vaidotas šileika

Kazachstano krovinių srautui per Klaipėdos uostą pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, išaugus 4,4 karto iki 63,1 tūkst. tonų, verslo atstovai sako, kad dėl itin griežtos politikos sankcijų atžvilgiu Lietuva neišnaudoja didžiulio šios šalies potencialo, tuo daugiau naudojasi Latvija.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentu perrinktas Vaidotas Šileika, trečiadienį pranešė organizacija. V. Šileika sako, kad uosto kompanijoms aktualių klausimų sprendimas ir palankios sąlygos jų veiklai bus vienas jo prioritetų.  „Sieksime, kad jūrinis verslas turėtų geresnes sąlygas aktyviai dalyvauti teisėkūroje, kad formuojant valstybės transporto ir tranzito politikos tikslus būtų atsižvelgiama į mūsų nuomonę bei siūlymus.

Tiek klaipėdiečiams, tiek miesto svečiams neatsiejama uostamiesčio įvaizdžio dalis yra palei Kuršių marias uoste iškilę milžiniški, milijonus eurų kainuojantys kranai. Žilvinas – vienas iš žmonių, valdančių „Klaipėdos konteinerių terminalo“ kraną. Nors liaudyje įprasta jį vadinti kranistu, tikrasis vyro profesijos pavadinimas – dokininkas mechanikas. Žilvinas šiuo darbu susidomėjo prieš 22-us metus.

Dėl karo Ukrainoje bei kitų geopolitinių iššūkių sutrikusios logistikos grandinės šiemet paliko Lietuvą be dalies tranzitinių krovinių. Klaipėdos jūrų uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) buvo priversti iš esmės peržiūrėti veiklos strategiją. Įmonės pakankamai greitai rado naujų logistikos maršrutų, nors prireiks laiko, kol jie prigis.

Klaipėdos uostas įstojo į milijonierių klubą. Per metus pavyko perkrauti milijoną jūrinių konteinerių, o tuo pasigirti iš artimiausių uostų gali tik Gdanskas. Anot uosto kompanijų atstovų, nors krova per metus ir krito, tačiau atsivėrė nauji importo keliai – Rusija savo geležinkelių linijas užkišo karine technika, tad centrinės Azijos šalys į Europą krovinius ėmė siųsti laivais, o šie atrado Klaipėdos uostą. Klaipėdos uosto konteinerių terminale darbas virte verda.

Kritusi jūrinio konteinerio gabenimo tarp Kinijos ir Klaipėdos kaina gali būti artėjančios recesijos požymis, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas. Anot Vaidoto Šileikos, 1,2 tūkst. eurų siekianti kaina jau pasiekė ikipandeminį lygį.  „Taip, tai jau galima konstatuoti. Šiuo metu paklausa mažėja, tai yra pagrindinis veiksnys.

Lietuvai neketinant politiškai derėtis su Minsko režimu dėl baltarusiškų trąšų eksporto atnaujinimo per Lietuvą mainais į ukrainietiškų grūdų tranzitą per Baltarusiją, tačiau neatmetant jų vežimo komerciniais pagrindais, iniciatyvą vežti gūdus šiuo keliu pirmiausiai turėtų rodyti Ukraina, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas.  „Mano manymu, pati Ukraina turėtų norėti tą daryti, išeiti ta iniciatyva turėtų iš Ukrainos pirmiausiai.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje smogia Klaipėdos uostui, kurio atstovai jau skaičiuoja nuostolius. Esą šiemet krovinių skaičius krito penktadaliu. Uostas su nerimu žvelgia į ateitį: prognozuoja, kad naujausias sankcijų Rusijai paketas dar labiau sumažins plukdomų krovinių skaičių. Klaipėdos uoste šiais metais darbo mažiau nei anksčiau. Putino kariams įžengus į Ukrainą ir Vakarams įvedus Rusijai sankcijas, krovinių skaičius pradėjo kristi.

Smarkiai išaugus energijos sąnaudoms, Klaipėdos uosto krovos bendrovės tarifų kol kas nedidina, nes jie fiksuoti sutartyse, o padidėjusios išlaidos dengiamos iš pelno, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. „Egzistuojančiomis sutartimis nėra taip paprasta didinti tarifus, nes tai fiksuotos kainos, didžioji dalis krovos kompanijų išaugusius energetinius kaštus dengia savo pelno sąskaita“, – ketvirtadienį BNS sakė V. Šileika.

Nepaisant Klaipėdos uoste šiemet apie 60 proc. išaugusios konteinerių krovos, situacija rinkoje lieka neapibrėžta – pastebimas tokiu būdu gabenamų krovinių mažėjimas, sako bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) vadovas Vaidotas Šileika. Tuo metu Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigia, jog uostas stengiasi suaktyvinti konteinerių krovą ir ji didėja.  „Konteinerių krova išgyvena tam tikrą neapibrėžtumo laikotarpį.

Lietuvai atsisakius rusiškų ir baltarusiškų krovinių ir dėl to šiemet penktadaliu smukus Klaipėdos uosto krovai Latvijos uostuose ji augo. Tam įtakos turėjo ir tai, kad kaimyninėje šalyje buvo kraunami rusiški kroviniai, teigia Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija (LJKKA). „Ryga pernai neteko pakankamai didelio anglies srauto, kuris sugrįžta, pagrinde anglys ir rūdos įvairios, kurios padeda kompensuoti praradimus ir turėti pozityvų rezultatą.

Klaipėdos uosto krova pernai sumažėjo 4,7 proc. iki 45,5 mln. tonų, o šiemet, pesimistiškiausiu scenarijumi, krovinių srautas gali sumažėti trečdaliu – 14–15 mln. tonų.  Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, jog padėtis Klaipėdos uoste šiemet bus įtempta dėl netenkamų  „Belaruskalij“ krovinių bei neoficialių Kinijos sankcijų Lietuvai, taip pat dėl augančių „Lietuvos geležinkelių“ tarifų.

Vilkikai su Rusijos numeriais antrą savaitę prie Klaipėdos konteinerių terminalo laukia leidimo paimti krovinius, nes jų siuntėjai Vakaruose ir gavėjai Rytuose keisti vežėjus suskato greičiau, nei spėjo sutvarkyti dokumentus. Apie tai, kad iki šiol retai matomos Klaipėdos uoste Maskvoje registruotos kompanijos "Sovtransavto" vilkikų karavanas antrą savaitę stovi prie bendrovės "Klaipėdos konteinerių terminalas", prasitarė generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Situacija Klaipėdos uoste nėra itin gera, didelio optimizmo neteikia, tačiau tikrai nėra beviltiška. Pirmo ketvirčio krova, palyginti su pernai metais, Klaipėdoje sumažėjo 20 proc., o Kaliningrado uoste - net 40 proc. Beje, krizės laikotarpiu yra ir gerų žinių - statybos darbų ir plieno gaminių kainos sumažėjo apie 40 proc. Todėl investicinis fonas gana palankus, tik kyla klausimas, kur gauti lėšų.

Pagal konteinerių krovimą Baltijos šalyse pirmaujanti bendrovė Klaipėdos terminalo grupė šiemet didelio konteinerių kiekio augimo nesitiki. Prie savo krantinių negalinti priimti didesnių laivų, norėdama išlaikyti turimas pozicijas bendrovė planuoja plėsti sandėliavimo plotus ir investuoti į krovimo techniką, rašo „Verslo žinios“. Klaipėdos terminalo grupė planuoja 22 mln. litų investicijas į 8,6 hektaro rezervinės įmonės teritorijos išvystymą, tai numatyta daryti etapais, per kelerius metus.