vainikai

Birželio 24-ąją minime vieną gražiausių vasaros švenčių – Jonines, dar vadinamas Rasų švente arba Kupolinėmis. Apie šios šventės reikšmę ir papročius pasakojusi etnologė Eglė Valentė sako, kad ši šventė itin sena – jos ištakų nė neįmanoma atsekti ir ji, greičiausiai, minima nuo pat tada, kai Žemėje atsirado žmonės.  Joninės Kupolinėmis vadinamos neatsitiktinai – šis žodis reiškia kupėjimą, kupą, vešėjimą.

Lietuviai perka vis mažiau puokščių ir vainikų – parduotuvių atstovai sako, kad tą daryti skatina ne tik taupymas, bet ir ekologija. Šiais metais gėlės pabrango 20–30 proc., pirkėjų srautai sumažėję, bet pašnekovai nežino, ar prie to prisidėjo vasara, prasidėję mokslo metai ar populiarėjantis tvarumas. Jie pastebi, kad žmonės vis dažniau kvietimuose prašo nedovanoti puokščių, o pinigus skirti kam nors tikrai naudingam. Dėl to vis mažėja žmonių, išleidžiančių dideles sumas proginėms gėlėms.

Iki Kalėdų likus vos trims savaitėms, žinomos mamos išsiruošė į ypatingą renginį. Šventinė nuotaika namuose neįsivaizduojama be kalėdinio advento vainiko, šį kartą mamos juos gamino kartu su savo dukterimis. Magiškame vakare netrūko šilumos ir juoko.

Nuo seno Mirusiųjų atminimo diena buvo ypatinga šventė. Žmonės ant kapo degdavo žvakutes, velionio amžinojo poilsio vietą puošdavo gėlėmis. Dabar žmonės vis dažniau ieško ypatingesnio vainiko, originalesnės puokštės, kuri įamžintų mirusio atminimą. Anot TV3 laidų vedėjos bei floristikos dizainerės Kristinos Rimienės, vainiko pasirinkimas neturėtų būti paliktas paskutinei dienai – kompozicija turi būti kuo artimesnė velioniui.

Nuo pat senovės mirusįjį palydėti anapilin norėta ypatingai – gausiomis gėlių puokštėmis, didžiausiais vainikais, žvakėmis. Pastaruoju metu į laidotuves artimieji vis dažniau prašo nenešti gėlių, o jas keičia žvakės ar dosni finansinė parama. Apie laidotuvių tendencijas papasakojo laidojimo ceremonijų organizatoriai.

Joninių išvakarėse pynėjai kibo į darbą. Į turgų varduvininkams gėlių ir vainikų ieškoti traukiantys pirkėjai kaip ir kasmet turi iš ko pasirinkti. Nuo tradicinių ąžuolų vainikų iki pintų skrybėlių iš liepų žiedų ar klevų lapų. Kai kas ąžuolinius vainikus pynė pernakt. Panevėžio turguje už prekystalių verda tikras pynėjų darbas. Vieną prie kitos kruopščiai rišamos ąžuolų šakelės netrukus virs tradiciniu galvos ar kaklo papuošalu. Vainikai Jonams ir Janinoms šiuo metu ieškomiausia prekė.

Iki šv. Kalėdų liko beveik mėnuo ir vis dažniau sukame galvas dėl to, kaip papuošti namus, kada statyti eglutes, kokius žaisliukus jai parinkti ar ką padėti po ja artimiesiems. Kai kuriems karantinas leido ramiau apgalvoti visą tai, o panevėžietė Akvilė Tomkevičiūtė-Olšauskienė ilgais rudens vakarais ruošiasi Kalėdoms.

Birželio 24-ąją minime Joninių dieną, dar kitaip vadinamą Rasų švente. Apie pačias seniausias Joninių tradicijas, pagrindinius papročius ir jų reikšmę pasakoja etnologė Eglė Valentė. Moteris patikina, kad jeigu vakar naktį nespėjote atlikti visų senovinių papročių, juos atlikti galite bet kurį vakarą iki pat birželio 29-osios. Na, o šiandien reikėtų nepamiršti dar kartą susikurti laužo ir pajusti bendrą ryšį su visa savo šeima.

