vaikščiojimas

Prasieiti po parką ar pasivaikščioti mišku mėgsta ne vienas. Tačiau ar ryžtumėtės nueiti 500 kilometrų pėsčiomis? „Tikrai taip“, – drąsiai atsakytų 24 metų iš Seirijų miestelio kilusi, o dabar Nyderlanduose gyvenanti tautietė Indrė Šeštavickaitė. Moteris šią vasarą pėsčiomis ėjo nuo Žagarės miesto, Latvijos pasienio, iki Seinų, miesto netoli Lenkijos pasienio. Šiam 500 kilometrų atstumui nueiti buvo numatyta 21 diena, tačiau Indrei jį pavyko įveikti per 19 dienų.

Šią nesudėtingą veiklą lengva įtraukti į kasdienę rutiną. Nors atsipalaidavimas yra naudingas, jis taip pat susijęs su tam tikra rizika sveikatai. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad daug laiko praleidžiant sėdint ar gulint, susidaro kraujo krešulių. Nors dauguma sveikų žmonių turėtų praleisti daug laiko nejudėdami, kad susidarytų kraujo krešulys, kitiems rizika kyla jau dabar. Todėl svarbu apsvarstyti būdus, kaip užkirsti kelią krešulio susidarymui.

Judriausi šalies miestai ir bendruomenė sulaukė apdovanojimo iš Prezidento Gitano Nausėdos rankų. 40 milijardų žingsnių per 2 mėnesius nuėjo daugiau nei šimtas tūkstančių lietuvių, prisijungusių prie 2 mėnesius trukusio Nacionalinio judumo iššūkio. Kai kurie žingsnius rinko ekstremaliai, pavyzdžiui, ėjo pėsčiomis iš Vilniaus į Panevėžį pusantro šimto kilometrų.

UAB „Grinda“ informuoja, jog anksčiau buvusi sunkiai pasiekiama vakarinė Gulbinų ežero pakrantė tapo prieinama miesto gyventojams ir svečiams. Įmonės darbuotojai užbaigė 2 atkarpų tako ir priekrantės tvarkymo darbus. „1,2 metrų pločio medinis takas driekiasi beveik 260 metrų.

Mūsų kasdienybė neapsieina be judėjimo. Užsiimant kasdiene veikla, darbais, yra labai svarbu, kad kūnas kokybiškai bei laisvai judėtų tam, kad nesijaustų diskomfortas. TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ kineziterapeutė atskleidė, kas gali laukti, jei į dienos rutiną nebus įtraukiama fizinė veikla. 29 metus vyriausiąja kineziterapeute dirbanti Lina Žukauskienė ilgą sėdėjimą, darbą prie kompiuterio ir stresą vadina XXI a. rykšte.

Geros naujienos tiems, kurie per dieną nenueina 10 tūkst. žingsnių – pasirodo, pakanka nueiti daug mažiau, kad sumažėtų rizika mirti nuo bet kokios su sveikata susijusios priežasties. Paaiškėjo, kad nueinant vos 4 tūkst. žingsnių per dieną, sumažėja mirties nuo sveikatos problemų rizika. Be to, vos 2 337 žingsniai per dieną sumažina riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Jau daugybę metų 10 tūkst.

Japonų gyvenimo trukmė ilgiausia. Pagal populiaciją joje gyvena daugiausiai šimtamečių visame pasaulyje. Kur slypi jų ilgaamžiškumo paslaptis? Profesorius Alvydas Unikauskas pasidomėjo, kas lemia ilgą jų gyvenimo trukmę. Pasirodo, japonai turi labai paprastą, bet neįtikėtinai sveikatą gerinančią tradiciją: „Pavalgę tampate mieguisti? Yra mažas triukas, kuris po valgio automatiškai gali sumažinti jūsų cukraus kiekio kraujyje padidėjimą.

Vilniuje vietų, kurias galima ištyrinėti tikrai nestinga: nuo žavingų senamiesčio gatvelių ir šiuolaikinio Paupio iki sodrios Vingio parko žalumos ir vaizdingos Vilnelės upės pakrantės Bernardinų sode. Nepaisant to, kad jau ištyrinėta didžioji dalis to, ką gali pasiūlyti miestas, Ėjimas komanda sudarė mėgstamiausių vietų maršrutus, kuriose galima neskubant pasivaikščioti, sąrašą. Šios vietos arba nustebino komandą, arba paliko norą į jas sugrįžti vėl ir vėl.

