valstybės atkūrimo diena

Minint valstybės atkūrimo 105-ąsias metines, iki tūkstančio žmonių ketvirtadienį žygiavo kasmetinėse tautininkų eitynėse Vilniuje. Eitynių dalyviai ketvirtadienį vakare rinkosi prie Vasario 16-osios Akto signataro Jono Basanavičiaus paminklo ir išžygiavo link Lukiškių aikštės. Dauguma eitynių dalyvių rankose nešėsi deglus, Lietuvos trispalves, Vyčio, Ukrainos, Estijos ir kitas vėliavas, buvo pasipuošę tautine simbolika.

Ketvirtadienį Lietuvoje minint Valstybės atkūrimo dieną pirmasis 1990 metų kovo 11 dieną atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis kritikavo Vakarų valstybių vyriausybes dėl delsimo kariaujančiai Ukrainai perduoti sunkiosios ginkluotės. Jis ragino demokratinių valstybių lyderiams „prasitrinti akis“ ir išsiplauti jas nuo baimės. „Trumpas pastebėjimas būtų toks – žmonija velnėja. Tautų Europa klysta į žmogėdrų euroaziją.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis Vasario 16-osios minėjime kalbėjo, kad žmonija „velnėja“, o tautų Europa „klysta į žmogėdrų Euraziją“. „Rūpestėliai man vis tie patys. Lietuva ir pasaulis. Lietuva – tai šalis, kur upės teka, ir paukščiai meiliai tarpusavy šneka. Kur vanagas iš aukštai mato, kalnai ant kalnų ant tų kalnų, du broliai traktorininkai lietuviškai šneka paukščiams aturdami. Per žmonės Lietuva yra.

Skaudi ir Lietuvos, ir kitų šalių patirtis rodo, kad valstybės saugumas reikalauja nuolatinio dėmesio, ketvirtadienį Simono Daukanto aikštėje Vilniuje sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Per praėjusius metus įsitikinome, kokia trapi yra taikaus sugyvenimo mūsų regione viltis, ir kiek daug nelaimių gali atnešti laiku nepažabotos imperinės ambicijos“, – per trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją Valstybės atkūrimo dienos proga teigė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Valstybės atkūrimo dienos proga valstybės apdovanojimus įteikė per 60 nusipelniusių asmenų. „Didžiausio mūsų dėkingumo nusipelno išskirtinės asmenybės, kurios nesitenkina dabartimi ir atkakliai kuria visų bendrą ateitį“, – pradėdamas ceremoniją sakė valstybės vadovas. Anot jo, gera žinoti, kad tiek daug šviesių žmonių nepailsdami dirba meno, kultūros, švietimo, mokslo ir kitose srityse.

Ketvirtadienį Lietuvoje minima Valstybės atkūrimo diena: tradiciškai bus apdovanoti valstybei nusipelnę asmenys, pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, vakare sostinės centre bus uždegta 16 laužų. Ketvirtadienio rytą Rasų kapinėse Vilniuje bus pagerbti ten palaidoti 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, sveikindamas Lietuvą su Valstybės atkūrimo diena, pabrėžė, kad abiejų šalių ir tautų broliškus santykius įrodė istorija. „Mūsų broliškoms tautoms ir šalims valstybingumas bei jo gynyba yra bendras pamatas, vedantis Ukrainą ir Lietuvą pergalės, vystymosi ir klestėjimo link bendroje Europos šeimoje.

Lietuva visada aktyviai kovojo už demokratines vertybes, savo sveikinime Lietuvai Valstybės atkūrimo dienos proga sako JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. „Lietuva visada buvo ir išlieka aktyvi kovoje už demokratines vertybes.

 Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai paminėti Vasario 16-ąją Vilniuje vyksiantys renginiai: 8.30 val. 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų pagerbimas Rasų kapinėse. 15.30 val. Pilietinė akcija, skirta ugdyti pilietinę savimonę, pagarbą Valstybei ir įprasminti Lietuvos valstybės istorinę ir Lietuvosvalstybės vėliavas Lukiškių aikštėje. 16.00 val. Visuomenės sueiga Tautos namų idėjai ir jos simbolinėms asmenybėms paminėti ant Tauro kalno. 16.00 val.

Valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją nuo pat ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro ketvirtadienį mieste bus jaučiamas šventinis šurmulys – aikštėse ir gatvėse vyks minėjimai, koncertai ir eisenos. Kauno studentų, moksleivių bei visuomeninės organizacijos 11 val. organizuoja eiseną nuo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios bei Kauno įgulos ir eiseną nuo Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios) į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį.

Vasario 16 d. 15 val. kino centras „Garsas“ Panevėžyje kviečia visus į kino seansą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Bus rodomas dokumentinis lietuviškas filmas „Atsisveikinimas su karūna“. Filmo režisierius Edmundas Zubavičius. Steigiamasis Seimas išrinktas 1920 metais ir veikė iki 1922 metų. Jo valdymo metu Lietuva daugumos pasaulio valstybių buvo pripažinta nepriklausoma de jure, tapo Tautų Sąjungos nare.

Valstybės Atkūrimo dienai skirti renginiai Vilniuje šurmuliuos nuo ankstyvo ryto. Jau tradicija tapo vasario 16-osios Akto signatarus pagerbti Vilniaus Rasų kapinėse. Nuo 8.30 val. čia rikiuosis Garbės sargybos kuopos kariai, giedos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras. 10.30 val. Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija Prezidentūroje, čia pat vidurdienį pakeliamos trijų Baltijos valstybių vėliavos.

Valstybės atkūrimo dieną suskambės galimas Kauno rajono savivaldybės himnas. Švenčiant Valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, Rokų kultūros centre įvyks kūrinio, pretenduojančio tapti Kauno rajono himnu, premjera. Muziką galimam himnui sukūrė Julija Ovseičiuk, žodžius - Kauno rajono savivaldybės mero patarėja žurnalistė Vilma Kasperavičienė.

Vasario 16-ąją Kauno valstybinėje filharmonijoje nuskambės premjerinė kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus daina "Tokia Lietuva", sukurta pagal Maironio gimnazijos moksleivės Rūtos Reutaitės eiles.