valius serbenta

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka atnaujintų daugiabučių namų energetinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Tai daroma siekiant įvertinti naujų statybos produktų, technologijų, projektinių sprendinių panaudojimą ir atitiktį keliamiems reikalavimams. Audito metu dėmesys skiriamas ne tik energiniam efektyvumui, bet ir kitiems parametrams, užtikrinantiems namų komfortą. Šiame straipsnyje apžvelgsime oro kokybę renovuotose daugiabučiuose.

Gyventojams svarbu kuo tiksliau žinoti būsimos daugiabučio renovacijos kainą, tačiau svarbu suprasti, kad ji glaudžiai susijusi su dinamiška statybų rinka. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) praneša, kaip kis daugiabučių renovacijos projektų kainos artimiausiu metu. „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 proc., per du metus darbai pabrango 8 proc.

Planuojantis teikti paraiškas daugiabučio renovacijai turės daugiau laiko. Atsižvelgus į didelį daugiabučių gyventojų susidomėjimą modernizacija ir ilgesnius sprendimų priėmimo terminus karantino metu pratęsiamas terminas. Teikti paraiškas daugiabučio renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą galima iki 2021 m. gruodžio 31 d. „Šiuo metu esame gavę jau daugiau nei 100 paraiškų.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) skelbia kvietimą teikti paraiškas mažajai renovacijai. Paraiškų bus laukiama iki 2022 m. vasario 1 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta 800 tūkst. eurų suma. Paraiškas galima teikti visuose regionuose esančiuose BETA padaliniuose. Mažoji renovacija skirta vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui bei įrenginių, skirtų karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, diegimui.

Kovo 17 – balandžio 12 d. vyko Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuoti „Metų renovacijos projekto 2021“ rinkimai. Jų metu visuomenė turėjo galimybę susipažinti su 2020 m. renovuotų daugiabučių istorijomis ir balsuoti už labiausiai patikusį projektą. Rinkimuose dalyvavo 14 projektų, iš kurių trys susilaukė daugiausiai simpatijų: Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose.

Balsavimas raštu ir susirinkimai „online“ – nauja gyventojų besiruošiančių renovacijai kasdienybė. Valstybės paramos sąlygos ir energinio efektyvumo didinimo priemonės gerai pažįstamos, tačiau sprendimų priėmimo procedūros persikėlė į elektroninę erdvę. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) atliko daugiabučių renovacijos administratorių apklausą ir išsiaiškino, kaip vyksta pasiruošimas paraiškų teikimui karantino sąlygomis.

Vis daugiau gyventojų nusprendžia renovuoti savo seną daugiabutį namą. Šiuo metu svarstančių apie atsinaujinimą laukia papildomos galimybės įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius ir taip ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.  Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos naujausio kvietimo reikalavimus renovuojami namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms.

Praėjusiais metais pagal Daugiabučių modernizavimo programą atnaujinta daugiau nei 300 namų, praneša Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Nors pandemija ir karantinas sukėlė nemažai iššūkių, daugiabučių atnaujinimo procesai nesustojo.  Mažosios savivaldybės – renovacijos lyderės  Pagal renovuotų daugiabučių dalį, šiuo metu modernizuojasi aktyviausiai ir patenka tarp renovacijos lyderių būtent mažosios savivaldybės. Tarp jų Birštono (47 proc.), Druskininkų (38 proc.

Dažnai girdime apie daugiabučio renovacijos privalumus, ženkliai prisidedančius prie geresnės gyvenimo kokybės tiek mažesnėmis sąskaitomis šildymui, tiek didesniu komfortu. Sėkmingai užbaigti renovacijos projektai ir akivaizdūs modernizuoto būsto pokyčiai taip pat neretai tampa paskata gyventojams imtis savo daugiabučio renovacijos.

2020 m. rugpjūčio 3 d. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) jau antrąkart paskelbė kvietimą teikti paraiškas mažajai renovacijai, kurias iki 2021 m. vasario 1 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta 5 mln. eurų suma, priims visi BETA regioniniai padaliniai. Pagal kvietime nurodytas sąlygas planuojantiems įsidiegti energinio efektyvumo didinimo priemones numatyta 30 proc. valstybės parama.