41-erių aktorė Rebel Wilson dar 2020-aisiais paskelbė, kad tai jos „sveikatos metai“, tačiau iki pat šiol ji nemažina tempo. Per pastaruosius dvejus metus ji numetė 35 kilogramus, o dabar atskleidė, kas jai padėjo pasiekti puikių rezultatų. Ji pakeitė ne tik mitybą – R. Wilson pradėjo aktyviai sportuoti. Tačiau nustebsite, kad jos mėgstamiausia mankšta yra visiškai nemokama ir tai gali daryti kiekvienas, rašo eatingwell.com. R. Wilson sako, kad norėdama sulieknėti, ji daug vaikščiojo.

Tikriausiai daugelis yra girdėję, kad norėdami būti sveiki per dieną turėtume nueiti bent 10 000 žingsnių, todėl kiek įmanydami stengiasi tai pasiekti. Tačiau pasirodo, kad toks nueitų žingsnių skaičius tikrai nėra būtinas.  Nors plačiai rekomenduojama per dieną nueiti 10 000 žingsnių, iš tikrųjų tai mažai moksliškai pagrįsta, rašoma themetro.co.uk. Puslapyje teigiama, kad toks skaičius buvo sugalvotas rinkodaros tikslais.

Gražesnė figūra – tikrai ne vienintelis kasdienių pasivaikščiojimų privalumas. Reguliarus vaikščiojimas taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, riziką susirgti antrojo tipo diabetu, taip pat stiprina kaulus ir gerina kraujotaką. Manote, tai mažai? O iš tiesų tai gali kardinaliai pakeisti visą jūsų sveikatą. Ėjimas – vienas iš paprasčiausių sporto variantų. Jis nereikalauja jokios specialios įrangos, papildomų išlaidų ir netgi tvirto fizinio pasirengimo.

Vaikščiojimą galime laikyti viena pigiausių ir dėl to priimtiniausių aktyvaus gyvenimo veiklų. Nors žingsniuojame net tada, kai mūsų kelionės tikslu tampa šaldytuvas ar patogi namų sofa, tačiau teisingą vaikščiojimo techniką yra įvaldę tik nedidelis žmonių skaičius. Kokią naudą mūsų organizmui teikia žingsniavimas bei kokiomis vaikščiojimo gudrybėmis verta pasitikėti pataria kineziterapeutė Julija Monkevičienė.

Sveikos gyvensenos specialistai sutartinai tvirtina, kad žmogus sutvertas judėti. Viena paprasčiausių judėjimo formų yra vaikščiojimas. Jis gerina bendrą raumenų tonusą, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, gerina nuotaiką ir netgi didina kūrybiškumą. Žinomi žmonės Lietuvoje taip pat vis dažniau renkasi vaikščiojimą, bėgimą ir stengiasi daugiau laiko praleisti judėdami gamtoje. Į gamtą – aktyvaus laisvalaikio ir tylos Fotografas Gediminas Žilinskas stengiasi kasdien pabūti gamtoje.

Gražesnė figūra – tikrai ne vienintelis kasdienių pasivaikščiojimų privalumas. Reguliarus vaikščiojimas taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, riziką susirgti antrojo tipo diabetu, taip pat stiprina kaulus ir gerina kraujotaką. Manote, tai mažai? O iš tiesų tai gali kardinaliai pakeisti visą jūsų sveikatą. Ėjimas – vienas iš paprasčiausių sporto variantų. Jis nereikalauja jokios specialios įrangos, papildomų išlaidų ir netgi tvirto fizinio pasirengimo.

Taniai buvo pasakyta, kad svorio kritimas nėštumo metu gali būti pavojingas jos kūdikiui, todėl jai patarta apsilankyti pas specialistę, o ši,  užuot jai padėjusi, pasiūlė numesti daugiau svorio. Mama atskleidė, kaip apsilankius pas ginekologę, ši ją sugėdino dėl viršsvorio ir patarė numesti dar daugiau svorio, rašo dailystar.co.uk.

Vilniaus senjorai penktadienį išsiruošė žingsniuoti 100 kilometrų aplink Vilnių. Tiesa, šį atstumą ketina įveikti ne iš karto, o kaskart po 10 kilometrų. Tačiau prieš iškeliaudami gerai pasimankštino – išreikšdami palaikymą grupei „The Roop“ sušoko jų eurovizinį šokį. Senjorai sako, kad jų amžiuje jau nepribėgiosi, bet štai eiti – pats tas. Tą daryti ypač skatina ir medikai. Vilniaus Bekešo kalno papėdėje susirinkę senjorai ruošiasi nueiti pirmuosius 10 kilometrų žingsniuodami aplink Vilnių.

