastarųjų pusės netrūksta. 14–16 metų Vilniuje, kone 8 metai Klaipėdoje ir apie 10 metų Kaune. Tiek šiuose miestuose tenka laukti eilėje, norint gauti socialinį būstą.

Seimo teisininkai kritikuoja Vyriausybės siūlymą teikti paramą pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ir rajonuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms.  Seimo kanceliarijos Teisės departamento parengtoje išvadoje sakoma, kad pataisos gali diskriminuoti nesusituokusias poras ir būti socialiai neteisingos.

Nuo sausio šeimos, kuriose globojami vaikai, iš valstybės gaus didesnę paramą. Vaiko globėjui ar rūpintojui už vaiką, kuriam globa ar rūpyba nustatyta šeimoje, nuo 2016 metų sausio nuo bus mokamas 38 eurų tikslinis priedas. Nuo kitų metų - 2017-ųjų sausio - tokioms šeimoms bus mokamas 152 eurų priedas. Dabar globos išmoka sudaro 152 eurus.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Valstybės paramos būstui įgyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas. Jomis numatomos priemonės spręsti nepasiturinčių gyventojų ir jaunų šeimų apsirūpinimo būstu problemas, nustatyta daugiau paramos formų norintiems išsinuomoti ar įsigyti būstą. Socialinio būsto eilėse šiuo metu laukia daugiau kaip 30 tūkstančių Lietuvos šeimų. Tačiau kasmet aprūpinama vos 3-4,5 procento laukiančiųjų.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Po Vladimiro Putino atsako į Vakarų sankcijas, tapo aišku – diržus teks veržtis lietuviškos mėsos ir pieno produktų gamintojams, transporto įmonėms, kurios praras dalį pelno.

Avių augintojai sako, kad avys galėtų užimti nuolat mažėjančių  karvių bandų vietą, nes aviena labai paklausi Europoje. Tačiau augintojams reikalinga didesnė valstybės parama, nes kontraktus užsieniečiai linkę pasirašyti su didelių avių bandų savininkais. Pasak avių augintojų, jų šalyje yra apie 3,5 tūkst., visi jie laiko vos 60–70 tūkst. avių. O dideles bandas, po 1,5–2 tūkst. avių augina vos šeši ūkininkai. Jeigu avininkystės ūkiai būtų stambesni, jiems būtų lengviau išgyventi.

Seimas vakar po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias į valstybės paramą, siekiant didesnio pastatų energetinio efektyvumo, galėtų pretenduoti ne tik daugiabučių namų, bet ir individualių gyvenamųjų namų savininkai. „Jei pasisakome už tai, kad individualių gyvenamųjų namų šeimininkai nebeturėtų likti užribyje, jeigu manome, kad jie privalo turėti tokias pat teises kaip ir daugiabučiuose namuose gyvenantys žmonės – įstatymą būtina priimti kuo greičiau.

Skaitydama metinį pranešimą, šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė išskyrė socialinės atskirties didėjimo problemą. „Dėl uždelstų reformų ir padarytų klaidų šalyje daugėja socialiai pažeidžiamų žmonių. Todėl socialinė politika ir toliau reikalauja sutarimo. Tačiau pasiūlymai pasirodė tik prieš mėnesį, Vyriausybės kadencijai einant į pabaigą“, - pažymėjo ji.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius Seime įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti nuostatą, kad į valstybės paramą – siekiant didesnio pastatų energetinio efektyvumo – galėtų pretenduoti ne tik daugiabučių namų, bet ir individualių gyvenamųjų namų savininkai.

Graikijos ministro pirmininko Luco Papademos vyriausybė mėgins per ateinančius tris mėnesius skolų krizės krečiamoje šalyje sukurti 150 00 naujų darbo vietų. Apie tai premjeras paskelbė trečiadienio vakarą po vyriausybės posėdžio. „Krizė ir nedarbas palietė tūkstančius šeimų“, – sakė L. Papademos. Atėnai naujas darbo vietas mėgins kurti pirmiausiai Europos Sąjungos (ES) pinigais. Taip pat bus remiami pagalbos reikalingi gyventojai.