Dabar Daugiabučių namų modernizavimo programos progresą Lietuvoje stebėti bus dar paprasčiau – aktualiausi duomenys apie baigtus ir šiuo metu vykdomus daugiabučių namų renovacijos projektus nuo šiol bus talpinami interaktyviame Lietuvos renovacijos žemėlapyje.

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama žaliosios energetikos plėtrai, kuria siekiama prisidėti prie tvarios aplinkos kūrimo. Lietuvoje šis procesas taip pat įsibėgėja: vis dažniau senų daugiabučių modernizacijos metu gyventojai renkasi skirti didesnes investicijas ir įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Nuo šių metų renovuoti bus galima ne tik daugiabutį, o ir bet kurį kitą pastatą, skelbia Aplinkos ministerija. Valdžios teigimu, renovacija nestoja, o papildoma pinigine paskata tampa kovos su klimato kaita programa. Ministerija pristatė daugiabučių ir kitų pastatų renovacijos, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybes ir perspektyvas, finansavimo būdus, aptarė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos rezultatus.

Daugiabučių renovacija vienose savivaldybėse įgyvendinama sėkmingiau, kitose ne taip sėkmingai. Kokios priežastys lemia, kad kai kuriuose miestuose namai renovuojami greičiau nei kituose? Lietuva daugiabučių renovacijos programą turi jau ne vienerius metus, metams bėgant keitėsi ir jos sąlygos.

Neseniai namų, atnaujintų pagal naują Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos modelį, skaičius viršijo 2000. Be to, šiemet pirmus tvirtus žingsnius žengė kvartalų energinio efektyvumo programos – šiemet finansavimą atnaujinimui gavo 168 daugiabučiai, įtraukti į kvartalus savo savivaldybėse. Norėdami sužinoti apie renovacijos modelį, kuris padėjo Lietuvai pasiekti šių rezultatų, į Lietuvą atvyko Sakartvelo atstovai.

Lietuvoje nuo 2013 m. pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinti 1987 daugiabučiai, į kurių atnaujinimą investuota 530 mln. eurų. Šiuo metu atnaujinami 525 namai, o gyventojų susidomėjimas daugiabučių atnaujinimu, leidžiančiu sutaupyti bent pusę sunaudojamos šilumos energijos – kaip niekada didelis.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) baigė vertinti pagal paskutinį aplinkos ministro kvietimą daugiabučiams atnaujinti (2017 m. spalio mėn.) pateiktas 577 paraiškas iš 50 šalies savivaldybių. Iš paraiškų pastebėta netgi nauja tendencija.  Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta pagrindinės priežasties, kodėl būna atmesta, kad arba nepakankamai parašų daugiabučio gyventojų surinkta, arba netinkamai paruošti projektai.

Ir smulkus namo patobulinimas gali padėti jo gyventojams sutaupyti, tačiau tik pastato šildymo sistemos modernizavimas, stogo ar sienų apšiltinimas valstybės paramos nesulauktų. Kas naudingiau – remti nedidelį skaičių brangių renovacijų ar daug, bet smulkių? Kompleksinė namo renovacija – ilgas ir brangus procesas. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 1,8 tūkst. renovacijos laukia dar 14 tūkst.

Lapkričio pabaigoje Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) pakvietė renovacijos ekspertus į Ignaliną – mieste, pirmaujančiame pagal įgyvendintų renovacijos projektų skaičių, aptartas energinio efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimas ir jų nauda. Kaip pastebėjo renginyje apsilankęs buvęs Ignalinos rajono savivaldybės meras, Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Ignalinos savivaldybė už aktyvią renovaciją sulaukia ir Europos Sąjungos (ES) institucijų pagyrimų.

Ignalina – pirmoji šalies savivaldybė, kurioje baigiama visų energiškai neefektyvių pastatų renovacija – artimiausiu metu mieste nebeliks nė vieno neatnaujinto daugiabučio bei viešojo pastato. Skaičiuojama, jog pastaraisiais metais, atnaujinus didžiąją dalį Ignalinos pastatų, energijos suvartojimas mieste sumažėjo daugiau kaip 50 proc. Jeigu prieš renovaciją (2010 m.) faktinis energijos suvartojimas sudarė – 139 kwh/kv.m, tai po renovacijos jis siekia 69 kwh/kv.