Gražesnė figūra – tikrai ne vienintelis kasdienių pasivaikščiojimų privalumas. Reguliarus vaikščiojimas taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, riziką susirgti antrojo tipo diabetu, taip pat stiprina kaulus ir gerina kraujotaką. Manote, tai mažai? O iš tiesų tai gali kardinaliai pakeisti visą jūsų sveikatą. Ėjimas – vienas iš paprasčiausių sporto variantų. Jis nereikalauja jokios specialios įrangos, papildomų išlaidų ir netgi tvirto fizinio pasirengimo.

Gydytoja-psichoterapeutė Gražina Sidorovienė apie vaikščiojimo ir žygių naudą žmogaus organizmui bei emocinei būsenai. „Esu gydytoja-psichoterapeutė, visą gyvenimą aktyvi ir optimistiška skautų judėjimo narė. Konsultuoju privačiai, vedu grupes ir mokymus.

Karantino metu daugelio fizinis aktyvumas yra sumažėję. Viršsvoris, energijos trūkumas, stresas ir kiti rūpesčiai atrodytų yra neišvengiami. Tačiau nuolatos besirūpinantys žmonių sveikata mokslininkai ir profesionalūs sportininkai visada rekomenduoja kuo daugiau vaikščioti ir praleisti laiko gryname ore. Atrodytų toks paprastas sveikatingumo receptas yra labai veiksmingas – senovėje net pats Hipkortas teigė – vaikščiojimas yra geriausias vaistas.

Bene kiekvienas žino, kad vaikščiojimas gali padidinti suteikti energijos ir padėti būti produktyvesniems bei pakelti nuotaiką. Tačiau, žinoma, tą daryti reikia saikingai, todėl pateikiame, koks žingsnių skaičius yra naudingas sveikatai. Nesvarbu, ar laikotės sveikos gyvensenos, ar ne, tikriausiai girdėjote, kad turėtumėte nueiti 10 000 žingsnių per dieną, kad būtumėte sveiki.

Mama, kurios vaikas dabar mokosi vaikščioti, pasidalino originaliu būdu apsaugoti ją, kad galva niekur neatsitrenktų. Margarita Nemirovskaja iš Rusijos prie dušo kepurėlės prisiuvo keletą kempinių ir ją pririšo savo 11 mėnesių amžiaus dukrytei prie galvos. Ši gudrybė pirmą kartą buvo išbandyta su Margaritos vyresnėle Emilija, kuriai šiuo metu jau dveji, o dabar tinka ir jaunesniajai Lilijai, kad ji neužsigautų ir neprasiskeltų galvos, rašoma mirror.co.uk.

Lietuvos startuolio programėlė Walk15 šiandien siūlo išties didžiulę naudą mums, gyvenantiems karantino sąlygomis. Gražiausių maršrutų trasos, galimybė pabūti gryname ore nesibūriuojant, o tiesiog vaikštinėjant, suteikia naudos mūsų sveikatai, savijautai ir netgi gamtai. Dalyvaudami žingsniavimo iššūkiuose, galime rinkti virtualius medžius, kurie galiausiai virs realiai atsodintais medžiais, mes galime savo žingsnius iškeisti į pirkimo taškus ir įsigyti mums būtinų prekių e-prekyboje.

Vaikščiojimą basomis galima būtų pavadinti savotiška modernaus gyvenimo prabanga. Nuo pirmųjų žingsnių  esame lengvai „įkalinami“ avalynėje, mūsų pėdos palaipsniui prisitaiko prie tokių sąlygų, o basomis dažniausiai vaikštome vos keletą dienų per metus, ilsėdamiesi prie jūros ar ežerų. Gydymą per pėdas pirmasis apie 1900 metus raštu paminėjo amerikiečių gydytojas Viljamas Ficdžeraldas.

