valdemaras katkus

Kai prieš 30 metų pasaulį nustebino Baltijos kelias nuo Vilniaus iki Talino, keliolika Lietuvos jaunimo organizacijų atstovų Paryžiuje dalyvavo Pasaulio jaunimo kongrese. Tarp jų buvo ir nemažai Klaipėdos, Vakarų Lietuvos gyventojų. Kongrese Prancūzijoje dalyvavo ir teisininkas, diplomatas Vygaudas Ušackas, parašęs straipsnį tuo metu leistam savaitraščiui „Atgimimas“. Baltijos kelio 30-mečio proga V. Ušackas pasidalijo prisiminimu. „Čia visa spalvinga delegacija.

 Paulius Šironas, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kodėl smunka euro vertė, kuri netrukus gali susilyginti su dolerio, ir kaip tai paveiks Europos ūkį bei kiekvieno europiečio finansus, aiškina finansų analitikas Valdemaras Katkus. „Skolininkams tai – labai geras laikotarpis, nes turėtų mažėti palūkanos. Žinoma, indėlininkams blogai, nes jų indėlius po truputį pradės graužti infliacija“, – sako V. Katkus. Euras JAV dolerio atžvilgiu toliau smunka ir pasiekė ribą, kurios nebuvo 12 metų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui pareiškus, kad diskusijomis dėl euro neturėtume juokinti pasaulio, finansų analitikas Valdemaras Katkus nurodė, kad šiam pareigūnui nesvarbi rinkėjų nuomonė, o euro projektas yra propagandinis.   „Visi Lietuvos banko pareigūnai yra paskirti, o ne išrinkti, dėl to kai kuriems pareigūnams Lietuvos rinkėjų nuomonė yra nesvarbi, - Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ antradienį sakė V. Katkus.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“,, Įstojus į euro zoną, Lietuvai į Europos stabilizacijos fondą reiktų iškart įnešti 800 mln. Tai prilygsta naujam suskystintųjų dujų terminalui. Maža to, įsipareigotume vėliau įnešti dar 5 mlrd. Ar šiuo metu Lietuva tai gali? Tokį klausimą ekonomistas Valdemaras Katkus antradienį iškėlė LRT radijo laidoje „LRT aktualijų studija“. Anot ekonomisto, šiuo metu euro zona visiškai kitokia nei buvo 2007 m., ir ji yra labai brangi.

Ekonomistas Valdemaras Katkus LRT televizijos laidai „Laba diena, Lietuva“ teigė, kad už Ūkio banko blogas paskolas atsakingas tik vienas akcininkas. „Reikia sakyti vienaskaitoje: didžioji dalis blogų paskolų yra susijusios su vienu banko akcininku. Nurodoma vienaskaita. Situacija šiuo požiūriu panaši į „Snoro“ banko, nes ten blogos paskolos buvo susijusios su pagrindiniais akcininkais. Ūkio banku atveju blogos paskolos yra tikrai vienaskaitoje“, – teigė ekonomistas V. Katkus.

Europa ir JAV jau kelerius metus aktyviai diskutuoja, kaip pertvarkyti bankų sektorių, kad panašios problemos ir krizės, kokios įvyko prieš kelerius metus, jei ir pasikartotų ateityje, nebūtų tokios skaudžios. Ekonominiai sunkumai ir bankų problemos kiekvienoje šalyje sukelia vis didesnį žmonių pasipiktinimą bankininkais.

Vyriausybė pasišovė sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje ir valdiškose institucijose atsiskaitymams priimti tik pavedimus ar banko korteles. Iki gegužės pradžios įvairios institucijos, įskaitant finansų ministeriją ir bankus, turėtų vyriausybei pateikti pasiūlymus, kaip mažinti grynųjų pinigų cirkuliaciją. Premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad šitaip siekiama skaidrumo atsiskaitymuose ir pažaboti šešėlinę ekonomiką.

65 balsais „už", 42 - „prieš“ ir 11 Seimo narių susilaikius, parlamentarai pritarė Aplinkos ministro G. Kazlausko atsakymams į interpeliacijos rengėjų klausimus ir paliko jį poste. Daugiausia ministrą palaikė valdantieji konservatoriai. Po pateikimo, ministro atsakymams į interpeliacijos rengėjų klausimus pritarė 66, „prieš" balsavo  38 ir susilaikė 14 Seimo narių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas kitą savaitę žada prašyti Vyriausybės skirti 90 milijonų litų vėluojančioms socialinėms pašalpoms išmokėti. Kaltina Vyriausybę Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė portalą balsas.lt patikino, kad valstybės finansų srautai nestringa, o pinigų išmokoms pritrūko dėl to, kad savivaldybėms nesisekė planuoti. „Dar metų pradžioje buvo aišku, kiek pinigų skirta,“ – sakė G. Balčytytė.