Didinamos finansinės investicijos į perspektyviausius jaunuosius Lietuvos mokslo protus. Šalia įprastos doktorantūros stipendijos geriausieji daktaro laipsnio siekiantys jaunieji tyrėjai galės gauti stipendijas už akademinius pasiekimus ir paramą kelionėms į tarptautinius mokslinius renginius. Tokios papildomos skatinimo priemonės numatytos šiandien priimtame LRV nutarime dėl valstybės paramos doktorantams.

Aukšti mūsų šalies valdininkai pamaloninami tūkstantinėmis priemokomis prie algų, o šimtams vargstančiųjų ciniškai atsukamos nugaros. Smurtautojų aukas, atstumtus vaikus ir alkstančius varguolius keliolika metų glaudžiančiuose Panevėžio šeimos ir Vaikų paramos namuose – slogios nuotaikos. Valdininkai nusprendė, kad tokios įstaigos gali gyvuoti ir be biudžetinės paramos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atmetė šias socialines įstaigas vienijančios agentūros „SOS vaikai“ parengtą projektą.

Papildyti kišenę įmanoma ne tik liejant prakaitą darbe ar nusipirkus laimingą loterijos bilietą. Tatjana Prankienė surado kur kas originalesnį būdą, kaip prisidurti. Kol moteris per teismus pagal akių spalvą ieškos tėvo savo atžalai, alimentus mokės valstybė. Įstatymai palankūs šmeižikams Nepažįstamajam prieš penkiolika metų parsidavusiai panevėžietei Tatjanai Prankienei nepavyko teismui įrodyti, kad svarbiausias argumentas nustatant tėvystę – akių spalva, bet ne DNR tyrimai.

Valdantieji svarsto galimybę didinti valstybės kompensuojamąją būstų renovacijos dalį iki 50 procentų. Šis padidinimas būtų taikomas ir dabar blogesnėmis sąlygomis dalyvaujantiesiems renovacijos programoje. „Sutarėme, kad iki gegužės 1 dienos šitas pasiūlymas didinti valstybės remiamą dalį iki 50 proc. turėtų būti aptartas su finansų ministre, finansų specialistais ir tiksliai suformuluotas.

Politinės partijos turėtų suskubti Teisingumo ministerijai pateikti savo narių sąrašus. Nepadariusios to iki kovo  1 d. ne tik negalės pretenduoti į valstybės paramą, bet ir gali būti likviduotos. Partijoms prievolę kasmet ne vėliau nei iki kovo 1 d. pateikti savo narių sąrašus numato pernai įsigalioję Politinių partijų įstatymo pakeitimai. Nuo š.m. vasario mėnesio jos tai gali paprastai ir patogiai padaryti savo narių sąrašus įkėlę į elektroninę sistemą.

Lietuva, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios reiškianti pretenzijas į socialinės gerovės valstybės statusą, savo vargingiausiais piliečiais rūpinasi mažiausiai. Tokią nuomonę yra susidaręs ne vienas, bandęs įsigilinti į valstybinėse įstaigose įstatymais sukuriamas nesuprantamas biurokratines kliūtis. Į jas dažniausiai patenka labiausiai socialiai pažeidžiami visuomenės nariai. Ar kliūtys bus įveiktos, lemia socialinė ir turtinė padėtis.

Daugiau įmonių galės pasinaudoti valstybės finansine pagalba, teikiama tiek valstybės biudžeto, tiek Europos Sąjungos lėšomis. Seimas pritarė Ūkio ministerijos pasiūlymui supaprastini smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjekto statuso deklaravimo tvarką ir nustatyti jį pagal vienerių finansinių metų duomenis.

Šiandien įsigaliojo ūkio ministro Dainiaus Kreivio įsakymas, kuriuo nustatomi reikalavimai pagal priemonę ,,Invest LT+“ valstybės paramą iš ES struktūrinių fondų siekiantiems gauti užsienio investuotojams. Taip pat reglamentuoti valstybės planuojamų projektų sąrašo, finansuojamų pagal šią priemonę, sudarymo kriterijai.   Iš viso priemonei „Invest LT+“ 2010–2013 metais numatyta skirti 55,8 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.