Jei esate užstrigę namuose, vienas paprasčiausių ir dažniausiai nuvertinamų būdų pasportuoti yra pasivaikščiojimai. Vaikščiojimas yra nemokamas, jam nereikia jokių specialių priemonių (gal tik sportinių batelių), vaikščioti galite tiek namuose, tiek lauke. Vaikščioti galima vieniems ar su vaikais, dalyvaujant telefoninėje konferencijoje, naktį ar dieną. Tai – visiems tinkamas sportavimo būdas, kurio galima imtis bet kur, bet kada, ir bet kokiam laikui.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose galima pamatyti vis daugiau nuotraukų, kuriose užfiksuota, kad žmonės laiką leidžia miškuose, parkuose, atranda naujus pažintinius takus ir vietas. Ar karantino laikotarpiu patariama tai daryti ir kokių reikėtų laikytis rekomendacijų, tv3.lt portalui sutiko papasakoti šeimos gydytoja Toma Kundrotė. Ji sako, kad iš esmės leisti laiką gryname ore nėra blogai, tačiau būtina nepamiršti vieno svarbaus dalyko.

Lietuvos lengvosios atletikos čempionė, laidų vedėja, sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė Lietuvos gyventojus ragina stiprinti sveikatą vaikščiojant – kasdien nueiti bent 10 tūkst. žingsnių. Pasak Vlados, tai labai apsimoka, nes nieko nekainuoja, o gerina nuotaiką ir savijautą, ilgina gyvenimą, padeda suvaldyti įvairias lėtines ligas, tarp jų – ir cukrinį diabetą.

Pavasaris neatsiejamas nuo terminų „atgimimas“ ir „judėjimas“. Šiltesni orai kviečia žmones burtis į bendruomenes ir užsiimti sveikuoliška veikla, o tai galima daryti ir vis labiau susipažįstant su pačia Lietuva. Tv3.lt studijoje svečiavosi „#walk15“ mobiliosios aplikacijos įkūrėja ir sveikos gyvensenos puoselėtoja Vlada Musvydaitė, kuri papasakojo, kaip sėkmingai apjungti vaikščiojimą, Lietuvos pažinimą, šeimą, augintinius ir netgi nuolaidas.

Jeigu darbo dienos metu savo sėdimą darbą kas 30 minučių paįvairinsite 1-2 minučių paprasčiausiu vaikščiojimu, galite sumažinti savo netikėtos mirties riziką net 17 proc., tvirtinama vieno Niujorko universiteto tyrime. Jeigu darbo dienos metu užsiimtumėte intensyvesne fizine veikla, tai netikėtos mirties galimybė sumažėtų net 35 proc.

Dažna besilaukianti moteris meldžiasi, kad tik vaikas būtų sveikas. Auginti neįgalų vaiką daugeliui atrodo didžiausias išbandymas ar net Dievo bausmė. Tačiau kiekviena mylinti motina kovos už savo vaiką ir stengsis jo gyvenimą padaryti kuo nuostabesniu.  Būdama penktajame nėštumo mėnesyje Whitney Dinkel išgirdo diagnozę – kūdikiui įskilęs stuburas, spina bifida.

Dažnai ne vienas iš mūsų nesiryžta atsikratyti nereikalingų kilogramų. Vieni tikina, kad neturi tam laiko, kitiems pritrūksta paprastos valios. Tačiau galbūt būtent ši lietuvės pokyčių istorija įkvėps noro keistis ir padės pasiekti savo išsvajotų rezultatų. Airijoje gyvenanti Sandra Popovaitė atvira – svorį mesti ji nusprendė dėl rimtų sveikatos problemų. „Kai svoris pasiekė kritinę 106 kilogramų ribą, pasidarė sunku judėti ar lipti laiptais.

Sveikatos specialistai ragina nepasiduoti darganai ir net tokiu oru stengtis būti fiziškai aktyviems. Gydytojai neabejoja – pati paprasčiausia ir visiems prieinama mankštos rūšis – reguliarus vaikščiojimas. O ar žinote, kiek per dieną reikia nueiti? Nužingsniavus kiek daugiau nei septynis kilometrus, lengvai ir pigiai galima ir gyvenimą pasiilginti, ir svorio numesti, ir užsigrūdinti.

10 tūkst. žingsnių rekomenduojama kasdien nueiti kiekvienam, kadangi būtent menkas fizinis aktyvumas didina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kaip širdies ir kraujagyslių susirgimai, diabetas ar kitos ligos. Vis dėlto, taip dažnai akcentuojami būtini 10 tūkst. žingsnių per dieną ne visiems gali suteikti papildomos naudos ir sveikatos gerinimo.