Vainiko simbolika yra giliai įsišaknijusi lietuviškoje kultūroje ir be jų neįsivaizduojamos įvairios šventės: Kalėdos, Velykos, Joninės ir kitos progos. Dabar vis dažniau žmonės vainikus renkasi ir kaip paprastą namų puošybos elementą. Gargžduose gyvenanti medikė Ilona Slušnienė savo laisvalaikį leidžia kurdama įvairius vainikus, kurie papuoš namus ir džiugins savo ilgaamžiškumu.

Linos ir Arvydo Anušauskų šeima jau gyvena artėjančių švenčių laukimu. Neseniai A. Anušauskas savo „Facebook“ profilyje pasidalino netikėtu radiniu namuose – kalėdinių elfų dirbtuvėmis, kaip juokaudamas sakė jis pats. Paaiškėjo, kad nuotraukoje įamžinti vainikai – jo žmonos Linos rankų darbo vaisius. Iš viso namuose buvo net 7 iš pušų šakų padaryti vainikai. Juos puošė eglės ir pušų kankorėžiai, džiovinti apelsinai, cinamono lazdeles, kaspinai ir šermukšnio uogos.

Pasitinkant vidurvasarį arba Jonines pasipylė neįprasti užsakymai – žinomiausiems Lietuvoje varduvinkams nupinti ąžuolo ir lauko gėlių vainikus. Iš kailio nerdamosi aukštaitės vainikų pynėjos ąžuolo lapus puošia ne tik pievų smilgomis, kvietrugių varpomis bet ir panaudoja šermukšnį ar net medumi kvepiančias liepas.  Dviejų vaikų mama, beje, sūnų Joną turinti panevėžietė Aušra Boliauskienė ruošiasi varduvių šventei. Pina ąžuolo lapų vainikus specialiai Jonams ir Janinoms.

Dienoms trumpėjant, o vakarams ilgėjant net nejausdami vis daugiau laiko praleidžiame namuose. Nors daugeliui ruduo reiškia karštos vasaros pabaigą ir šaltos žiemos pradžią, tačiau vertėtų stabtelėti ir pasigrožėti rudens teikiamais malonumais. Nuotaiką pasikelti ir namų aplinką pagyvinti padeda dekoracijos, kurias lengvai galite pasidaryti patys. Žvakės Greičiau temstant ir vakarams ilgėjant niekas taip nepagyvina namų aplinkos kaip žvakės.

Prasidėjus adventui, šventinių vainikų pynėjai trina rankas – žmonės vis dažniau namus puošia advento vainikais. Tad šių vainikų paklausa pastarosiomis dienomis auga it ant mielių. Per dieną jų tenka pagaminti dešimtis. O skiriasi jie nuo kalėdinių kuklumu ir žvakių skaičiumi. Kas savaitę turim uždegti po žvakę. Kas dar nespėjo pasigaminti vainiko, floristai moko, kaip jį pasidaryti – lengvai ir paprastai.

Ar jau jaučiate švenčių dvasią? O gal pasistatėte kalėdinę eglutę, bet manote, kad jums trūksta dar kelių akcentų? Tuomet pats metas savo namus papuošti gražiu, šventiniu vainiku. Leiskite siautėti jūsų fantazijai, nes puikią puošmeną galite pasigaminti iš visko: žalių eglės šakų, eglišakių, pamušalo ir kitų dalykų, kurie jums tik šauna į galvą.

Parlamento vadovybės reprezentacinės išlaidos pernai siekė 100 tūkst. litų, didžiausia suma - arti 80 tūkstančių - išleista svečiams priimti. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, be svečiams priimti skirtų 79 tūkst. litų, pernai visi Seimo vadovai 10 tūkst. litų išleido gėlėms ir vainikams pirkti, 7 tūkst. litų - suvenyrams, dovanoms ir atvirukams, 3,8 tūkst. litų - sveikinimams, užuojautoms spaudoje, leidinių prenumeratai.

Birželio 23-24 dieną Lietuvoje būna trumpiausia naktis, tačiau ilgiausia diena. Trumpiausia naktis nuo senų laikų yra laikytina stebuklinga, manoma, kad šią naktį prakalba gyvūnai, žolelės įgyja ypatingų gydymo galių, o svarbiausia – pražysta papartis. Lietuviai jau nuo senų laikų paparčio žiedo eidavo ieškoti laikrodžiui išmušus dvyliktą nakties. Manoma, kad paparčio žiedas suteikia įvairių stebuklingų galių: gali girdėti žmonių mintis, sužinoti jų paslaptis, suprasti paukščių kalbą.