Praėjus kuriam laikui po renovacijos atsigręžta į gyventojus: ar renovacija išpildė jų lūkesčius. Dėl to atliktas reprezentatyvus daugiau nei metus atnaujintuose daugiabučiuose gyvenančių gyventojų nuomonės tyrimas. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su „Spinter tyrimai“ atskleidė, kad paklausus gyventojų, kaip jie vertina savo daugiabučio būklę, praėjus kuriam laikui po renovacijos. Didžioji dalis (78 proc.) atliktą renovaciją vertina gerai (52 proc.) arba labai gerai (26 proc.

 Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) duomenimis, šiuo metu yra pasirašytos ir įgyvendamos daugiau kaip 900 rangos sutarčių, kurių bendra vertė viršija 200 mln. eurų. Iš jų 175 daugiabučių atnaujinimo projektai, kurių bendra vertė – daugiau kaip 40 mln. eurų, yra pilnai įgyvendinti. Skaičiuojama, jog preliminarios investicijos į vieno namo renovaciją šiandien sudaro apie 240 tūkst. eurų.

Pagal Finansų ministerijos 2015 metų biudžeto projektą Aplinkos ministerijos kuruojamoms sritims numatytas didžiausias papildomas finansavimas, t. y. išlaidos šiai sričiai didėja 44 proc. – 98 mln. eurų arba 338 mln. litų ir nusileidžia tik žemės ūkiui bei krašto apsaugai. 67 proc.

Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, šiuo metu yra pasirašyta daugiau kaip 600 rangos sutarčių, kurių vertė siekia arti 0,5 mlrd. litų. Skaičiuojama, jog preliminarios investicijos į vieno namo renovaciją sudaro apie 700 000 litų. „Pastaraisiais metais ženkliai išaugusios investicijos į renovaciją leidžia kalbėti apie tiesioginę jos įtaką šalies ekonominiams procesams – statybų sektoriaus atsigavimui, naujų darbo vietų kūrimui, nekilnojamo turto rinkos pokyčiams.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų, gyvenančių nerenovuotuose daugiabučiuose, planuoja arba jau yra suplanavę savo daugiabučio renovaciją. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Factus Dominus“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.

 Giedrė Trapikaitė, LRT radijas, LRT.lt Penktadienį ketinama paskelbti antrojo renovacijos etapo rezultatus. Būsto energijos taupymo agentūrai jau pateikti daugiabučių sąrašai. Antrajame renovacijos etape norėtų dalyvauti 58 savivaldybės. Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta teigia, kad per antrąjį daugiabučių renovacijos etapą užregistruota daugiau nei pusantro tūkstančio namų.

Kovo 9-ąją Lietuvos socialdemokratų partija surengė ekspertų ir politikų apskritojo stalo diskusiją prieštaringai vertinamos daugiabučių renovacijos klausimais. Seime pranešimus renovacijos tema skaitė makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Raimondas Kuodis, Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Valius Serbenta ir Doc. dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas.

Koks turėtų būti daugiabučių gyvenamųjų namų apšiltinimo finansavimo modelis? Ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui jo paties potvarkiu sudaryta darbo grupė jau pristatė siūlymus. Iki kovo pradžios šis modelis turėtų būti galutinai parengtas, o iki balandžio - priimti ir būtini teisės aktai. Per 2009-2010 metus daugiabučiams apšiltinti Vyriausybė planuoja skirti 2,3 mlrd. litų. Tačiau atskiros interesų grupės dėl tokio plano nėra visiškai ramios.

Šalies politikams garsiai postringaujant apie būtinybę atnaujinti pasenusius daugiabučius gyvenamuosius namus, renovacijos nutarę imtis gyventojai atsimuša į biurokratijos sieną. Ekspertų teigimu, dėl ydingos valstybės paramos skirstymo sistemos pirmuosius žingsnius žengiančią daugiabučių renovaciją ima temdyti neskaidrūs šešėliai, rašo „Respublika“. Renovacija – būtina Faktui, kad seniems Lietuvos daugiabučiams reikalinga skubi renovacija, neprieštarauja niekas.