 Klaipėdos policija administracine tvarka baus dvi moteris, kurios neatsargiai elgėsi geležinkelio prieigose. Ketvirtadienį Klaipėdos apskrities policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnai ir „Lietuvos geležinkelių“ įmonės „Gelsauga“ darbuotojai organizavo bendrą prevencijos priemonę.

Šiame pasaulyje išvaizda yra svarbi. Kai kurie žmonės netgi mano, kad jų didžiausias tikslas yra jų tobula išvaizda. Visgi kartais atrodo, kad šioje visuomenėje esi arba per plonas, arba per storas. Laimėti sunku. Visgi kas iš tikro yra svarbu – tai mūsų sveikata, o tam, kad būtume sveiki, turime mankštintis, rašo buzz.auntyacid.com. Kai kuriems žmonėms sportas yra siaubingas užsiėmimas, tačiau yra būdas jį padaryti maloniu.

Imant įsibėgėti pavasariui lauke ir sporto salėse galime išvysti kur kas daugiau besportuojančių. Vis dėlto, dažnai nutinka taip, kad ilgainiui sporto rutina atsibosta ir galiausiai fizinis aktyvumas užmirštamas. Siekiant, kad taip nenutiktų, galima nuolat užsiimti vis kitokiu sportu, todėl pateikiame kelis skirtingus būdus sveikatos bei ištvermės gerinimui. Funkcinės treniruotės Šios treniruotės skirtos ištvermės bei jėgos ugdymui.

Akivaizdi tiesa, jog kasdieniai sveiki įpročiai ne tik padeda visapusiškai vystytis, išlaikyti pozityvumą, kūrybingumą, tačiau ir prailgina gyvenimą. Net nedideli gyvenimo būdo teigiami pokyčiai gali nulemti tiek gyvenimo kokybę, tiek metų skaičių, lemiantį, kiek galėsite džiaugtis gyvenimu. Pateikiame specialisčių rekomenduojamus paprastus, tačiau ypatingai efektyvius kasdienius įpročius, padėsiančius gerinti savijautą ir prailginti savo gyvenimo trukmę.

Sunku prisiversti sportuoti? Vaikščiokite! Norint išsisukti nuo tokios fizinės veiklos pasiteisinimų rasti sudėtingiau, pastangų reikia įdėti mažiau, o rezultatai itin džiuginantys. Vaikščiojant, žingsnis po žingsnio ne tik gerinsite savo fizinę sveikatą, bet pasikrausite naujos energijos, pailsėsite ir net atjaunėsite. „Vaikščiojimas mums yra natūraliausias judėjimo būdas, susijęs su viso organizmo sveikata.

Sveikas gyvenimo būdas negali būti atsiejamas nuo sporto. Vis dėlto darbų gausoje dažnas sunkiai randa laiko apsilankyti sporto salėje, todėl renkasi pasivaikščiojimą. Tik sveikatos specialistai turi kiek kitokią nuomonę apie žingsnius. Daktaras Charlie Seltzeris teigia, kad kasdien nueiti dešimt tūkstančių žingsnių yra tai, ko turėtų siekti kiekvienas žmogus. Tai gerina kraujotaką, skatina raumenų veiklą, tad pasivaikščiojimai yra ypač aktualūs vyresnio amžiaus žmonėms.

Kinijoje esanti Xu Xiangyang, arba „vaikščiojimo mokykla“, turi ypatingą požiūrį į tai, kaip reikėtų auklėti vaikus. Nepaklusnius vaikus jie verčia eiti iki tūkstančio kilometrų atstumus vien tam, kad jie suprastų neteisingus savo poelgius. Taip bandoma vaikams įskiepyti disciplinos. Kinijos visuomenėje nėra paliekama erdvės jokioms klaidoms, išlepintiems, išmestiems iš mokyklų vaikams ir kitiems sunkumų savo elgesiu keliantiems paaugliams.

Nevyriausybinė ėjimo propaguotojų organizacija „Ramblers“ nustatė, kad 25 procentai Didžiosios Britanijos gyventojų per savaitę vaikščiojimui skiria ne daugiau nei vieną valandą, skelbia BBC. Tyrimo metu buvo apklausti 2 tūkstančiai suaugusių šalies gyventojų. Jų teirautasi apie vaikščiojimo įpročius. Apklausoje žmonių teirautasi apie bendrą jų pėsčiomis nueinamą atstumą ir tam skiriamą laiką, įskaitant keliones į mokyklą, darbą ar parduotuves.