Praėjusį savaitgalį dėmesį atkreipė du svarbūs ekonomikos įvykiai: Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimas netoli Londono ir Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) konferencija Vienoje. Nei vienas, nei kitas susitikimas netapo ženkliu postūmiu lipant iš pasaulinės krizės duobės. Analitikus ypač nuvylė deklaratyvūs G-20 ministrų priimti sprendimai ir vos dviejų puslapių komunikatas.

Numoti ranka į Latvijoje dar spartesniais tempais nei pas mus kylančią infliaciją negalima. Kaip rodo statistika, į šią kaimyninę valstybę iš mūsų šalies išvežama vis daugiau produkcijos. Tad neabejotina, kad dėl infliacijos pasikeitę latvių vartojimo įpročiai ir sumažėjęs vartojimas kirstų per Lietuvos verslininkų kišenę. Ne gana to, smarkiai sumažėjusios milijardus siekiančio eksporto apimtys atsilieptų ir Lietuvos ekonomikai.

Pernai Lietuvoje atlyginimai augo lėčiausiai iš Baltijos šalių, rodo Latvijos statistikos žinybos duomenys. Skaičiuojant eurais, vidutinis atlyginimas Lietuvoje praėjusių metų paskutinį ketvirtį buvo 6,5 proc. mažesnis nei Latvijoje ir 24 proc. mažesnis nei Estijoje. Finansų analitikas Valdemaras Katkus teigia, kad ne tik pernai Lietuvoje atlyginimai buvo mažesni nei kitose Baltijos šalyse. Anot jo, to priežastis – rimtos struktūrinės pajamų paskirstymo problemos.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Šiandien Ūkio ministerijoje prasideda Vyriausybės ir „NDX energijos“ derybos dėl nacionalinio investuotojo kūrimo. Nacionalinis investuotojas formuojamas naujos jėgainės statybai. Vyriausybė sulaukia nemažai ekspertų ir politikų kritikos, kad nepakankamai šiose derybose ginamas viešasis interesas, pačios derybos vyksta neskaidriai ir per daug skubiai.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Šiandien Seimas spręs dėl naujos atominės elektrinės įstatymo. Baltijos ir Lenkijos valstybių ministrai pirmininkai prieš keletą dienų paragino Lietuvos politikus neskubėti. Projekto partneriai nenorėtų, kad Lietuvai atitektų 34 proc. būsimos elektrinės akcijų. Premjeras mano, kad Seimas šį įstatymą turėtų greičiau priimti, o projekte dalyvaujančios šalys sutiks su Lietuvos pozicija.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ praėjusią savaitę pakeitė Lietuvai suteiktą kredito reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė, kad labai mažos bankų išduodamų vartojimo kreditų palūkanos kelia didelį susirūpinimą.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Praėjusią savaitę Seimą pasiekė naujos Ignalinos atominės elektrinės statybos įstatymas. Dar nepradėjus jo svarstymo procedūros, verda diskusijos dėl įvairių naujos jėgainės statybos aspektų ir nacionalinio investuotojo idėjos.

Pirmaujanti Europos Sąjungoje pagal emigrantų skaičių tūkstančiui gyventojų, Lietuva netrukus turės ekonominės emigracijos reguliavimo strategiją. Tačiau verslininkai atkreipia dėmesį, jog iki šiol šalis neturi jokio imigracijos plano, rašo „Verslo žinios“. Neaišku, kiek, iš kokių šalių įsileisime darbo jėgos, ar planuojame didinti gyventojų skaičių ir iki kokios ribos, ar užsieniečius įsileisime laikinai dirbti, ar sieksime juos integruoti nuolatiniam gyvenimui ir pan., teigia dienraštis.

"Balsas.lt" ragina klausti "Žinių radijo" laidos dalyvius.Rusijai ir Vokietijai susitarus tiesti Baltijos jūros dugnu dujotiekį, kilo didžiulis susidomėjimas ir triukšmas dėl šio projekto pasekmių. Plačiai diskutuojama apie jo politines, aplinkosaugines ir net saugumo pasekmes regionui.