19-metis vaikinas iš Lietuvos Martynas Girulis taps trečiuoju žmogumi pasaulyje, kuriam bus atlikta unikali operacija - transplantuotas bioninis rankos protezas. Praėjusią savaitę Austrijoje lietuviui  buvo atlikta parengiamoji bioninio rankos protezo transplantavimo operacija. Martynas turi retą įgimtą ligą - artrogripozę. Liga pažeidė jo pečių, alkūnių, riešų, čiurnų raumenis, paralyžiavo ir  užkirto galimybę vaikščioti.

Britė, kuri po stuburo traumos nebevaldo kūno žemiau krūtinės, tapo pirmuoju žmogumi pasaulyje, kasdieniam naudojimui gavusiu roboto išorinio skeleto kostiumą, leidžiantį paralyžiuotiems žmonėms vaikščioti. Iki šiol bioniniai išoriniai skeletai buvo naudojami tik ligoninėse ir reabilitacijos centruose. Kler Lomas (Claire Lomas) yra pirmasis asmuo, naudojantis kostiumą „ReWalk“ kasdien.

Neseniai San Chosė (Kalifornija, JAV) vykusiame, 6 tūkst. asmenų subūrusiame motyvaciniame seminare dalyviai vaikščiojo rusenančiomis anglimis, o 21 žmogus apdegė pėdas. „Taip nutikti neturėjo, - tvirtina Pitsburgo universiteto fizikas Deividas Vilis (David Willey). – Vaikščioti rusenančiomis anglimis nepavojinga. Žmonės šįkart nukentėjo tikriausiai todėl, jog anglims buvo parinktos netinkamos malkos.“ Vaikščioti rusenančiomis anglimis... nepavojinga? 6 tūkst.

Ku­ro kai­nos ska­ti­na vis re­čiau pri­si­pil­ti pil­ną ba­ką. Į par­duo­tu­vę ar dar­bą ei­na­me pės­čio­mis. Stu­den­tai, net gau­da­mi nuo­lai­das vi­suo­me­ni­niam trans­por­tui, na­mo va­žiuo­ja „tran­zu“. Kaip dar ga­li­ma su­tau­py­ti? 100 li­tų mė­ne­siui Šiau­lie­tis Gin­tas kas­dien priei­na prie sa­vo ap­dul­kė­ju­sio „Ford“ dy­ze­li­nio ka­ra­va­no. Pa­tik­ri­na, ar nie­kas neišp­lė­šė du­re­lių ir ei­na į dar­bą pės­čio­mis. Nes­var­bu, koks lau­ke oras.

Vienas iš penkių vaikų reguliariai vaikšto per miegus ir net 40 procentų jų yra tai darę bent vieną kartą, rašo bbc.com. Iš suaugusių asmenų 1–2,5 proc. taip pat vaikšto per miegus. Kai kurie iš žmonių, kurie vaikšto miegodami, sapnuoja, kad jie sprunka nuo kažko gąsdinančio, kiti ramiai ir nuodugniai kažko ieško stalčiuose ir spintelėse. Teigiama, kad vaikščiojančių miegalių žadinti negalima, nes tai jiems gali pakenkti.

Šis šunelis, vardu Oskaras,  pats išmoko ar buvo išmokytas gana neįprasto triuko. Vaizdo siužete gerai matyti, ką jis daro vaikščiodamas ant priekinių kojų. Reikia suprasti, kad užpakalinės procesui tik trukdo.

Kartais gyvenime pasitaiko tokių situacijų, kai nebežinai, ar tikėti savo akimis. Laimė, ilgainiui tikėjimas grįžta....

Vieni iš visų jėgų veržiasi į viršukalnes, kitiems labiau patinka vaikščioti jas  jungiančiais takais. Kartais jie būna vos keliolikos centimetrų pločio, tad pasivaikščiojimas tokiais kalnų takais viršum dviejų bedugnių turėtų ilgam palikti malonių prisiminimų.

Didžiojoje Britanijoje didėjant susirūpinimui dėl gyventojų nutukimo, vyriausybė ėmėsi radikalių priemonių skatindama vaikus daugiau judėti. Mokiniai gaus premijas už tai, kad vaikščios į mokyklą. Prieštaringai vertinama priemonė buvo išbandyta Vimbldono rajone, Londono pietryčiuose: mokiniai buvo premijuojami parduotuvių ir kino teatrų dovanų čekiais už tai, kad iš namų į mokyklą ėjo pėsčiomis. Vaikščiojančių į mokyklą padaugėjo 18 proc.